Orientyrus prarandanti Europa?

Pernai Bavarijos sostinėje visus nustebino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsišokimas, paskelbus apie NATO ištikusią „smegenų krizę“. Šią frazę skubiai pasigavo Kremlius, trimituodamas apie transatlantinio aljanso pabaigos pradžią. Prancūzijos lyderis vėliau teisinosi – taip jis norėjęs pažadinti snaudžiančias NATO partneres, ir ypač – JAV, kurios esą traukiasi iš pasaulio scenos.

Tuo Vašingtoną šiemet mėgino apkaltinti ir Vokietija. Į kaltinimus sureagavo JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo, pareikšdamas, kad kalbos apie Aljanso mirtį yra „gerokai perdėtos“. Pasak jo, Vašingtonas vaidina svarbų vaidmenį stiprinant NATO rytinį flangą pasienyje su Rusija. Apie JAV karinių pajėgų svarbą atgrasant Rusijos karinius veiksmus ekspertų diskusijoje Miunchene kalbėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda.

M. Pompeo Miunchene įspėjo apie grėsmę, kylančią dėl Rusijos teritorinių užmojų – ji yra tarp šalių, kurios vadovaujasi principais, prieštaraujančiais vakarietiškiems ir siekia sukurti imperiją. „Rusija užsiima dezinformacija, bandydama nuteikti mūsų piliečius vienus prieš kitus“, – sakė JAV valstybės sekretorius. Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, perspėjo: bet koks bandymas atskirti Europą nuo Šiaurės Amerikos ne tik silpnina transatlantinius santykius, bet kartu ir skaldo visą Europą. Tuo metu E. Macronas, lyg ir sutikęs, kad Rusija ir toliau sieks destabilizuoti Vakarų demokratines valstybes, kita „ranka“ kviečia siekti geresnių santykių su šia šalimi. Sankcijų panaikinti jis nesiūląs, tačiau, pasak jo, Maskvos elgesio jos nepakeitė.

Kažin, ar galima tikėtis kitokio Kremliaus elgesio, kai Europoje randasi į draugystę linkstančių šalių vadovų, kai kurių – į „draugystę“ iš išskaičiavimo. Naudos ieškanti Vokietija nesibodi Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą projektu „Nord Stream 2“, kuris anot M. Pompeo, nėra vien tik ekonominis projektas. Jei ne JAV sankcijos, uždraudusios Šveicarijos bendrovei tęsti darbus, vamzdyną Rusija, ko gero jau būtų nutiesusi. Dabar ji žada pasitelkti savo laivą, tačiau JAV diplomatiniai šaltiniai praneša, kad Vašingtonas gali paskelbti naujų sankcijų, šįkart – prieš projekte dalyvaujančius investuotojus iš Europos arba rusiškas gamtines dujas priimančias bendroves.

Užsukus šį rusiškų dujų eksporto kranelį, iš žaliavos pardavimo gyvenanti šalis gali patirti rimtų nuostolių, kuriuos ir taip skaičiuoja jau ne pirmus metus. Europa, nedemonstruojanti pastangų vienytis, pila vandenį ant agresyvios Vladimiro Putino politikos malūno. Net Miunchene paskelbtas Ukrainos saugumo planas, pasak JAV diplomatų ir ekspertų, priminė Rusijos keliamas idėjas ir neatitiko Kijevo oficialios pozicijos. Tad Kremlius dar aukščiau pakėlė galvą – vakar Rusijos remiami separatistai atakavo Ukrainos jungtines pajėgas: pozicijas apšaudė iš Minsko susitarimais uždraustų ginklų. Kuriuos, jei tikėtume V. Putino ciniškumu, prorusiški separatistai „nusipirko parduotuvėje“. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.

VŽ nuomone, kol Europos valstybės aiškinasi, kuri iš jų yra svarbiausia, kol stebime išsiskiriančias JAV ir ES nuomones svarbiais klausimais, kol rusiški pinigai „nekvepia“, tol galima „nematyti“, kad didžioji grėsmė nesnaudžia ir, pasinaudojusi bet kokia sumaištimi, pasiruošusi naujoje teritorijoje įgyvendinti savo imperines užmačias. Be kita ko, ir siekdama patikrinti NATO sutarties 5-ojo straipsnio gyvybingumą.