Kas tai? Eksperto įžvalgos

Karantino sąlygomis teisė gins tuos, kurie sąžiningai sieks tarpusavio interesų apsaugos balanso

Publikuota: 2020-03-24
svg svg

Vyriausybei paskelbus karantino režimą ir su tuo susijusius apribojimus, ne viena įmonė patyrė ir, akivaizdu, užsitęsus situacijai, dar patirs nemažai nuostolių. Verslo veiklos suvaržymai ir dėl to stringantis prekių/paslaugų tiekimas bei vėluojantys atsiskaitymai kelia nemažai nerimo dėl sutartinių įpareigojimų vykdymo ir klausimą, kas turi prisiimti atsiradusių nuostolių riziką. Visi sutartinių santykių subjektai, bandydami spręsti situaciją abipusių derybų ir nuolaidų būdu? Kiekvienas verslininkas atskirai, išimtinai gindamas savo įmonės interesus ir vadovaudamiesi taisykle „skęstančiojo gelbėjimas yra paties skęstančiojo reikalas“? O gal dalį naštos turėtų prisiimti valstybė, t.y. visi mes, nes apribojimai nustatyti visos visuomenės labui, todėl „susimokėti“ už tai turėtų ne tik pavieniai verslo subjektai, bet ir pati valstybė, numačiusi tokius apribojimus viešo intereso tikslais?

Pastarąją savaitę, matyt, netilo skambučiai ir žinutės teisininkams, o viešoje erdvėje pasirodė ne vienas straipsnis, bandantis atsakyti, ar sutarties šalys turi teisę stabdyti / keisti/ nutraukti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą remdamosi teisėje vadinama nenugalimos jėgos (force majeure) situacija, ir kiek iš tiesų veiksmingos gali būti Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotos nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymos.

Skirtingų interpretacijų, ką daryti tiems, kuriems iškilo problemų vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, yra nemažai, tačiau vienareikšmio atsakymo nepateikia niekas. Tai visiškai suprantama, ir nors verslas to girdėti nenori, vieno ir aiškaus atsakymo visoms situacijoms iš tiesų negali būti, kadangi viskas priklauso nuo konkrečios situacijos aplinkybių.

Egzistuojantis teisinis reguliavimas ir teismų praktika gali tik pateikti bendro pobūdžio gaires ir taisykles. Juo labiau kad iki šiol teismų praktikos panašiais klausimais yra labai nedaug, o ir ji pati labai konservatyvi. Kadangi teisinė sistema reaguoja retrospektyviai, kuria linkme iš tiesų formuosis praktika, parodys tik ateitis. Taigi, galiausiai apsispręsti, kaip geriausia elgtis konkrečiu atveju, ir atsakomybę už tai prisiimti vis tiek teks patiems sutartinių santykių dalyviams.

Kadangi viešoje erdvėje informacijos apie teisinį reguliavimą ir labai ribotą pavienę teismų praktiką force majeure, kaip pagrindą stabdyti ar nutraukti prievolių vykdymą, buvo pateikta nemažai, o dėl kito teisinio instrumento — esminių aplinkybių pasikeitimo (angl. hardship), kuris karantino sąlygomis iš tiesų kur kas aktualesnis, informacijos pateikta mažiau, žemiau bus pateikta glausta šios teisinės priemonės, leidžiančios subalansuotai modifikuoti sutartinius santykius iš esmės pasunkėjus sutartinių įsipareigojimų vykdymui, analizė bei konceptuali, trumpa informacija, leidžianti lengviau orientuotis sudėtingų teisinių algoritmų veikimo gausoje, ypač kai kiekviena nukentėjusi sutartinių santykių šalis yra linkusi „tempti paklodę“ į savo pusę.

Pirma, reikia turėti galvoje, kad sutarčių teisinis reguliavimas yra gana konservatyvus ir, bendra taisykle, skirtas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl pats karantino paskelbimo faktas net ir pasunkėjus sutarčių vykdymo galimybėms savaime nesuteikia pagrindo atsisakyti vykdyti sutartis taip, kaip buvo sutarta.

Antra, jei dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių iš esmės pasunkėja sutarčių vykdymas ar tampa objektyviai neįmanomas, teisinis reguliavimas numato tik ribotas galimybes modifikuoti sutartinius santykius:

a) Force majeure arba nenugalimos jėgos institutas (CK) 6.127 ir 6.212 str.), kuris yra skirtas situacijoms, jei objektyviai ir tik jei objektyviai sutarties vykdymas tampa tiesiog neįmanomas. Karantino sąlygomis tai paliečia tuos, kurių veikla iš esmės buvo uždrausta. Tačiau ir šiuo atveju tai palies ne visus uždrausto verslo turimus sutartinius santykius, bet tik tuos, kurių objektyviai neįmanoma vykdyti būtent dėl karantino. Taigi tik visiškas neįmanomumas įvykdyti sutartį gali būti pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti šalį nuo sutartinių įsipareigojimų vadovaujantis force majeure aplinkybe.

Kaip žinia, „velnias slypi detalėse“, todėl nuspręsti, ar konkreti situacija yra būtent ta, kuri leidžia naudotis force majeure institutu, reikia ypač atsakingai, nes teismai čia irgi konservatyvūs ir praktiškai nerasite nė vieno teisminės praktikos pavyzdžio, kurioje būtų pavykę force majeure įrodyti. Deja, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotos nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymos, nors ir gali suteikti psichologinio komforto, teisinės reikšmės teismams turi nedaug. Teismai, kilus ginčui, vis tiek savarankiškai vertins faktines aplinkybes ir patys nuspręs, ar konkrečioje situacijoje buvo force majeure aplinkybės, ar ne.

Kita vertus, tenka pripažinti, kad nukentėjusiai šaliai force majeure institutas yra palankiausias, nes leidžia iš karto stabdyti prievolių vykdymą, tam būtina tik aiškiai informuoti sutarties kontrahentą. Prievolės stabdymas tokiu atveju galimas tik tol, kol šios aplinkybės nepasibaigia. Tokiu atveju šalis atleidžiama nuo atsakomybės, šalys taip pat turi galimybę nutraukti sutartį, reikalauti restitucijos bei imtis kitų teisinių priemonių, siekdamos sumažinti savo patiriamus nuostolius.

Taigi, force majeure gali pasirodyti kaip labai patraukli priemonė verslui ieškoti išeities karantino atveju. Tačiau įrodyti / pagrįsti visas būtinas šios priemonės taikymo sąlygas sudėtinga. Be to, reikia turėti galvoje, kad bet kuriuo atveju CK pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios negali būti laikomos force majeure: 1) rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių; 2) sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių; 3) skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Trumpai tariant, šiuo atveju valstybėje susiklosčiusi situacija, kuri nors ir sukelia tam tikrus trumpalaikius nepatogumus, susijusius su finansinių išteklių trūkumu ir (ar) rinkoje reikalingų prekių trūkumu, negali būti laikoma nenugalimos jėgos situacija, atleidžianti sutarties šalį nuo pareigos vykdyti sutartines prievoles.

b) Esminių aplinkybių pasikeitimo institutas (angl. hardship) gali paliesti tiek tuos, kurių veikla visiškai uždrausta, tiek kitus verslo subjektus, patyrusius esminių trikdžių vykdant sutartinius įsipareigojimus (CK 6.204 str.).

Šis institutas taikytinas, kai vienai sutarties šaliai tampa iš esmės sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Sutarties vykdymo apsunkinimu laikytinos situacijos, kai dėl tam tikrų įvykių iš esmės pasikeičia sutarties pusiausvyra, t.y. kai šaliai padidėja sutarties vykdymo kaina, arba kai sumažėja šalies gaunamas įvykdymas. Tai gali būti ženklus žaliavų, reikalingų prekėms gaminti arba paslaugoms teikti, pabrangimas, naujų saugumo taisyklių, žymiai pabranginančių gamybą, nustatymas ir pan. Tai pat tokios situacijos galimos dėl ženklių rinkos sąlygų pasikeitimo arba sužlugus sutarties tikslui (pavyzdžiui, uždraudimas eksportuoti prekes, kurios buvo įsigytos būtent eksporto tikslais).

Ši priemonė neleidžia automatiškai stabdyti prievolių vykdymo, bet įgalina nukentėjusią šalį ieškoti tarpusavio kompromisinio varianto, derantis su kita sutarties šalimi dėl sutarties modifikavimo arba dėl sutarties nutraukimo. Šalims nepavykus susitarti – teks keliauti kompromiso ieškoti į teismą arba į arbitražą (jei tokią galimybę numato sutartis). Vertinant teismų praktiką, jos, kaip ir force majeure atveju, nedaug ir ji nėra vienareikšmė, todėl tikėtis didesnio aiškumo iš jos kol kas neverta.

