„Žalioji“ Europos Komisijos darbo programa

Publikuota: 2020-02-05
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
ES politikos ekspertas

Šiomis dienomis paskelbta Europos Komisijos darbo programa 2020 metams, kuri turės didelės įtakos artimiausių metų Europos Parlamento ir ES Tarybos darbotvarkėms.

Darbo programa apima 92 naujas iniciatyvas, iš jų – 29 pasiūlymus naujiems ES teisės aktams. Taip pat planuojama peržiūrėti ir supaprastinti 44 galiojančius teisės aktus, atsiimti anksčiau pateiktus pasiūlymus dėl 32 teisės aktų ir atšaukti 2 ES teisės aktų galiojimą.

Šiuo požiūriu darbo programa atrodo pakankamai subalansuota – Komisijos pastangos nukreiptos ne tik naujų teisės aktų parengimui, bet ir galiojančių teisės aktų peržiūrai ir jų supaprastinimui. Be abejo, svarbiausia darbo programos dalis – beveik šimtas naujų iniciatyvų. Visas apžvelgti nėra paprasta užduotis, todėl žemiau aptartos tik tos iniciatyvos, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį Lietuvos ekonomikai, svarbiausiems ūkio sektoriams ir daugeliui Lietuvos įmonių.

Žalioji transformacija

Vienas svarbiausių prioritetų – kova su klimato kaita ir aplinkosaugos reikalai. Tą atspindi ir darbo programos šūkis – „Europos žaliasis kursas – naujoji mūsų augimo strategija“. Skamba gražiai, bet ar įtikinamai? Dar prieš Kalėdas paskelbtas Europos žaliasis kursas, kiek vėliau – pasiūlymai dėl jo finansavimo. Vasario pabaigoje turėtų išvysti šviesą Europos klimato įstatymas, kuriame bus numatytos konkrečios priemonės, leisiančios paversti Europą klimatui neutraliu žemynu.

Kita su klimato kaita susijusi priemonė – Klimato tikslų planas 2030. Jame bus siekiama nustatyti papildomus ES apribojimus šiltnamio dujų išmetimui į aplinką iki 2030 m.: vietoj dabar patvirtinto 40% sumažinimo (lyginant su 1990 m.) šis įsipareigojimas būtų padidintas iki 50-55%. Atitinkamai keistųsi ir ES valstybių įsipareigojimai.

Abi šios iniciatyvos turės tiesioginės įtakos daugeliui Lietuvos ūkio šakų (ypač energetikai, transportui, pramonei ir žemės ūkiui). Perdėtas uolumas prisiimant naujus įsipareigojimus gali gerokai apriboti Lietuvos įmonių, o tuo pačiu ir visos ekonomikos, augimo galimybes dešimtmečiams į priekį. Pereinant prie „žaliosios“ ekonomikos, finansavimo ir naujų technologijų prieinamumo klausimai mūsų įmonėms taps esminiais. Ypač turint galvoje stipriai mažėsiančias ES biudžeto lėšas Sanglaudos fondų finansavimui.

Būkim aktyvūs ir žinokim, ko siekiam

Kalbant apie Komisijos planus 2020 m., reiktų paminėti iniciatyvas, tiesiogiai susijusias su pramone. Kovo mėn. pasirodys trys dokumentai – Pramonės strategija, Žiedinės ekonomikos veiksmų planas ir SVĮ strategija. Komisija juose bandys apibrėžti šio sektoriaus viziją, svarbiausias plėtros kryptis, pagrindinius pramonės sektoriaus laukiančius iššūkius ir galimybes su tais iššūkiais susitvarkyti. Diskusijoms bus pateikti siūlymai, kurie netolimoje ateityje virs konkrečiais sprendimais ir naujomis teisėkūros iniciatyvomis.

Todėl verslo organizacijoms svarbu analizuoti į ateitį nukreiptas Komisijos įžvalgas, vertinti jas Lietuvos kontekste ir kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija išgryninti Lietuvos pramonės interesus (ligšiolinės pastangos tą padaryti paprastai nebūdavo labai sėkmingos). Reiktų atsakyti į, rodos, paprastus klausimus. Ar tai, ką siūlo Komisija yra mums svarbu, naudinga, reikalinga? Ar esame pasirengę plėtoti mūsų pramonę tomis kryptimis kaip siūloma? Jeigu ne, tai kokias galime pasiūlyti alternatyvas? Kokios paramos (nebūtinai finansinės) norėtume iš ES? Kokių bendradarbiavimo mechanizmų trūksta? Skaitant Komisijos dokumentus, reiktų bandyti suprasti, kas slepiasi tarp eilučių, užduoti teisingus klausimus ir ieškoti atsakymų. Tik aktyviai įsijungus į procesą, galima tikėtis naudos.

Transporto įmonėms svarbi bus metų pabaigoje pasirodysianti Tvaraus iš išmanaus mobilumo strategija, kurios viena iš esminių temų bus susijusi su aplinkai draugiško transporto plėtra. Naujoji strategija „Nuo lauko iki stalo“, matyt, šįkart akcentuos ne tiek tradicinius maisto saugos reikalus, kiek žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos vaidmenį mažinant šiltnamio dujų išskyrimą ir aplinkos taršą, užtikrinant tvarią maisto gamybos grandinę.

Ekonomikos skaitmenizacija ir Bendroji rinka

Dar viena svarbi mūsų laukianti transformacija susijusi su skaitmenizacija. Paprastai skaimenizacija siejama su ketvirtąja pramonės revoliucija, tačiau šis procesas svarbus ir kitiems sektoriams, pradedant sveikatos apsauga ir baigiant duomenimis grįstomis paslaugomis. Jau vasario mėn. turėtų pasirodyti Dirbtinio intelekto baltoji knyga, kiek vėliau – Europos duomenų strategija, Skaitmeninių paslaugų aktas, Finansinių technologijų veiksmų planas. Tai tikrai svarbūs dokumentai, parodysiantys kurlink juda Europa.

Pastaraisiais metais buvo primiršta Bendroji rinka – ES ekonomikos pagrindas ir didelis konkurencinis privalumas, kurio reikšmę sunku pervertinti. Praėjusios Komisijos vienas prioritetų buvo Skaitmeninė bendroji rinka, buvo pradėta įgyvendinti nemažai svarbių priemonių. Naujosios Komisijos politinėje darbotvarkėje tam neatsirado vietos, įsitvirtino kitos, karštesnės temos. Kita vertus, darbo programoje matome dvi iniciatyvas (Bendrosios rinkos kliūčių ataskaita ir Bendrosios rinkos stiprinimo veiksmų planas), kurių orientacija į konkrečių problemų sprendimą nuteikia pozityviai. Belieka sulaukti šių dokumentų ir patikrinti, ar pirmasis įspūdis nebuvo apgaulingas.

Kas dar svarbaus?

Komisija, teikdama naujas iniciatyvas, žada neužmiršti tarptautinės dimensijos. Išvertus į žmonių kalbą tai reiškia, kad bus siekiama įtakoti tarptautinę darbotvarkę, ieškoma kelių kaip kompensuoti ES įmonių tarptautinio konkurencingumo mažėjimą atsirandantį dėl griežtesnių reikalavimų, pirmiausia aplinkosaugos srityje. Ketinimai sveikintini, bet tikrai nebus lengvai įgyvendinami.

„Brexit“ įvyko ir iki metų pabaigos turėtų būti baigtos derybos dėl būsimųjų santykių su Jungtine Karalyste. Beveik akivaizdu, kad tai neįvykdoma užduotis, todėl atsakymo į klausimą, kokiomis sąlygomis prekiausim su JK nuo 2021 m. dar teks palaukti. Naujoji Komisija planuoja daugiau dėmesio skirti strateginėms prognozėms, ilgalaikių pasaulio tendencijų ir esminių pokyčių analizei – šiemet pasirodys pirmoji tam skirta Komisijos ataskaita.

Pamokėlės Lietuvai

Daugelis mėgsta paburnoti ant Briuselio biurokratų. Kartais pagrįstai, kartais nelabai (ypač kai patys nepadarome namų darbų). Tačiau iš Komisijos darbo metodų verta pasimokyti – pirmiausia teisėkūros proceso planavimo ir subalansavimo. Mūsuose teisėkūros procesas suprantamas labai paprastai (tai įteisinta ir teisėkūros taisyklėse) – visas procesas pasibaigia, kai teisės aktas pasirašomas ir paskelbiamas. Po to jį galima užmiršti, nes laukia ilga eilė kitų įstatymų, nutarimų projektų. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane suplanuota bene 800 priemonių. Tačiau iniciatyvas, kuriomis siekiama sistemingai peržiūrėti, įvertinti ir pakeisti neefektyviai veikiančius teisės aktus, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kaip jau minėta, Komisijos darbo programoje – tik 29 naujos teisėkūros iniciatyvos. Beveik dvigubai tiek yra tų, kurias planuojama peržiūrėti. ES teisės aktų peržiūra – ilgas, nuoseklus ir planingas procesas, besiremiantis ne kieno nors subjektyvia nuomone, o „pagrįstas įrodymais“ ir viešųjų konsultacijų rezultatais.

Tuo tarpu Lietuvoje teisės aktai dauginasi kaip kokie koronavirusai. Gal jau laikas kurti vakciną? Arba tiesiog atsisakyti biurokratinio požiūrio į Vyriausybės programų įgyvendinimo planavimą. Kaip matome, gerų pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Komentaro autorius - Saulius Kolyta, ES politikos ekspertas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Dėl parafino Lietuvos pajūryje – nota Rusijai

Lietuvos diplomatai pirmadienį įteikė notą Rusijai dėl sausio pabaigoje Kuršių nerijoje rasto parafino.

Verslo aplinka
2020.02.17
Prancūzija perspėja britus dėl sunkių prekybos derybų

Prancūzija įspėjo Jungtinę Karalystę (JK), kad Europos Sąjungos (ES) ir britų laukia įnirtingas mūšis dėl...

Verslo aplinka
2020.02.17
STT atsakymas R. Karbauskiui: ryšiai savaime nėra blogai, bet apie juos turi būti žinoma

Giminystės ar draugystės ryšiai tarp dirbančiųjų vienoje įstaigoje savaime nėra blogai, tačiau apie juos turi...

Verslo aplinka
2020.02.17
Senų padangų problema: nei apskaitos, nei sprendimų panaudojimo

Valdininkai nežino, kiek šalyje yra sukaupta nebenaudojamų padangų, tuo metu verslas, turintis pajėgumų...

Verslo aplinka
2020.02.17
Ką reikia žinoti norint įdarbinti studentus iš užsienio Verslo tribūna

Šalies investicinis patrauklumas ir verslumo lygis nustatomi pagal daugybę įvairių rodiklių, tačiau darbo...

Vadyba
2020.02.17
Pražūtingos nutukimo pasekmės: kerta ne tik sveikatai, bet ir ekonomikai Premium

Apkūnių žmonių gausėja ir turtingose, ir mažiau turtingose šalyse, Lietuva – ne išimtis. Nutukimo epidemija...

Verslo aplinka
2020.02.17
Stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje – Seimo, „Grigeo“, „Biovelos“ veidai 4

Teisėsaugos dėmesio sulaukusioje stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje Panevėžio rajone dalyvavo...

Verslo aplinka
2020.02.17
G. Nausėda: reikia duoti atkirtį istorijos klastojimui 2

Susiskaldymo pasaulyje mažinimas, globalių partnerių paieška ir minkštosios galios plėtra – trys svarbiausi...

Verslo aplinka
2020.02.17
Lietuvos vežėjai – sparčiausiai augę ir ketvirti pagal aktyvumą Vokietijos keliuose  Premium

22,2% apmokestintais keliais nuvažiuotą atstumą padidinę Lietuvos vežėjai rodo neeilinį sektoriaus pajėgumą,...

Lietuva galutinai pralaimėjo ginčą su „Gazprom“ dėl 1,4 mlrd. Eur kompensacijos 2

Lietuva galutinai pralaimėjo beveik aštuonerius metus trukusį ginčą su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl maždaug...

Verslo aplinka
2020.02.17
„Trasalis“ atleidžia 95, Lietuvos paštas – dar 84 darbuotojus 2

Uždaromą viešbutį ir pramogų bei vandens parką „Trasalis“ Trakuose valdžiusi bendrovė „Alsakis“ atleido...

Verslo aplinka
2020.02.17
Kinai išbando vaistus prieš COVID-19

Kinų farmacijos kompanija „Zhejiang Hisun Pharmaceutical“ skelbia gavusi valdžios leidimą pardavinėti...

Verslo aplinka
2020.02.17
ES biudžete Lietuvai siūloma kompensacija dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo 1

Artėjant lemiamoms deryboms dėl būsimo ES biudžeto, Briuselis pažadėjo skirstant lėšas atsižvelgti į Lietuvos...

Verslo aplinka
2020.02.17
Koronavirusui plintant prastėja ekonomikos prognozės

Pirmadienio pusiaunakčio duomenimis, dėl koronaviruso COVID-19 Kinijoje mirė 1.770 žmonių. Užsikrėtusiųjų...

Verslo aplinka
2020.02.17
Skurdus rytas „Litechnijoje“ 20

Penktadienį dviejų didžiųjų bankų – SEB ir „Swedbank“ – klientai susidūrė su atsiskaitymo sunkumais: buvo...

Finansai
2020.02.17
Valstybės apdovanojimai – buvusiam Pentagono vadui, archeologams, dirigentams

Valstybės atkūrimo dienos proga sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai ordinais ir...

Verslo aplinka
2020.02.16
G. Nausėda: privalome užtikrinti vienodai prieinamą švietimą visiems Lietuvos vaikams 3

Minint valstybės atkūrimo 102-ąsias metines, prezidentas Gitanas Nausėda šventinėje kalboje trijų Baltijos...

Verslo aplinka
2020.02.16
Dalis prancūzų ketina nubausti E. Macroną, iš to išloš M. Le Pen ir žalieji Premium

Prancūzijoje artėjant vietos rinkimams, valdančiąją prezidento Emmanuelio Macrono partiją „Respublika,...

Verslo aplinka
2020.02.16
Sąjūdis prieš Astravo AE laišku kreipsis į A. Lukašenką

Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę šeštadienį suvažiavime Seime nutarė laišku kreiptis į Baltarusijos...

Verslo aplinka
2020.02.15
M. Pompeo: Vakarai laimi ir laimėsime visi kartu

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pranešė, kad Vašingtonas žada skirti iki milijardo USD energetikos...

Verslo aplinka
2020.02.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau