ES vadovams nepavyko susitarti dėl biudžeto, G. Nausėda sprendimo tikisi per mėnesį

Publikuota: 2020-02-21
Yves'o Hermano („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Yves'o Hermano („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams nepavyko susitarti dėl 2021–2027 metų bendrijos biudžeto, išsiskyrus nuomonėms dėl jo dydžio ir prioritetų.

Lietuvai derybose atstovavęs prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad biudžetas bus patvirtintas per artimiausius porą mėnesių.

„Manau, kad rasti sutarimą, konsensusą galima turbūt per artimiausią mėnesį, skeptiškai vertinant – per du mėnesius“, – žurnalistams Briuselyje penktadienio vakarą sakė prezidentas.

Derybos Briuselyje truko kiek daugiau nei parą. Jos įstrigo, keturioms Vakarų Europos šalims – Austrijai, Danijai, Nyderlandams ir Švedijai – pareikalavus sumažinti biudžetą 70 mlrd. Eur, lyginant su paskutiniu pasiūlymu.

Su tuo nesutiko skurdesnės Europos šalys, nerimaujančios dėl drastiško paramos mažėjimo.

Po intensyvių konsultacijų Ch. Michelis penktadienio vakarą pateikė naują projektą, kuriuo išlaidos būtų mažinamos 10 mlrd. Eur, tačiau toks kompromisas nesulaukė paramos – per vos pusvalandį trukusią plenarinę sesiją šalys nusprendė jį atmesti.

Pasak G. Nausėdos, derybos parodė, kad skirtumai tarp šalių, norinčių mažesnio biudžeto, ir valstybių, kurios siekia išsaugoti dalį paramos, išlieka per dideli.

„Esame dar truputį per toli vienas nuo kito, todėl sutarėme kol kas išsiskirti keletui savaičių, per šį laiką specialistai įvertins pasiūlymų esmę“, – sakė prezidentas.

Prezidentas pažymėjo, kad pokalbis su „taupiojo ketverto“ atstovais buvo konstruktyvus ir diskusijai baigiantis jis pajutęs, jog „norima ieškoti suartėjimo taškų“, tačiau baigėsi susitikimui numatytas laikas. 

„Aš manau, kad ir jiems dar reikia laiko pamąstyti, įsisąmoninti reikalavimus, kuriuos kelia 17 „sanglaudos valstybių“, jei šį klubą galima taip pavadinti, ir aš manau, kad tos dvi-trys savaitės „time-out‘o“ (angl. – pertraukos), kurį mes paėmėm, bus labai naudingos abiem grupėms“, – teigė Lietuvos vadovas.

Derybų maratonas

Vadovai prie derybų stalo pirmą kartą susėdo ketvirtadienio vakarą, o penktadienio naktį ir dieną tęsė konsultacijas su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Ch. Micheliu ir mažesnėse šalių grupėse.

Lietuvos prezidentas su Ch. Micheliu dvišalio pokalbio susitiko penktadienio paryčiais, apie 4 valandą Lietuvos laiku.

Penktadienio dieną jis dalyvavo atskirame vadinamajame „sanglaudos draugų“ susitikime, kur susibūrė šalys, siekiančios išvengti drastiško paramos mažėjimo skurdesniems regionams.

Po šio susitikimo socialiniame tinkle „Twitter“ G. Nausėda parašė, kad susibūrimu siekta „priminti, jog regioninė politika yra ES solidarumo ramstis“.

Pirmoje dienos pusėje vadovai ir daugelis diplomatų prognozavo, kad susitarimo rasti nepavyks, bet vėliau užkulisinės derybos suintensyvėjo, o galimą kompromisą „taupusis ketvertas“ atskirai aptarti pakvietė ir Baltijos šalių vadovus.

„Ryte atrodė, kad šansų beveik nėra, bet dabar kažkokia viltis sužibo“, – BNS tuomet sakė apie derybų eigą informuoti šaltiniai.

Estijos premjeras Juris Ratas žurnalistams sakė, kad siekiant kompromiso „visos šalys turi žengti žingsnį ar du atgal“, bet teigė, kad pozicijos kol kas smarkiai skiriasi.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis sakė, kad svarbiausias klausimas – ar naujas biudžetas dera su Europos deklaruojamomis ambicijomis.

„Klausimas ne apie tai, kaip įtikinti vieną ar kitą šalių grupę. Svarbiausias klausimas – sutarti, ar mes norime ambicingos Europos politikos, ar ne“, – žurnalistams penktadienį sakė jis.

Įsibėgėjant deryboms, „taupusis ketvertas“ ėmė sulaukti vis didesnio spaudimo iš kitų šalių atsisakyti deklaruoto reikalavimo mažinti biudžetą iki 1% bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).

Derybos prasidėjo su 1,074% pasiūlymu. Diplomatinių šaltinių teigimu, naujausiame projekte šis rodiklis siekia 1,069–1,07% BNP.

Sanglauda ir žemės ūkis

Derybose dėl biudžeto kaskart išryškėja takoskyra tarp turtingesnių ir daugiau įmokančių šalių, norinčių mažesnio biudžeto, ir už didesnes išlaidas pasisakančių paramos gavėjų, bet šįkart papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES.

Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.

Įstrigus deryboms dėl biudžeto dydžio, vadovai kol kas nepradėjo detalesnių diskusijų dėl to, kaip paskirstyti išlaidas tarp valstybių narių.

Prieš savaitę pristatytas projektas būtų leidęs Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet Baltijos šalims iki lemiamų derybų dar nepavyko užsitikrinti spartesnio tiesioginių išmokų ūkininkams augimo tempo.

Sanglaudos finansavimą, skirtą mažinti skurdesnių regionų atsilikimą, Lietuvai galėtų šiek tiek padidinti siūloma kompensacija šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių – dėl šio mechanizmo Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. Eur.

Biudžeto projekte numatyta, kad sanglaudos parama galėtų mažėti daugiausia 24%. Lietuvai ir kitoms regiono šalims ji kerpama, įvertinus ekonomikos išsivystymo lygį.

Šiuo metu tiesioginės išmokos lietuvių ūkininkams siekia apie 170 Eur už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 Eur. Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 Eur, o tai sudarytų 78% vidurkio.

Prieš derybas susitikęs su Briuselyje ketvirtadienį protestavusiais Lietuvos ūkininkais G. Nausėda žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos pasiektų 196 Eur, kaip buvo sutarta prieš septynerius metus.

Briuselio pareigūnai teigia, kad 196 Eur tikslo nepavyko pasiekti, nes per šį laikotarpį Lietuvoje gerokai išaugo dirbamos žemės plotai, o pinigų suma buvo fiksuota pagal ankstesnius duomenis.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. Eur. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14% savo lėšų. ES pasiūlytas finansavimas atitinka Europos Komisijos pasiūlytąjį, tuo tarpu įpareigojimas prisidėti iš nacionalinio biudžeto sumažinamas 6 proc. punktais. Lietuvos Vyriausybė prašė 692 mln. Eur.

Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400.000 Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. Eur, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln. Eur.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Patvirtintas keturioliktasis mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejis 

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mirė...

R. Dargis apie paramą verslui: reikėtų spartesnių apsukų Premium

Koronaviruso krizės paveiktos ekonomikos skatinimo ir paramos verslui planas buvo parengtas laiku, jame...

Klaipėdos laboratorija atnaujino darbą, pranešė uostamiesčio meras 2

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) laboratorija vėlų sekmadienio vakarą atnaujino darbą, pranešė...

Britanijos karalienė: bendromis pastangomis COVID-19 epidemija bus įveikta 

Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II-oji sekmadienį padėkojo sveikatos apsaugos darbuotojams kovos su...

COVID-19 užsikrėtęs Britanijos premjeras B. Johnsonas hospitalizuotas tyrimams 

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas sekmadienį buvo paguldytas į ligoninę tyrimams, pranešė jo...

Miglota Europos vienybės kaina 1

Europai spėliojant ar jau žemyną siaubianti koronaviruso šmėkla pasiekė piką, o jeigu ne – kada tai įvyks,...

Rusija ir Kinija – įtartini Europos samariečiai Premium 5

Rusija ir Kinija naudojasi pasauline pandemija savo dezinformacijos kampanijoms skleisti. Sklinda garsūs...

Italijoje užfiksuotas mažiausias paros mirčių nuo koronaviruso skaičius per dvi savaites

Italija sekmadienį fiksavo mažiausią paros mirčių nuo koronaviruso skaičių per dvi savaites, o kritinės...

Verslo aplinka
2020.04.05
Turkija jauniems darbuotojams taikys karantino išimtis 3

Turkija sekmadienį paskelbė, kad dirbančiam jaunimui, įskaitant sezoninius žemės ūkio darbininkus, bus...

Verslo aplinka
2020.04.05
Pranešama apie 13 mirtį nuo koronaviruso Lietuvoje

Pranešama apie 13 koronaviruso auką Lietuvoje — rizikos grupei priklausiusio paciento gyvybė užgeso Vilniaus...

Verslo aplinka
2020.04.05
Patvirtintas dvyliktas mirties nuo koronaviruso atvejis

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad sekmadienį Lietuvoje patvirtintas dvyliktas mirties nuo...

Verslo aplinka
2020.04.05
Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorija dėl sugedusios įrangos neatliko tyrimų 2

Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorija dėl sugedusios įrangos šeštadienį neatliko koronaviruso...

Verslo aplinka
2020.04.05
D. Trumpas perspėja dėl laukiančios „sunkiausios COVID-19 savaitės“ 9

JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo amerikiečius rengtis „labai siaubingam“ mirties nuo koronavirusinės...

Verslo aplinka
2020.04.05
Užsikrėtimų koronavirusu skaičius Lietuvoje išaugo iki 811

Kaip sekmadienį skelbia Vyriausybė, Lietuvoje nustatytų užsikrėtimo COVID–19 atvejų skaičius padidėjo iki 811.

Verslo aplinka
2020.04.05
Japonai ir pasaulinės pandemijos akivaizdoje toliau uoliai darbuojasi biuruose Premium 2

Japonai nesustoja dirbti savo darbo vietose net ir pasaulinės pandemijos akivaizdoje. Nepaisant to, kad...

Verslo aplinka
2020.04.05
Trys savaitės karantine: išmoktos pamokos 2

Praėjus trums karantino savaitėms, per kurias verslo įmonės turėjo skubiai persitvarkyti darbo modelius ir...

Vadyba
2020.04.05
Lietuvoje patvirtinta 11-toji mirtis nuo koronaviruso 8

Lietuvoje iki šeštadienio ryto patvirtintas 771 koronaviruso atvejis, šeštadienį pranešta apie dešimtąją ir...

Verslo aplinka
2020.04.04
A. Veryga: dėl infekcijų kontrolės pažeidimų sustabdyta daugelio KUL skyrių veikla  1

Didelės dalies Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) skyrių veiklą nuspręsta stabdyti dėl infekcijų...

Verslo aplinka
2020.04.04
Eurogrupė: ESM gali skirti iki 240 mlrd. Eur pagalbai dėl koronaviruso krizės  3

Euro zonos finansinės pagalbos fondas galėtų pasiūlyti iki 240 mlrd. Eur savo narėms, smarkiai...

Finansai
2020.04.04
Koronaviruso pandemijos krečiamų JAV pareigūnai rekomendavo gyventojams dėvėti kaukes 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį rekomendavo amerikiečiams išėjus į lauką prisidengti veidus...

Verslo aplinka
2020.04.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus