Kaip užtikrinti verslo tęstinumą sunkmečiu?

nuotrauka::1 right

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ ir „Verslo žinių“ organizuotoje virtualioje verslo diskusijoje savo mintimis dalijosi ne vieną ekonominį sunkmetį atlaikę žinomų Lietuvos bendrovių vadovai: „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims ir Vokietijai Petras Masiulis, „BIOK laboratorija“ vadovė Romualda Stragienė, „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius bei „Mažeika&Partners“ vadovaujantysis partneris Gintautas Mažeika. Diskusiją moderavo ir teisinėmis įžvalgomis pasidalijo „TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris Vilius Bernatonis.

Apie neatidėliotinus veiksmus ir buvusių krizių pamokas kalbėję pranešėjai neabejoja dėl vieno: krizė anksčiau ar vėliau baigsis, tad „gesinant gaisrus“ svarbu nepamiršti apgalvoti, kaip pasikeis verslo aplinka ir ką daryti dabar, kad po sunkmečio atsitiestume dar konkurencingesni.

nuotrauka::2 left

Tai, kas svarbiausia

„Svarbiausias klausimas tą pirmadienį po karantino paskelbimo mums buvo darbuotojų saugumas ir sveikata, – sako didžiausios Lietuvos kosmetikos gamintojos „BIOK laboratorija“ vadovė. – Susirgus bent vienam žmogui, turėtų izoliuotis visa pamaina, o tai reikštų gamybinių pajėgumų sumažėjimą 30 proc.“ Kaip vieną pirmųjų bendrovė ėmėsi spręsti ir apyvartinių lėšų klausimą: pasididino overdraftą, pasiėmė papildomų faktoringų, įšaldė kai kuriuos projektus, taip pat ėmė pirkti daugiau žaliavų, kad sutrikus tiekimui nesustotų gamyba. Anot R. Stragienės, apyvartinės lėšos – gyvybiškai svarbus klausimas, nes tai – įmonės kraujas, be kurio negali išgyventi.

Kad pagrindinis uždavinys bet kokios krizės metu – efektyviai suvaldyti pinigų srautus, pabrėžia ir ilgametę verslo konsultacijų patirtį turintis Gintautas Mažeika. Pirmiausia, anot konsultanto, – mažinant veiklos kaštus. Vis dėlto čia ekspertas siūlo neperlenkti lazdos: krizė pasibaigs, o tada bus svarbu turėti pakankamai resursų tęsti veiklą. „Kiti veiksmai – iš naujo įvertinti vykdomas investicijas, pristabdyti tas, kurios šiuo metu nebūtinos. Taip pat reiktų peržiūrėti sutartis ir įsipareigojimus – tiek savo, tiek turimus įmonei. Įvertinti galimas nevykdymo rizikas, galimybę persiderėti dėl jų sąlygų“, – vardina G. Mažeika.

nuotrauka::4 right

„Šiandien reikėtų susidaryti tris verslo scenarijus – optimistinį, pesimistinį ir vidutinį. Kiekvienam atvejui numatyti lėšų, žmonių resursų, ir jo laikytis. Ir neprarasti blaivaus proto ir optimizmo: kiekviena krizė yra kartu ir galimybė po jos išeiti stipresniam, pasikeitusiam ir labiau prisitaikiusiam prie naujos aplinkos“, – komentuoja V. Janulevičius.

Visi verslo atstovai vieningai sutaria, kad vienas esminių dalykų krizės akivaizdoje – aiški, atvira ir dažna komunikacija su partneriais, tiekėjais, ir, žinoma, darbuotojais. Komunikacijos stoka gali padidinti ir taip nemažas problemas, o tinkamas ir atviras kalbėjimasis stiprina svarbiausią šių laikų visuomenės valiutą – pasitikėjimą.

„Svarbiausias dalykas šiandien – aiškiai komunikuoti žmonėms apie problemas, nemeluoti, negražinti situacijos, paskatinti juos susitelkti. Komunikavimas ir žmonės, kurie linkę kovoti už įmonę – pagrindiniai ginklai kovoje su krize“, – įsitikinęs „Tele2“ vadovas.

nuotrauka::3 left

Sprendimai – pasverti ant perspektyvos svarstyklių

„Krizės akivaizdoje priimant sprendimus labai svarbu veikti greitai, atsakingai ir ieškoti individualaus sprendimo, tinkančio konkrečiai įmonės situacijai, nes universalių receptų nėra. Labai svarbu nepamiršti, kad visa tai, ką darote, yra jūsų verslo veidas, reputacija, kuri išliks dar ilgai krizei pasibaigus. Todėl nevertėtų pasiduoti norui veikti impulsyviai, paisant tik savo interesų, o kartais net neteisėtai“, – sako V. Bernatonis, remdamasis savo vadovaujamos advokatų kontoros „TGS Baltic“ sukaupta didele patirtimi sprendžiant verslo ginčus po pasaulį krėtusios 2009 m. ekonominės krizės.

Pasak V. Bernatonio, svarbiausios teisinės rizikos verslams šiandien kyla penkiose srityse. Pirmiausia tai – darbuotojų sveikata ir saugumas. Galvojant apie verslo tęstinumą, būtina nepamiršti ir žmonių saugumo, net jei tam skirtos priemonės mažins įmonės efektyvumą: nesiimant reikiamų veiksmų ir darbuotojui susirgus, galimos teisinės pasekmės. Darbuotojų valdymo ir išmokų klausimai ypač aktualūs verslams, kurie nebegali tęsti veiklos dėl karantino, ir čia yra net keletas alternatyvių išeičių: nuo valstybės paramos prastovų atveju iki įmonės restruktūrizavimo. Finansavimo problemos, anot advokato, skyla į dvi dalis: trumpalaikės likvidumo naštos palengvinimas bei įvertinimas, kaip į veiklos nesklandumus reaguos verslo finansuotojai, kuriems pagal sutartis tokiu atveju atsiranda specifinės teisės.  Žinoma, iškyla sunkumų vykdant finansinius įsipareigojimus, ir teisinių palengvinimų šioje srityje tikrai esama. Kalbant apie sutartinius įsipareigojimus iš kontrahentų pusės, svarbu aktyviai dalyvauti jų restruktūrizacijos ar bankroto procese ir susigrąžinti bent dalį finansinių įsipareigojimų.  Ir, galiausiai, didžiajai daliai verslo išsikėlus į virtualų pasaulį, svarbu nepamiršti duomenų ir informacinės saugos – šie aspektai dabar tampa kaip niekad aktualūs.

Nors kol kas COVID-19 sukeltų padarinių trukmė ir mastas nėra aiškūs, visi pranešėjai akcentuoja, kad jau reikia pradėti ruoštis ir tam momentui, kada krizė baigsis. Ne tik planuojant, kaip įmonė atrodys pasikeitusioje verslo aplinkoje, bet ir išmintingai veikiant šiuo metu. Pasak G. Mažeikos, ypač svarbu išlaikyti ir sustiprinti santykius su verslo aplinka, darbuotojais. Jam pritaria ir V. Bernatonis: „Krizei pasibaigus, o ji tikrai pasibaigs ir visiems teks gyventi toliau, atminty vis dėlto išliks, koks yra tikrasis kompanijos veidas, kokiais prioritetais buvo vadovautasi sudėtingoje situacijoje. Tai prisimins ir partneriai, ir klientai, ir darbuotojai, ir galiausiai, kontrahentai, su kuriais buvome įsivėlę į ginčus. Todėl šiandien bet koks sprendimas turi būti pasvertas ilgalaikės perspektyvos atžvilgiu. Ir nors dabar išties jaučiame išaugusį teisinių paslaugų poreikį, nemanau, kad šią krizę vainikuos ginčų bylų gausa teismuose. Visuomenė šiandien kur kas brandesnė ir gerokai labiau socialiai atsakinga, nei buvo prieš 10 m. Todėl šis laikas bus ne ginčų, o derybų metas, laikas, kai itin svarbu ieškoti sprendimų, kuriuose laimi abi pusės.“