Mūšis dėl ES daugiamečio biudžeto tęsiasi, tačiau viltys greitai susitarti blėsta

Derybos įstrigo, Austrijai, Danijai, Nyderlandams ir Švedijai, vadinamajam „taupiajam ketvertui“, griežtai pareikalavus sumažinti biudžeto projektą maždaug 70 mlrd. eurų, lyginant su paskutiniu pasiūlymu.

„Taupusis ketvertas laikosi kietai ir reikalauja sumažinti biudžetą iki 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų nuo dabar siūlomo 1,07 proc. Jei jie nepajudės, teks konstatuoti, kad derybos bus tęsiamos vėliau, ir šįkart išsiskirstyti“, – BNS sakė apie eigą informuoti šaltiniai.

Charles‘is Michelis, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas, siūlo kompromisinį biudžeto variantą, siekiantį apie 1,1 trln. Eur septyneriems metams visoms 27 ES šalims. Toks pasiūlymas laikomas kompromisiniu, nes dalis turtingųjų ES valstybių pasisako už mažesnį nei 1 trln. Eur biudžetą, bet neturtingesnės šalys, norėtų dar didesnių iždo apimčių už pasiūlytas Ch. Michelio. 

Nepaisant vakarykščių lūkesčių, kad ankstų penktadienio ryta EVT pirmininkas galėtų pristatyti atnaujintą biudžeto projektą, kol kas tai neįvyko. Vadinamasis „taupusis ketvertas“ griežtai reikalauja, kad išlaidos mažėtų, o iš Bendrijos pasitraukus Jungtinei Karalystei biudžeto spraga būtų kompensuota tik iš dalies.

„Politico“ remdamiesi savo diplomatiniais šaltiniais, teigia, kad būtent šios šalys kol kas blokuoja galimybes pasiekti progresą ir nepritaria C. Michelio pasiūlymui.

„Arba C. Michelis turi burtų lazdelę, arba mes turėsime konstatuoti, kad progreso pasiekti nepavyko“, — „Politico“ cituoja neįvardytą ES diplomatą.

Penktadienį „taupiojo ketverto“ premjerai susitiko dar kartą dėl tolimesnių savo veiksmų koordinavimo. Kol kas atrodo, kad galimybė pasiekti biudžeto susitarimą dar per šią EVT mažėja. 27 ES lyderiai tokiu atveju tęsti diskusijas kitoje EVT susitiktų jau pavasarį.

Po ketvirtadienio pirmojo diskusijų maratono Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, tikino, kad Vokietija ir kitos turtingos Bendrijos šalys privalo išsaugoti galimybę susigrąžinti dalį sumokamų įmokų. C. Michelis siūlo įmokų susigrąžinimą palaipsniui mažinti. A. Merkel kol kas tokią galimybę atmeta. Tokiai Vokietijos nuomonei pritaria ir kitos turtingiausios šalys. Šis klausimas taip pat kol kas laikomas vienu opiausiu derybose.

Lietuvos lūkesčiai

Ketvirtadienio vakarą vadovai trijų valandų sesijai susėdo prie apskritojo stalo, o po to C. Michelis kompromiso paieškas tęsė dvišaliuose susitikimuose.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su juo dvišalio pokalbio susitiko penktadienio paryčiais, apie 4 valandą Lietuvos laiku, BNS patvirtino diplomatiniai šaltiniai.

VŽ jau rašė, kad Lietuvai svarbiausios kelios pagrindinės su ES biudžetu susijusios temos – sanglaudos parama, skirta mažinti skurdesnių regionų atsilikimą, taip pat tiesioginės išmokos ūkininkams, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas ir Karaliaučiaus tranzito schemos finansavimas. Naujausias Ch. Michelio pasiūlytasis biudžeto projektas leistų Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet mažomis tiesioginėmis išmokomis nepatenkintiems šalies ūkininkams kol kas gerų žinių nėra. Sanglaudos parama Lietuvai gali mažėti 24%, lyginant su dabartiniu 2014–2020 m. biudžetu – tokios „grindys“ nustatytos visoms valstybėms narėms.

Lietuvai ir kitoms regiono šalims ji kerpama, įvertinus ekonomikos išsivystymo lygį.

Kartu projekte siūlomos papildomos lėšos valstybėms, kurios prarado daug gyventojų – BNS skaičiavimu, pritaikius nustatytą formulę Lietuvai ši parama siektų apie 180 mln. Eur. Bet taip būtų kompensuota tik maždaug dešimtadalis susitraukiančių sanglaudos fondų.   

Susitikęs su Briuselyje ketvirtadienį protestavusiais Lietuvos ūkininkais G. Nausėda žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos pasiektų 196 eurus, kaip buvo sutarta prieš septynerius metus.

Briuselio pareigūnai teigia, kad 196 eurų tikslo nepavyko pasiekti, nes per šį laikotarpį Lietuvoje gerokai išaugo dirbamos žemės plotai, o pinigų suma buvo fiksuota pagal ankstesnius duomenis.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. Europos Komisija siūlė kiek daugiau pinigų, bet kartu norėjo užkrauti didesnius įpareigojimus ir Lietuvos biudžetui – atitinkamai  552 mln. ir 20 proc. Lietuvos Vyriausybė prašė 780 mln. eurų.

Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. eurų, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln. eurų.

Papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES. Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.