Bandant atsakyti į klausimą, kokiais atvejais nukentėjusiai šaliai verta kreiptis į teismą ir kokio teisingumo galima būtų tikėtis, rekomenduojama naudotis ir atitinkamomis negriežtosios teisės (angl. soft law) instrumentų (UNIDROIT, DCFR, PECL principų) nuostatomis, kuriomis paprastai vadovaujasi Lietuvos teismai.

c) Situaciją gali palengvinti (ar pasunkinti) konkrečios sutarčių nuostatos, į kurias vertėtų atkreipti dėmesį. Be to, Lietuvoje teisinis reguliavimas nukreipia ir į kitus panašius teisinius instrumentus, tokius kaip valstybės veiksmai (CK 6.253 str.), bet, pvz., šio instrumento taikymo sąlygos neišvystytos ir savo esme mažai kuo skiriasi nuo force majeure taikymo sąlygų.

Trečia, teisinis reguliavimas ir teismų praktika bet kuriuo atveju įpareigoja sutarčių šalis bendradarbiauti ir kooperuotis bei neleidžia piktnaudžiauti teise, t.y. teisė draudžia, naudojantis situacija, bandyti kitos sutarties šalies sąskaita išvengti sutartinių santykių vykdymo ar vengti padėti kitai šaliai vykdyti savo įsipareigojimus, jei jai iškilo sunkumų, nepriklausančių nuo šalių valios. Taigi tam, kad dėl Vyriausybės paskelbto karantino būtų galimybė stabdyti, mažinti ar net atleisti verslą nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pirmiausia reikia išnaudoti visas pastangas, siekiant išsaugoti sutartinius santykius bei proporcingai pasidalinant tarpusavio nuostolius. Teisė gins tik tuos verslo subjektus, kurie sutartiniuose santykiuose sąžiningai bendradarbiaus ir sieks tarpusavio interesų apsaugos balanso.

Ketvirta, dėl klausimo ar dėl verslo patiriamų nuostolių dalį naštos turėtų/galėtų prisiimti valstybė, t.y. visi mes, nes apribojimai nustatyti visos visuomenės labui, todėl „susimokėti“ už tai turėtų ne tik pavieniai verslo subjektai, bet ir pati valstybė, numačiusi tokius apribojimus viešo intereso tikslais. Šiandien kelti klausimą apie galimą valstybės atsakomybę ar bent dalies verslo patiriamų nuostolių prisiėmimo galimybę valstybei, ko gero, yra ypač nepopuliaru. Kita vertus, teisininkai ir yra tie žmonės, kurie tą klausimą iškelti privalo. Jau vien tam, kad visi, įskaitant valstybės institucijas, priimančias atsakingus sprendimus, padarytų savo namų darbus ir nepamirštų, kad net ir pandemijos atveju demokratinėje valstybėje negalima veikti pagal principą „tikslas pateisina priemones“. Todėl jei valstybės priemonės pritaikytos nesilaikant teisinės valstybės nustatytų procedūrų ar bus neproporcingos, neracionalios, diskriminacinės, tai valstybės atsakomybės klausimas neišvengiamai kils. Dar daugiau, net ir tuo atveju, jei bus išlaikyti visi standartai, dėl ypač neproporcingos didelės naštos verslui gali tekti kelti klausimą ir dėl valstybės teisėta veikla padarytos žalos atlyginimo, vadovaujantis nuosavybės (įskaitant verslo teisėtus lūkesčius) apsaugos principais. Todėl iš šiuo atveju valstybei gali tekti prisiimti dalį naštos, vadovaujantis valstybės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėmis.

Apibendrintai, akivaizdu, kad teisinių priemonių ieškant kompromiso sutartinių santykių šalims, patiriančioms sunkumų dėl karantino, yra. Tačiau ir čia, prisimenant gyvenimo taisyklę „a la guerre comme a la guerre“ (kare kaip kare), reikia suprasti, kad galiausiai verslui pačiam teks priimti sprendimus ir, matyt, ne visada malonius bei ne visada naudingus tik sau ar kontrahentams. Laimės tie, kurie nepalankiomis, sunkiomis aplinkybėmis sugebės reaguoti ir veikti  greitai bei racionaliai. O teisinė sistema visuomet stengsis ginti tuos, kurie šiame kare nepamiršta garbės kodekso taisyklių.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kaip užtikrinti verslo tęstinumą sunkmečiu? Verslo tribūna

COVID-19 grasina pasaulį ne tik susargdinti, bet ir užlieti ekonominės krizės banga. Krizės, kurios niekas nė...

Valdiškas „pingpongas“ – ne laiku ir ne vietoje

Vargu ar kas dabar imtų neigti, kad maisto pramonė tampa itin strategiškai svarbiu verslu. Šios šakos...

Pramonė
05:50
Pasaulinė pandemija maišo perrinkimo siekiančio D. Trumpo kortas Premium

Pasaulinė pandemija yra blogos naujienos perrinkimo siekiančiam dabartiniam Baltųjų rūmų šeimininkui Donaldui...

Finansų rinkos dalyviams bus padėta spręsti lėšų trūkumo problemas 1

Lietuvos bankui (LB) suteiktos papildomos galimybės finansuoti ne tik kredito įstaigas, bet ir kitas finansų...

Verslo aplinka
2020.03.31
Medikų algų didinimas Seime įstrigo

Antradienį Seime įstrigo siūlymas ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams mokėti nuo...

Verslo aplinka
2020.03.31
JAV patvirtintas dviejų minučių koronaviruso testas 2

Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracija skubos tvarka patvirtino kaip tinkamą naudoti...

Verslo aplinka
2020.03.31
Valdantieji atidėjo subsidijų už prastovas tvarkos ir dydžių pakoregavimą 8

Seimas valdančiųjų reikalavimu atidėjo įstatymo priėmimą dėl subsidijų išmokėjimo tvarkos bei dydžių darbo...

Verslo aplinka
2020.03.31
 Italija gedi, kitose šalyse nauji aukų rekordai

Antradienį tylos minute ir vėliavų nuleidimu iki pusės stiebo Italija išreiškė gedulą dėl 11.591 šalyje nuo...

Verslo aplinka
2020.03.31
Per karantiną gydytojas gali skirti mėnesiui priverstinį gydymą

Kilus ekstremaliai situacijai dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos plitimo, gydantis gydytojas be teismo...

Verslo aplinka
2020.03.31
Seimas padidino pinigines baudas karantino taisyklių pažeidėjams 1

Seimas antradienį padidino baudas už karantino taisyklių pažeidimus, tačiau nepritarė Vyriausybės siūlymui...

Verslo aplinka
2020.03.31
Lietuvoje aštunta COVID-19 auka ir dar keturi užsikrėtusieji 1

Antradienį Lietuvoje mirė aštuntas žmogus, kuriam diagnozuotas koronavirusas, informavo Sveikatos apsaugos...

Verslo aplinka
2020.03.31
Pasveikusiais nuo koronaviruso bus laikomi praėjus 37 dienoms po diagnozės 2

Asmenys, kuriems nustatytas koronavirusas, bus laikomi pasveikę nuo šios infekcijos, jei per parą atlikti du...

Verslo aplinka
2020.03.31
Seimui nepavyko suteikti Vyriausybei teisės reguliuoti kainas 2

Seimui nepakako balsų priimti Vyriausybės pasiūlymą leisti jai ekstremalios situacijos metu reguliuoti kainas...

Verslo aplinka
2020.03.31
Savivaldybės gali posėdžiauti nuotoliniu būdu

Savivaldybių tarybos posėdžiaudamos nuotoliniu būdu galės priimti sprendimus visais viešojo gyvenimo...

Verslo aplinka
2020.03.31
Visuomenė bus informuojama apie medikams pristatytas priemones

Visuomenė iki karantino pabaigos bus informuojama apie medikams pristatytas apsaugos priemones ir...

Verslo aplinka
2020.03.31
Dėl koronaviruso stabdoma skyrių veikla Kauno ir Klaipėdos ligoninėse

Antradienį Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje dėl pagalbinei darbuotojai patvirtinto koronaviruso laikinai...

Verslo aplinka
2020.03.31
Europos Komisija skiria lėšų greitos viruso diagnostikos kūrimui 

Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė, kad prie 17 jau atrinktų finansuoti su koronaviruso krize...

Verslo aplinka
2020.03.31
Daiginamos naujos priemonės, bet įmonėms deguonies kaukių reikėjo dar vakar Premium 3

Lietuvos bankas siūlo steigti specialų fondą, kuris operatyviai suteiktų laikiną finansinę paramą dėl...

Finansai
2020.03.31
Santaros klinikose miręs vyras – Ukmergės ligoninės pacientas

Vilniaus universiteto Santaros klinikose miręs žmogus, tapęs aštuntąja koronaviruso auka, buvo senyvo amžiaus...

Verslo aplinka
2020.03.31
Eurogrupės vadovas: ES ginčai dėl atsako į koronaviruso krizę gali suskaldyti euro zoną 

Eurogrupės pirmininkas Mario Centeno perspėjo, kad euro zona gali subyrėti, jeigu jos šalių vyriausybės...

Verslo aplinka
2020.03.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus