Naujas karantino švelninimas: galima skristi į Oslą
Vyriausybė leido nuo ateinančio pirmadienio atnaujinti reguliarų oro susisiekimą iš Vilniaus į Norvegijos sostinę Oslą. Taip pat leista skristi iš Alesiundo ir Bergeno į Kauną. Leidimų skraidyti šiais maršrutais yra paprašiusios dvi aviakompanijos – „Air Baltic“ ir „WizzAir“.
Linas Linkevičius, užsienio reikalų ministras, informavo, kad dėl šių krypčių atnaujinimo yra susitarta su Latvija ir Estija.
Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad artimiausiu metu turėtų būti atnaujinti ir skrydžiai į Varšuvą. Dėl to esą dabar tariamasi su Lenkija.
Iki šiol yra atnaujinti reisai iš Vilniaus į Frankfurtą, kur skraidina Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“, bei Rygą, į kurią skraidina „Air Baltic“. Nuo kitos savaitės ji turėtų pradėti ir skrydžius iš Vilniaus į Taliną.
G. Surplys: bilietas nereiškia, kad skrydis įvyks
Visuomenės informavimo grupės dėl COVID-19 vadovas Giedrius Surplys trečiadienį spaudos konferencijoje pabrėžė, kad skrydžių bilietų pardavimas nereiškia, jog jie įvyks: „Žmonės, kurie ketina grįžti ir skristi į Lietuvą, jie turi akylai stebėti ir įvertinti galimybes grįžti, net jei pardavime mato esančių bilietų. Susisiekimas su užsieniu oro keliais vis dar yra išimtinė taisyklė ir dėl to, jei atsiranda bilietai grįžti nereguliariu reisu į Lietuvą, tai dėl to pirmiausia reikėtų nustebti ir paskui labai atidžiai susižinoti. Pirmiausiai – Vilniaus oro uosto tinklapyje.“
Pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ šiuo metu parduoda bilietus iš Vilniaus į Londoną ir Dortmundą (Vokietija) – skrydžiai numatyti nuo penktadienio, pranešė BNS.
Kelionių organizatorė „Kidy Tour“ praėjusią savaitę pardavinėjo bilietus savaitgalio užsakomiesiems skrydžiams iš Vilniaus į Oslą, Dubliną, Londoną bei atgal, nors neturėjo leidimo, o jo negavusi vėliau grąžino žmonėms pinigus.
Galutiniai sprendimai kitą savaitę
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje turėjo būti jau tradiciškai svarstomas klausimas dėl dar kovo viduryje priimto nutarimo „Dėl karantino paskelbimo Lietuvoje“ pakeitimo, numatant eilines karantino režimo švelninimo priemones.
Tačiau šis klausimas iš Vyriausybės posėdžio buvo išbrauktas. Aurelijus Veryga, sveikatos apsaugos ministras, pranešė, kad kitos savaitės kabineto posėdžiui turėtų būti teikiama gerokai atnaujinta nutarimo redakcija.
Bet ministrai aptarė kelis kitus su karantino galiojimu susijusius sprendimus.
Kovo 16 d. Lietuvoje įvestas visuotinis karantinas šiuo metu yra pratęstas iki gegužės 31-osios. Kitą savaitę Vyriausybė spręs, ar jį pratęsti dar kuriam laikui. Priimant sprendimą bus atsižvelgta ir į teisininkų išvadas, ar esant jau gerokai sušvelnėjusioms karantino sąlygoms dar yra reikalingas pats teisinis režimas, ar pakaks vasario paskutinėmis dienomis įvestos valstybės lygio ekstremalios situacijos.
Renginiai prasideda nuo 300 dalyvių
Vyriausybė diskutavo dėl protokolinio sprendimo patvirtinti kultūros ir pramoginių renginių sugrąžinimo grafiką. Jis, pasak premjero Sauliaus Skvernelio, bus „įgyvendintas, jeigu epidemiologinė situacija neblogės“.
Premjeras pranešė, kad priimant sprendimą dėl renginių atvirose erdvėse bus atsižvelgta „į klasikinio ir šiuolaikinio scenos meno organizacijų siūlymus – nuo birželio 1 d. bus galima vykdyti renginius su 300 dalyvių, nuo birželio 16 d. – 500, nuo liepos 1-osios – 700, nuo liepos 16 d. – 900 dalyvių“.
„Uždarose erdvės, akivaizdu, pavojus kur kas didesnis. Sutarta, kad nuo birželio 1 d. bus galima vykdyti renginius su 100 dalyvių, nuo birželio 16 d. – 150, nuo liepos 1-osios – 200, nuo liepos 16 d. – 250, nuo rugpjūčio 1 d. – 300, o nuo rugpjūčio 16 d. – 350 dalyvių“, – teigė S. Skvernelis.
Jis pridūrė, kad „visuose šiuose renginiuose reikės laikytis numatytų atstumų apribojimų, o uždarose erdvėse – ir nustatytų salės užimtumo reikalavimų“.
Tūkstantinių renginių nebus visą vasarą
Anot S. Skvernelio, „ypač didelio masto renginių su keliais ar keliolika tūkstančių žmonių, kuriuose neįmanoma sukontroliuoti žmonių judėjimo ir kontaktavimo, šią vasarą teks atsisakyti“.
„Tokie sprendimai šiuo metu priimami visame pasaulyje ir jie būtini, kad saugotume visų mūsų gyvybes“, – tvirtino jis.
Kiek anksčiau trečiadienį Mindaugas Kvietkauskas, kultūros ministras, antrino premjerui, kad šią vasarą nebus galimybės Lietuvoje rengti masinių, tūkstantinių renginių. Juos, anot M. Kvietkausko, „teks atidėti vėlesniam laikui – šių metų pabaigai arba kitiems metams, bet jie galės įvykti tik su sąlyga, kad epidemiologinė situacija šalyje neblogės“.
Užsieniečiai
Ministrų kabinetas taip pat leido atvykti į šalį dar apie 80 užsieniečių. Vokietijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir kitų šalių piliečiai kviečiami atlikti darbų energetikos, automobilių pramonės ir kituose sektoriuose.
VERSLO TRIBŪNA
Pirmosios dienos naujajame „Ellex Valiunas“ biure „Jasinskio 2“ prasideda ne nuo oficialių kalbų, o nuo garsiai išsprūstančių: „Va čia tai biuras!“ Įkurtuvių šurmulys sklinda po visas erdves: vieni bando, kaip veikia išmaniąja programėle atidaromos durys, kiti tikrina ergonomiškas kėdes ir reguliuojamo aukščio stalus, treti apžiūrinėja biure sukabintą meno kolekciją ar žavisi per langus matoma Senamiesčio panorama, leisdami sau tyliai akimirką pasimėgauti mintimi, kad čia prasideda naujas komandos etapas.
MO muziejus – viena ryškiausių nevyriausybinio sektoriaus kultūros iniciatyvų Lietuvoje. Per mažiau nei dešimtmetį jis tapo ne vien šiuolaikinio meno erdve, bet ir saugia vieta visuomenės refleksijai. Tačiau tokiam vaidmeniui reikalinga ne tik kūrybinė vizija, bet ir laisvė – o ją užtikrinti padeda ilgalaikiai, pasitikėjimu grįsti ryšiai su verslu. Vienas jų – MO partnerystė su „Švyturys-Utenos alus“, prasidėjusi dar prieš muziejaus atidarymą ir iki šiol išliekanti viena tvirčiausių muziejaus atramų.
Lietuva per rekordinį laiką pasiekė Europos gerovės lygį, tačiau šiandien matome, kad prie komforto pripratome per greitai. Įsigalinti tingumo kultūra, augantis lūkesčių ir realybės atotrūkis bei lėtėjantis produktyvumas rodo, kad rizikuojame prarasti konkurencingumą greičiau nei jį sukūrėme.
Vilniuje butų pardavimai, augę visus metus, lapkritį kai kuriems NT vystytojams pateikė naujus rekordus; pavyzdžiui, vos pasirodžius informacijai apie „Omberg Group“ projektą „Šiaurės siestos“ Vilniuje, Visoriuose, per pirmas 24 val. parduoti net 24 butai.
Iš prašytų įsileisti 64 žmonių bendrovei „Juodeliai“ reikalingi 35 asmenys statant pakavimo elementų gamyklą Marijampolėje, „Siemens Energy“ Lietuvos filialas paprašė leidimo 18 žmonėms – jie remontuos dujų turbiną Jonavos „Achemoje“.
Dar 11 žmonių reikalingi įmonei „Litgrid“, Kauno kogeneracinei jėgainei, be to, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) inspektoriai turi atlikti priežiūrą uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje.
Taip pat du asmenys iš Rusijos kviečiami atlikti darbus, susijusius su doko buksyravimu iš Klaipėdos uosto į Kaliningrado uostą.
Leista atvykti ir šešiems Vilniaus lietuvių namų abiturientams dalyvauti konsultacijose ir laikyti brandos egzaminus.
Praėjusią savaitę ministrų kabinetas leido per karantiną į Lietuvą atvykti maždaug 120 užsienio piliečių, kurie dirbs statybose, žemės ūkyje, energetikoje ir kitur. Analogiški sprendimai priimami kiekvieną savaitę.
Pagal galiojančius Vyriausybės nutarimus, karantino laikotarpiu specialistų iš užsienio, išskyrus iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos, įleidimas į šalį yra įmanomas tik ministrų kabinetui pritarus.
