Interviu su G. Nausėda: dabar turime būti vienas kumštis, o kaltųjų paieškosime vėliau

Publikuota: 2020-03-20
Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad situacija dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje yra valdoma, o šiuo metu svarbiausia yra visuomenės susitelkimas.

„Šiandien visi turime būti kaip vienas kumštis, kaip viena šeima“, – interviu BNS penktadienį sakė šalies vadovas.

videoklipas::1

BNS skelbia visą interviu išklotinę:

Prezidente, lietuviai su rūpesčiu stebi koronaviruso plitimą, su nerimu žvelgia į ateitį. Kokiems scenarijams šiandien turėtų ruoštis Lietuvos visuomenė?

Šiuo metu situacija yra tokia, kad mes jaučiame gana staigų užsikrėtimų skaičiaus didėjimą. Ir galbūt kažkas galvojo, kad šis skaičius taip ir liks nedidelis, bet turbūt taip galvoti būtų naivu, matant tai, kokios tendencijos egzistuoja aplinkinėse  valstybėse. Vien tik kliautis tuo skaičiumi arba statistika, kuri yra žinoma šiuo metu ir ji rodo, kad Lietuvoje užsikrėtusių žmonių skaičius yra palyginti nedidelis, būtų tikrai negerai, nes manau, kad ir kaip ten bebūtų, net ir tos priemonės, kurių mes ėmėmės, vis dėlto nesustabdo skaičiaus didėjimo.

Antras dalykas, greta įvežtinių atvejų, kada koronavirusas yra įvežamas žmonių, kurie atvyksta iš užsienio, atsiranda vidinio užkrėtimo atvejai, kurie labai apsunkina viruso kelio paiešką ir pasunkina veiksmus prieš jo plitimą. Todėl norėtųsi, kad tos priemonės, kurių dabar yra imtasi ir kurios tikrai yra ganėtinai griežtos – tai yra visuotinis karantinas visuotinis tam tikram laikotarpiu su galimybe pratęsti – jos yra būtinos ir svarbiausia, jos yra  būtinos tam, kad užkardytume viruso plitimą tarp mūsų žmonių.

Šiuo metu aš tikrai matau, kad situacija yra valdoma. Mes matome tuo pat metu tam tikrų problemų, kurios daugiausia yra susijusios su tinkamu medicinos priemonių ir reagentų įsivežimu, logistika. Deja, šioje vietoje tikrai galima pareikšti labai konkrečios kritikos, kad tam nebuvo pasirengta, kad tuo nebuvo pasirūpinta anksčiau ir dabar mes turime tokią situaciją kokią turime.  Bet nepaisant visko, tiek medikų bendruomenė, tiek merai, tiek centrinė valdžia daro viską, kad veiksmai būtų koordinuoti, kad nebūtų bereikalingos trinties tarpusavyje. Mes matome čia labai svarbią ir mūsų institucijos priedermę, kad tais atvejais, kuomet stinga koordinacijos arba atsiranda nereikalingos, kartais net politinio pobūdžio trintys, kad jos būtų kaip galima greičiau pašalintos su mūsų pagalba. 

Britų premjeras savo visuomenei paskelbė dvylikos savaičių terminą, kada bus koronavirusas pažabotas. Ar tai irgi yra toks terminas į kurį turėtų orientuotis Lietuvos visuomenė – trys mėnesiai, ar yra kitas kažkoks terminas, kurį galima būtų pasakyti Lietuvos žmonėms? 

Na, turbūt nėra šiuo metu kito labai moksliško termino arba teorijos, kuri leistų apibūdinti arba pamėginti prognozuoti įvykius, negu kad ta patirtis, kurią sukaupė valstybės, kurios šiandien jau gyvena šiek tiek kitoje koronaviruso plitimo stadijoje. Ir tokios valstybės yra pirmiausia Pietryčių Azijos valstybės, ta pati Kinija, kuri buvo epicentras pradžioje, dabar matome, kad naujų koronaviruso atvejų skaičius yra visiškai sumažėjęs ir beveik niekinis.

Pietų Korėja, kurios galbūt specifika buvo ta, kad jie nesuvaldė paties protrūkio, bet jie didelio testavimų skaičiaus dėka labai greitai identifikavo problemines vietas ir sugebėjo užkirsti kelią viruso plitimui. Tai yra šiek tiek kitokio pobūdžio patirtis. Bet tiek vienos ir kitos valstybės išgyventa situacija rodo, kad taip, koronaviruso protrūkį arba tą tokį paūmėjimą galima stabdyti per tris, galbūt keturis mėnesius. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad problema nustos egzistuoti, kadangi ir toliau tokia rizika užsikrėtimo išliks, sąlygos neplatinti ją vis tiek turės būti griežtesnės ir tai toli gražu nebus grįžimas prie taško A, iš kurio mes išėjome, ir grįžimas prie normalių sąlygų. Kurį laiką reikės imtis padidinto atsargumo priemonių, kad tiesiog, po pirmo koronaviruso pliūpsnio nesektų antrasis ar trečiasis.

Kiek laiko reikėtų nusiteikti būti karantine?

Aš tikrai nenorėčiau dabar įsileisti į medicininius svarstymus, bet aš manau, kad pirmiausia mūsų žmonės yra labai racionalūs ir aš tą pastebiu važiuodamas gatve ir matydamas, kiek yra ištuštėjęs Vilnius. Ir aš manau, kad jie puikiausiai patys gali įvertinti savo konkrečią situaciją ir tikrai nedidinti rizikos, kai to visiškai nėra būtina daryti, saugoti ir savo pagyvenusius tėvus, ir saugoti savo vaikus. Ir jeigu nėra būtinybės judėti arba tai nėra lemta būtinųjų priežasčių, tiesiog geriau pasilikti namuose, praleisti daugiau laiko tarpusavyje ir tiesiog tokiu būdu prisidėti ne tik prie savo šeimos sveikatos, bet ir prie visos visuomenės sveikatos.

Patikėkite, valstybės institucijos tikrai daro viską ir žmonės dirba nenormuotas valandas, tikrai patiria didžiulius darbo krūvius dėl to, kad žino, kad daro reikalingą darbą, juos tai įkvepia. Ir šitoje vietoje kritikuokime, bet kritikuokime galbūt tai, kas nėra padaryta, o ne pačius žmones, nes tai yra nepaprastai svarbu, kad šiuo sudėtingu metu jaustume vienas kito petį. Ir šia prasme aš labai sveikinčiau ir pilietinių iniciatyvų buvimą kartu su valdžios institucijų veiksmais. Bet kad jos nepradėtų konkuruoti viena su kita kritikuodamos viena kitą arba valdžios institucijos pamėgintų užčiaupti kritiką, sakyti, kad „baikite kritikuoti ir mes pasinaudosime nepaprastomis palinkybėmis, kad jūs nebekritikuotumėte“. Ne, kritika reikalinga ir šiomis aplinkybėmis. Tačiau ta konkurencija arba stumdymasis, arba mėginimas pamiršti vienas kitų kompetencijas, tikrai šiuo metu yra mažiausiai reikalingas Lietuvai dalykas. Todėl pilietines iniciatyvas aš, kaip prezidentas, sveikinsiu ir šiandien ketinu prisijungti prie vienos iš jų. Tokiu būdu aš manau kartu mes padarysime gerokai daugiau nei po vieną.

To peties labiausiai reikės medikų bendruomenei. Ką valstybė darys daugiau, kad medikų apsauga būtų užtikrinta dar labiau nei yra dabar?

Štai dar viena labai svarbi sritis, kurią aš įvardinčiau kaip prioritetą. Iš tikrųjų šiandien  medikų bendruomenė yra ta paskutinė linija, kuri rūpinasi ne tik koronavirusu sergančiais žmonėmis arba užsikrėtusiais žmonėms, bet nepamirškime, kad mūsų medicininėse  įstaigose yra daugybė kitų ligonių ir tie žmonės miršta, jie patiria  tiesiogines rizikas gyvybei. Svarbu, kad medikų bendruomenė, kuri yra ta paskutinio gynėjo funkcija, jaustųsi saugi, pati netaptų paveikta viruso ir tokiu būdu būtų priversta praktiškai nustoti vykdyti savo funkcijas ir tokiu būdu sukeltų grėsmę visai sveikatos apsaugos sistemai ir jos stabilumui. Štai kodėl aš manau, kad prioritetų prioritetas – ir apie tai mes šiandien kalbėjome mūsų video susisiekime su ministru pirmininku – medicinos priemonės pirmiausia turi būti teikiamos medikams, kad jie būtų saugūs ir  kartu garantuotų ligonių, pacientų saugumą taip pat. Kaip ir savivaldybių atžvilgiu, turbūt šiandien galime tvirtai sakyti, kad kai kurios savivaldybės patiria  didesnį spaudimą`arba didesnį užsikrėtusių skaičių turi. Pagaliau, kai kurios yra atsakingos už logistiką – konkrečiai Klaipėdos savivaldybei reikia priimti keltus, kurie atvyksta vienas po kito iš Kylio ir kitų miestų. Reikia tinkamai pasirengti šituos žmones sutikti, patikrinti juos,  jeigu tai yra užsieniečiai,  palydėti juos, konvojuoti iki sienos — visam tam yra reikalingos ir priemonės, ir žmonės ir finansai. Tai turbūt neverta ir neprasminga šiuo metu lašinti visiems po vienodai pincetu, o nukreipti ir materialinius, ir kitus išteklius į tas vietas, kuriose labiausiai jaučiama įtampa. 

Nebėra ekonomisto, kuris neprognozuotų recesijos Lietuvai, nesutariama tik dėl ekonomikos nuosmukio dydžio ir tempų. Šią savaitę patvirtintus ekonomikos skatinimo planą, kokia būtų Jūsų žinia Lietuvos verslui ir darbuotojams: kiek valstybė pasirengusi bristi į skolą tam, kad gelbėtų verslą?

Valstybė tikrai pasirengusi bristi į skolą, gelbėdama pirmiausiai patį verslą ir, kas dar svarbiau, žmonių darbo vietas bei pajamas. Ir to patvirtinimas yra būtent tas visiškai neseniai patvirtintas planas, ir kuris numato tiek trumpo, tiek ilgesnio laikotarpio priemones, bei tam tikrus atitinkamus finansinius išteklius toms priemonėms įgyvendinti. Šiandien mes galime tvirtai pasakyti, kad Europos Vadovų Taryba, Europos Sąjungos institucijos yra pasirengusios suteikti visą būsimą veiksmų laisvę, nes koronaviruso protrūkio grėsmė ekonomikai puikiai suvokiama tarp ES lyderių. Pastarieji du susitikimai didele dalimi buvo skirti ne tik medicininėms pasekmėms, bet ir ekonominėms viruso pasekmėms analizuoti ir kartu parengti tinkamas priemones. 

Jas įvardinčiau kaip dviejų grupių priemones. Pirma – tai pinigų politikos priemonės, už kurias atsakingas Europos centrinis bankas ir jos vadovė Christine Lagarde. Tikrai yra numatytos priemonės, kurios padidins bankų likvidumą ir kartu pinigų kiekį apyvartoje, kad galima būtų lengviau kredituoti smulkiąsias bei vidutines įmones pirmiausia ypatingai tuose sektoriuose, kurie yra labiausiai pažeisti. Taip pat yra numatyti palengvinimai arba tam tikri varžtų atpalaidavimai, susiję su valstybės parama verslui, nes normaliomis aplinkybėmis tai yra pakankamai kontroversiškas dalykas, kartais prieštaraujantis konkurencijos principams. Šiandien čia yra kur kas daugiau lankstumo. Trečia – augimo ir Stabilumo paktas ir jo reikalavimai. Šiandien mes nebegalime gulėti toje Prokrusto lovoje, kurią numato stabilumo ir augimo paktas, tad dabar turime visus patikinimus, kad valstybės gali eiti į didesnio skolinimo programas, daugiau skolintis, didinti viešąsias išlaidas ir numatyti tam tikrus mechanizmus, kurie kompensuotų neišvengiamą valstybės biudžeto pajamų sumažėjimą, nes įžengiame į visai kitą ekonominės raidos stadiją. 

Visam šiam bendram fonui atliepia būtent neseniai parengtas priemonių paketas. Jo pagrindinės sudėtinės dalys – pirmiausia, užgesinti gaisrus, kurie kyla jau dabar, nes mažėja žmonių darbo krūvis, forminamos prastovos, tad svarbu išsaugoti jų pajamas ir padėti verslui šioje situacijoje. Kita priemonių grupė susijusi, kaip jau minėjau, su ilgesnio ar vidutinio laikotarpio ekonomikos augimo planais, nes krizės prasideda ir baigiasi, bet mums reikia pagalvoti ir apie tai, kaip ir kokiais principais Lietuvos ekonomika gyvuos, kai mes šią krizę įveiksime. O kad ją įveiksime, aš neturiu nei menkiausių abejonių. 

Vyriausybei tvirtinant planą, buvo pasirodę įvairių pranešimų apie verslo reakciją. Vienos įmonės padėjo, pirko ventiliavimo aparatus, bet buvo ir tokių stambių įmonių, kurios paskelbė stabdančios mokėjimus, kai kurios netgi ragino darbuotojus meluoti, kad yra bendravę su užsikrėtusiais žmonėmis. Ar Jūs matote požymių, kad visgi dalis verslo bando piktnaudžiauti šia krize? Ir ar valstybė turi pakankamai priemonių griežtai užkirsti tam kelią?

Kaip ir viešajame gyvenime, kaip ir politikoje, versle taip pat pasitaiko įvairių verslininkų ir įvairių žmonių. Ko gero, tokios sudėtingos aplinkybės, kurios šiuo metu yra išryškėjusios, jos ir padeda nukristi kaukėms. Bepigu kalbėti apie socialiai atsakingą verslą ir verslo atsakomybę visuomenei tuo metu, kai už lango ekonomika auga 4 ar 5 procentais, kai nėra infliacijos, žmonės turi darbą, kai tiesiog mėgaujamės visokiais ekonomikos augimo privalumais. Bet kai prasideda kitas etapas ir kuomet tikrai ekonomikai iškyla didžiulis pavojus, tuomet ir pamatai, kas yra kas. Jūsų pateikti pavyzdžiai yra visiškai teisingi, ir jie man šiek tiek siejasi, nors gal ne vienas prie vieno, su tomis ekologinėmis problemomis, kurias mes patyrėme pastaraisiais mėnesiais ir kurios taip pat numetė tam tikras kaukes į šoną. 

Šiandien vieni verslininkai rašo žinutes ir laiškus apie tai, kaip mes galime prisidėti prie to, kad visuomenė kuo greičiau įveiktų koronavirusą, ką mes galime pagaminti, kur pervesti savo lėšas į specialiuosius fondus, iš kurių tai būtų finansuojama. Gi kiti tartum niekur nieko reikalauja tokių pačių nuomos mokesčių iš savo nuomininkų, kaip teisingai pastebėjote, reikalauja iš savo darbuotojų meluoti ir naudotis valstybės parama net nesant tam reikiamo pagrindo. 

Aš pirmiausiai apeliuočiau į tai, kad verslas per keletą pastarųjų metų išgyveno tikrai įspūdingą augimo laikotarpį. Tą mes puikiausiai matėme ir iš pelningumo rodiklių, kurie kai kuriuose sektoriuose buvo tikrai gerokai didesni nei vidutiniai ir tai tęsėsi metų metus. Tai ar tikrai šiandien yra taip, kad viena ar dvi savaitės prasidėjusio tam tikro ekonominio nuosmukio jau reiškia, kad šie visi pinigai išgaravo? Ar tikrai nėra tų rezervų, kurių sąskaita verslas galėtų bent jau nedidinti panikos ir nesakyti, kad esame labiausiai nuskriausti pasaulyje? Mano raginimas – būkime adekvatūs, būkime savo valstybės piliečiai ir jauskime verslo atsakomybę prieš visuomenę. Šiandien visiems yra nelengva, bet turbūt lengviausia būtų atsistoti į teisėjo poziciją ir sakyti, kad jūs privalote mumis pasirūpinti. Visi mes privalome pasirūpinti pirmiausia visuomene, ir tik tada jau, žinoma, savo asmeniniais interesais.

Tęsiant mintį, kurią buvote pradėjęs apie europinį bendradarbiavimą. Italijoje dauguma žmonių jaučia, kad krizės metu buvo palikti vieni – tiek ES institucijų, tiek kaimyninių šalių. Ar matote, kad europiniai mechanizmai pradeda pagaliau suktis greičiau, tarkim, kalbant apie bendrus medicininius įsigijimus, ar apie bendrą skolinimąsi?

Prieštaringa ta patirtis. Ir aš tikrai neslėpsiu, visad buvau tos nuostatos, jog Europos Sąjungą sudaro tautos, valstybės, kurios atiduoda tam tikras atsakomybes bendrosioms funkcijoms, bendrosioms institucijoms, ir kada, jei ne dabar, mes galime išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra Europos Sąjunga. 

Jei leisite man tokią metaforą – šiuo metu ir sprendžiasi klausimas, ar ES yra šeima, ar tiesiog gyventojų gyvenamojo namo bendrija. Šeimoje, puikiai žinome, brolis pasirūpins seserimi, tėtis pasirūpins mama, mama pasirūpins savo vaikais, ir nebus jokių sąlygų, išankstinių prielaidų, reikalavimų ir taip toliau. Visi suprantame, kad tam šeimos nariui, kuris yra pažeidžiamiausias, turi būti skiriamas pats didžiausias dėmesys ir rūpestis. Gyvenamojo namo bendrijoje gali tekti šaukti susirinkimą, galbūt jame nebus kvorumo, pagaliau vienas iš butų gali galvoti, kad man šioje laiptinėje labai gerai, tegu visi kiti tvarkosi joje kaip išmano. Norėčiau, kad Europos Sąjunga būtų šeima, o ne gyvenamojo namo bendrija. Šiandien atsakyti į šį klausimą dar negaliu. Manau, kad Europos Sąjungos institucijos šiandien jau kur kas geriau suvokia grėsmę, nei prieš 2-3 savaites, kuomet dar buvo įvairių teorijų, ir tokių, kurios siūlė nestabdyti nieko, nes tai gali neigiamai atsiliepti ekonomikai. Šiandien ir sprendimų priėmimo greitis, ir noras padėti yra ženkliai padidėjęs.

Tačiau net ir šiuo atveju, pvz., mūsų inicijuotas Europos Vadovų Tarybos posėdis įvyko po praktiškai trijų dienų kai kreipėmės, norėdami, kad būtų sprendžiami judėjimo per sienas klausimai, kalbant apie ES, konkrečiai – Lietuvos, piliečius, kaip jie galėtų tranzitu parvykti į Lietuvą. Kaip tik tuo metu egzistavo problemos dėl piliečių judėjimo per Lenkijos teritoriją. Galiausiai tas posėdis įvyko jau po to, kai mes dvišaliu pagrindu vis dėlto išsprendėme šį klausimą. Buvo priimtas toks sprendimas, koks buvo. Mes, aišku, pamatėme, kad Lenkijos pusė yra pasirengusi praleisti tik dalį mūsų piliečių, kurie vyko didesniu transportu, tuo tarpu automobiliais vykę žmonės turėjo ieškoti alternatyvių būtų parvykti namo. Suprantu Lenkijos pusės motyvaciją, bet nesuprantu, kodėl šių žmonių nebuvo galima informuoti ir sprendimus priimti anksčiau, kad jie jau artėdami prie sienos būtų aiškiai žinoję, kad lengvieji automobiliai nebus praleidžiami, nes yra konvojavimo ir kitokių problemų. Dabar gi jie sustojo prie sienos, patyrė milžinišką kamštį, iš kurio net išsiveržti buvo nepaprastai sudėtinga, nes kamštis uždarė jų galimybę apsisukti ir vykti į keltą. Čia jau reikėjo didžiulio Vokietijos policijos įsikišimo, kad šį kamštį prastumdytų. Tai tokie konkretūs pavyzdžiai rodo, kad taip, noro spręsti problemas yra, bet kartu, deja, iškyla ir koordinavimo, ir tam tikro nesusikalbėjimo problemų. 

Pati Lietuva nuo pirmadienio pagal Vyriausybės nutarimą turėtų visiškai uždaryti sienas užsieniečiams tranzitu keliaujantiems per Lietuvą. Ar pritariate šiam sprendimui?

Pirmiausia mes turime aiškiai apsibrėžti, kad karantinas nustatytas mūsų piliečiams išvykti ir užsieniečiams iatvykti į Lietuvos respublikos teritoriją, bet, vėlgi, grįžtant prie Europos Vadovų taryboje aptartų principų, Europos Sąjungos valstybių piliečiai, judantys link savo namų, turi teisę keliauti tranzitu ES sienų ribose, ir tuo tikslu jiems turi būti sudarytas vadinamasis humanitarinis koridorius. 

Kaip tik šiuo klausimu šiandien tarėmės su premjeru, kad vis dėlto turėtų būti tam tikra išlyga su labai griežtomis sąlygomis ES piliečiams patekti į savo valstybes, bet, žinoma, jie turėtų būti lydimi konvojaus ir palydimi iki sienos, kurią kirtus jau atsakomybę prisiima kitos valstybės. 

Tai šios sąlygos – būtina ES politikos prielaida. Ir Lietuva, kaip atsakingas bendrijos narys, turi vykdyti tuos įsipareigojimus, kurie yra Europos Sąjungoje.

Radote sutarimą su premjeru šiuo klausimu?

Manau, kad vienokia ar kitokia forma šis sprendimas turėtų būti įgyvendintas.

Akivaizdu, kad politinė Lietuvos darbotvarkė yra kitais klausimais sustojusi, kad būtų galima mobilizuoti visas jėgas šios korona viruso krizės suvaldymui. Visgi Seimo pavasario sesijoje buvo numatyta nemažai svarbių institucijų vadovų, žvalgybos vadovų, aukščiausiųjų teismų vadovų paskyrimų. Tai – tos pozicijos, kur reikia Jūsų ir Seimo sutarimo. Ar esate numatę, galbūt sutarę, kokie asmenys bus paskirti, ar Seimas dirbs?

Ačiū už klausimą dėl Seimo darbo. Kokia sudėtinga situacija bebūtų, bet Seimas užtikrina vykdomosios valdžios parlamentinę kontrolę ir turėtų vykdyti savo funkcijas, nesvarbu, kas darytųsi už lango. Tam yra alternatyvūs būdai, nuotoliniai ir kiti, kaip galima spręsti klausimus ir priimti sprendimus. Šiuo metu mes žinome, kad Seimo posėdis tikrai įvyks kovo 31 dieną ir jame bus kalbama apie eilę minėtų paskyrimų, apie kuriuos užsiminėte. Esu pasiryžęs kitą savaitę teikti tam tikrus asmenis į tam tikras pozicijas. Jau kai kurie kandidatai į Aukščiausiojo teismo pirmininkus ir Konstitucinio teismo teisėjus ne tik mano, bet ir kitų teikiančių institucijų yra pateikti. Viskas yra Seimo rankose, ir tikiuosi, kad Seimas priims sprendimus, kurie leis šiems žmonėms pradėti dirbti ir užtikrinti jų atstovaujamų institucijų tęstinumą. 

Kuriuos kandidatus kitą savaitę paskelbsite?

Manau, kad Valstybės saugumo departamento vadovo kandidatūra tikrai bus pateikta kitą savaitę. Laukiu to momento, kada galėsiu tai padaryti.

Prezidente, savaitgalis artėja, matome, kaip įvairiai žmonės reaguoja į priemones, nors gatvės ištuštėjusios, bet policija taip pat skelbia stebinti, kad yra šiek tiek per daug susibūrimų. Kokią žinią galite nusiųsti tiek vyresniems ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonės?

Labai norėčiau, kad žmonės vadovautųsi principu – saugokime save ir saugokime kitus. Ypatingai tuos, kurie patiria didesnes rizikas dėl amžiaus ar kitokio pobūdžio ligų, dėl fizinės būklės. Šiandien iš tikrųjų galime visi, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas užimtume, tapti atsakingais savo valstybės piliečiais. Pasakysiu, kas man atrodo labai svarbu – šis virusas sukūrė daugybę sienų. Staiga stebuklingai sukūrė sienas tarp valstybių, sienas tarp miestų, šeimų. Bet tai yra tokios, sakyčiau, medicininės sienos. Gi psichologinės arba pilietiškumo sienos, atvirkščiai, manau, turėtų griūti. Šiandien visi turime būti kaip vienas kumštis, kaip viena šeima. Ir tiesiog suprasti, kad mes kiekvienas savo atsakingu elgesiu ar elgesiu, kuris yra nukreiptas į viešąjį gėrį, kitų žmonių sveikatą, galime padaryti gerokai daugiau nei padarome normaliomis aplinkybėmis. 

Ir dar kartą norėčiau pasveikinti tuos žmones, kurie tikrai suprato savo pilietinę pareigą, suprato, kad lengviausia tik kritikuoti, siūlyti kažkam nuimti galvą už savo funkcijų nevykdymą, mes galėsime tą padaryti vėliau daugybę kartų. Bet šiandien labai svarbu, kad mes galėtume kažkuo konkrečiai prisidėti prie bendrojo gėrio ir patys. Atsakingu elgesiu ar pinigais – tai jau mažiau svarbu. Darsyk norėčiau kreiptis į žmones, pasakyti, kad tikrai, patikėkite, ši krizė yra įveikiama, ji bus įveikta, tikiu, kad mažiausiais kaštais ir mažiausia rizika. O mes dar kartą galime ne tik švenčių proga, bet ir išmėginimų aplinkybėmis pasijusti savo valstybės tikrais piliečiais, kurie labiau už viską myli Lietuvą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Užsikrėtimų koronavirusu skaičius Lietuvoje išaugo iki 811

Kaip sekmadienį skelbia Vyriausybė, Lietuvoje nustatytų užsikrėtimo COVID–19 atvejų skaičius padidėjo iki 811.

Japonai ir pasaulinės pandemijos akivaizdoje toliau uoliai darbuojasi biuruose Premium

Japonai nesustoja dirbti savo darbo vietose net ir pasaulinės pandemijos akivaizdoje. Nepaisant to, kad...

Trys savaitės karantine: išmoktos pamokos

Praėjus trums karantino savaitėms, per kurias verslo įmonės turėjo skubiai persitvarkyti darbo modelius ir...

Vadyba
07:12
Lietuvoje patvirtinta 11-toji mirtis nuo koronaviruso 7

Lietuvoje iki šeštadienio ryto patvirtintas 771 koronaviruso atvejis, šeštadienį pranešta apie dešimtąją ir...

Verslo aplinka
2020.04.04
A. Veryga: dėl infekcijų kontrolės pažeidimų sustabdyta daugelio KUL skyrių veikla  1

Didelės dalies Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) skyrių veiklą nuspręsta stabdyti dėl infekcijų...

Verslo aplinka
2020.04.04
Eurogrupė: ESM gali skirti iki 240 mlrd. Eur pagalbai dėl koronaviruso krizės  1

Euro zonos finansinės pagalbos fondas galėtų pasiūlyti iki 240 mlrd. Eur savo narėms, smarkiai...

Finansai
2020.04.04
Koronaviruso pandemijos krečiamų JAV pareigūnai rekomendavo gyventojams dėvėti kaukes 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį rekomendavo amerikiečiams išėjus į lauką prisidengti veidus...

Verslo aplinka
2020.04.04
Prancūzijoje vyras mirtinai subadė du žmones, dar septynis sužeidė 1

Prancūzijos pietryčiuose vienas vyras šeštadienį peiliu nudūrė du žmones ir dar septynis sužeidė, kol...

2020.04.04
TVF: viruso smūgis didesnis nei per finansų krizę, bet atremti jį pavyks 2

Kristalina Georgieva, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė, teigia, kad koronaviruso pandemijos...

Finansai
2020.04.04
Naujuoju JK Leiboristų partijos vadovu išrinktas K. Starmeris 3

Jungtinės Karalystės pagrindinė opozicinė Leiboristų partija šeštadienį paskelbė, kad jos naujuoju lyderiu...

Verslo aplinka
2020.04.04
Švedija atmeta kaltinimus ignoruojant koronaviruso protrūkį  7

Švedija sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio dėl savo negriežto atsako į naujojo koronaviruso protrūkį, bet...

Verslo aplinka
2020.04.04
Pasaulio statybininkai turi ruoštis ateinantiems iššūkiams Premium

Dėl koronaviruso pandemijos globalus statybos apimties augimas 2020-aisiais turėtų siekti vos 0,5%.

Statyba ir NT
2020.04.04
VRK vadovė: kol kas sunku prognozuoti, kaip Seimo rinkimus pakeistų epidemija 

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ruošiasi rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams, kol kas anksti prognozuoti,...

Verslo aplinka
2020.04.04
Laikas nelaukia!!! 23

Paskutiniu metu didžiausias dėmesys, ir tai suprantama, skiriamas pandemijai, karantinui, saviizoliacijai,...

Verslo aplinka
2020.04.04
JAV – rekordinis koronaviruso aukų skaičius

Jungtinėse Valstijose per parą mirus beveik 1.500 koronavirusu užsikrėtusių žmonių buvo užfiksuotas naujas...

Verslo aplinka
2020.04.04
Visi karantino reikalavimai ir apribojimai – vienoje vietoje Premium

Baigiasi trečia dėl koronaviruso grėsmės Lietuvoje įvesto karantino savaitė. Neatmetama, kad jis užtruks ir...

Verslo aplinka
2020.04.04
SAM laikinai apribojo mobiliųjų punktų darbo laiką, veiks tik po vieną punktą 1

Nuo sekmadienio Lietuvos savivaldybių administracijos turi užtikrinti, jog mieste veiktų „ne daugiau nei...

Verslo aplinka
2020.04.03
Į pareigas grąžintas Kauno klinikinės ligoninės vadovas 4

Į pareigas grąžintas Kauno klinikinės ligoninės vadovas profesorius Albinas Naudžiūnas, penktadienį BNS...

Verslo aplinka
2020.04.03
Europoje koronaviruso pandemijos aukų skaičius viršijo 40.000

Naujojo koronaviruso pandemija Europoje pareikalavo jau daugiau kaip 40.000 žmonių gyvybių, o daugiau kaip...

Verslo aplinka
2020.04.03
„Invegos“ vadovas: visomis priemonėmis bus aktyviai naudojamasi 

Paramą verslui koordinuojančios valstybės įmonės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas...

Finansai
2020.04.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus