Praėjusius metus Lietuvos ekonomika baigė aukšta nata. Ko laukti šiemet?

Publikuota: 2020-01-30
Banko nuotr.
svg svg
Banko nuotr.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Dėl prekybos karų stringanti užsienio prekyba, nesugebanti atsigauti ES pramonė ir šalies vidaus iššūkiai kol kas reikšmingai nesulėtino Lietuvos ekonomikos apsukų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ji augo panašiu tempu kaip per pastaruosius trejus metus. Tačiau minėtų veiksnių poveikio visiškai išvengti nepavyks. Lietuvos ekonomika jų poveikį turėtų pajusti šiais metais. Numatoma, kad 2020 m. ekonomika augs lėčiau, nei buvo įprasta matyti keletą pastarųjų metų.

Praėjusiais metais Lietuvos ekonomika sugebėjo atremti ūkį slopinti turėjusius nepalankius gūsius. Šalies realusis BVP, 2019 m. pirmąją pusę augęs 4,2%, trečiąjį ir ketvirtąjį metų ketvirčiais augo vienodu 3,7% tempu. Tai leido šalies ekonomikai praėjusiais metais augti 3,9%. Tačiau pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonominei padėčiai negerėjant ir šaliai susiduriant su vidaus iššūkiais, kyla klausimų, kaip šalies ekonomika plėtosis šiais metais.

Nors praėjusių metų pabaigoje pasaulio ekonomikos augimas nustojo lėtėti ir šiais metais laukiamo jo atsigavimo, nesitikima, kad pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos augimas paspartės. Po vangios plėtros 2019 m., šiais metais Tarptautinis valiutos fondas pasaulio ekonomikai prognozuoja 3,3%, o 2021 m. – 3,4% pasaulio ekonomikos metinį augimą. Tačiau augimo paspartėjimas daugiausia siejamas su besivystančios rinkos ekonomikų augimo atsigavimu, o euro zonoje, kurios ekonomikos augimo tempas stabilizavosi 2019 m. pabaigoje, šiais metais didesnio proveržio nesitikima. Tokiai tiek euro zonos, tiek Europos Sąjungos (ES) ekonomikos raidai daugiausia įtakos turi daugiau klausimų nei atsakymų pateikianti tarptautinės prekybos politika, taip pat dėl struktūrinių pokyčių nesugebanti atsigauti pramonė. Šie veiksniai turi įtakos ne tik didžiosioms ES ekonomikoms, bet ir artimiausioms Lietuvos kaimynėms bei vienoms svarbiausių prekybos partnerių – Estijai, Latvijai ir Lenkijai. Būtent vangi užsienio paklausa daugiausia prisidės prie šių valstybių nuosaikaus ekonomikos augimo šiais metais. Šios tendencijos bus matomos ir Lietuvoje.

Vangios užsienio paklausos poveikį labiausiai turėtų pajusti apdirbamoji gamyba, tačiau ji net ir lėtėjančio augimo sąlygomis turėtų sugebėti išsikovoti didesnę eksporto rinkų dalį. Pirmieji lėtėjimo ženklai jau matomi – apdirbamosios gamybos augimas, per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius sudaręs beveik 5%, paskutinį ketvirtį nesiekė nė 1%. Daugumos veiklų gamybos apimties augimo tempas lėtėjo, tačiau didžiąją dalį šio sulėtėjimo lėmė trys sektoriai – naftos perdirbimo veikla, chemijos pramonė ir baldų pramonė. Šio apdirbamosios gamybos sumažėjimo kol kas nereikėtų vertinti kaip šalies eksportuotojų konkurencingumo praradimo ženklo – Lietuvos prekių eksportuotojai dar geba atsiriekti vis didesnes rinkos dalis savo pagrindinėse rinkose. Didėjantis išduotų statybos leidimų pramoninio tipo statiniams skaičius ir antrojoje praėjusių metų pusėje pradėjusios didėti investicijos teberodo, kad sektorius ir toliau siekia modernizuotis ir didinti gamybos apimtį.

Su iššūkiais turėtų susidurti ir pastaruosius keletą metų itin daug prie šalies augimo prisidedantis transporto sektorius. Europos Komisijos įvedamas mobilumo paketas ir Vyriausybės priimti sprendimai privertė Lietuvos krovininio kelių transporto sektorių persvarstyti tolesnės veiklos strategijas. Tą parodė ir pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų vilkikų skaičius – jis, atmetus sezoninį veiksnių poveikį, 2019 m. antrąjį pusmetį buvo trečdaliu mažesnis nei pirmąjį. Trumpuoju laikotarpiu tai gali sulėtinti ekonomikos augimą. Tačiau būtina paminėti, kad žvelgiant į ilgesnę perspektyvą priimti valdžios sprendimai turėtų prisidėti prie Lietuvoje likusių vairuotojų socialinių garantijų didėjimo. Kartu tai leistų šiek tiek sumažinti šalyje esančią „gyvulių ūkio“ problematiką ir atitiktų deklaruojamus gerovės valstybės principus.

Spartesnio augimo ženklų nematyti ir kalbant apie veiklas, orientuotas į vidaus paklausą. Pavyzdžiui, ketvirtąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvartos augimas sulėtėjo iki šiek tiek daugiau nei 3% (palyginti su pirmaisiais trim praėjusių metų ketvirčiais, tai bene perpus lėtesnis augimas). Šį lėtėjimą iš dalies galima aiškinti namų ūkių galimybėmis sutaupyti. Vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, esamo meto tinkamumą taupyti ir tikimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. namų ūkiai vertina bene geriausiai nuo duomenų skelbimo pradžios 2001 m. Šiais metais didelių papildomų paskatų namų ūkiams sparčiau didinti vartojimą nepadaugės – dėl nepalankių demografinių tendencijų neturėtų augti užimtųjų skaičius, o lėtėjanti šalies ekonomika vers įmones atsargiau žvelgti į atlyginimų didinimą. Šiais metais lėtesnio augimo reikėtų tikėtis ir iš statybų sektoriaus. Griežtesnis finansų įstaigų požiūris į naujus nekilnojamojo turto projektus kartu su vangesniu ekonomikos augimu turėtų riboti privačias iniciatyvas, o viešosioms iniciatyvoms didžiausią įtaką turėtų daryti lėčiau didėsiantys ES paramos lėšų srautai.

Dėl šiuo metu stebimų tendencijų ekonomikos augimas šiais metais turėtų būti lėtesnis, nei buvo įprasta matyti keletą pastarųjų metų. Lietuvos banko vertinimu, ūkio augimas 2020 m. neturėtų viršyti 3,0%. Be to, šiuo metu stebima nemažai rizikų, kurios gali nulemti ir kitokią, nei prognozuojama, ūkio raidą, pavyzdžiui, JAV ir ES prekybos konfliktų tolesnė raida, kitokia, nei šiuo metu tikimasi, „Brexito“ epopėjos pabaiga ar naftos kainas „pašokdinti“ galinti JAV ir Irano konflikto reeskalacija. Taip pat prognozuojamam šalies ūkio augimui įtakos gali turėti kitokie, nei tikimasi, Lietuvos tarptautinės migracijos balanso pokyčiai ir kitoks investicijoms skirtų ES lėšų panaudojimo intensyvumas.

Komentaro autorius - Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Uzbekistanas pasuko rinkos keliu, lietuviai – į Uzbekistaną Premium

Netikėta kryptis – Lietuvos verslas atranda Uzbekistaną, Centrinės Azijos šalį, kuri po ilgų izoliacijos ir...

Azijos oro linijų bendrovėms gresia milžiniški nuostoliai 1

Azijos ir Ramiojo vandenyno regione veikiančios oro linijų bendrovės dėl koronaviruso protrūkio sukeltos...

Pasaulis ieško efektyvių vaistų prieš koronavirusą

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praneša besitikinti po trijų savaičių gauti klinikinių bandymų su...

Rusija jau kišasi į JAV rinkimus, skelbia „The New York Times“ 2

Jungtinių Valstijų žvalgybos pareigūnai įspėjo JAV Kongresą, kad Rusija jau pradėjo veikti, įtakodama 2020...

Belaukiant Mobilumo paketo 5

Vežėjų įmonės „Vlantana Norge“, praradusios Norvegijoje veiklos licencijas, istorija galėtų būti pamoka...

Ką dar viena D. Trumpo kadencija reikštų Europai? Premium

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, į Amerikos politinę padangę įsiveržęs su šūkiu „Amerika pirmiausia“, ėmė...

STT: Miškų ir Saugomų teritorijų įstatymų pakeitimai sudaro prielaidas piktnaudžiauti

Miškų ir Saugomų teritorijų įstatymų pakeitimai sudarytų sąlygas sodybų atstatymo piktnaudžiavimams,...

Verslo aplinka
2020.02.20
Baltarusija užsakė dar du tanklaivius per Klaipėdą

Į Klaipėdą kovo mėnesį atplauks dar du Baltarusijai skirti naftos kroviniai – du tanklaiviai atgabens po...

Ispanijoje rastas slaptas požeminis cigarečių fabrikas, sulaikyti keturi lietuviai   3

Ispanijoje rastas slaptas po žeme įrengtas cigarečių fabrikas, tarp sulaikytųjų – keturi lietuviai.

Verslo aplinka
2020.02.20
Turkijos pajėgos ir Sirijos opozicija pradėjo puolimą Idlibe

Turkijos pajėgos ir jas remiančios Sirijos opozicijos daliniai ketvirtadienį pradėjo karinę operaciją Sirijos...

Verslo aplinka
2020.02.20
Tarp G. Nausėdos pasiūlymų Seimui – pokyčiai viešųjų pirkimų ir mokesčių sistemose 

Kovo 10-ąją prasidedančiai ir iki vidurvasario vyksiančiai Seimo eilinei pavasario sesijai prezidentas...

Verslo aplinka
2020.02.20
ES lyderiai pradeda įtemptas derybas dėl daugiamečio biudžeto  Premium

Europos Sąjungos valstybių vadovai, tarp jų ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį popiet...

Verslo aplinka
2020.02.20
Šaltiniai: J. Kaczynskis paprašė Lietuvos neskirti jam apdovanojimo 1

Lenkijos valdančiųjų lyderis Jaroslawas Kaczynskis pats paprašė, kad Lietuva neskirtų jam vieno iš...

Verslo aplinka
2020.02.20
Klaipėdos uostas neigia į Kuršių marias leidęs užterštas nuotekas 5

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atmeta kaltinimus teršiant Kuršių marias nuotekomis su gyvsidabriu...

Verslo aplinka
2020.02.20
Tikrinamas Astravo AE parengimas branduoliniam kurui priimti

Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas...

Pramonė
2020.02.20
Minsko susitarimo Rusija ir toliau nesilaiko, teigia UR ministras

Rusija ir toliau nesilaiko Minsko susitarimo, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius,...

Verslo aplinka
2020.02.20
Po V. Bako informacijos šaukiamas specialus Seimo komiteto posėdis

Seimo nariui Vytautui Bakui pranešus apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį...

Verslo aplinka
2020.02.20
J. Narkevičius skųs teismui VTEK sprendimą 

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius netrukus teismui žada perduoti skundą dėl prieš mėnesį priimto...

Verslo aplinka
2020.02.20
JAV demokratai per debatus užsipuolė magnatą M. Bloombergą 1

Buvęs Niujorko meras Michaelas Bloombergas trečiadienį per savo pirmuosius demokratų pretendentų į JAV...

Verslo aplinka
2020.02.20
„Toksika“ skelbia baigusi sudėtingiausią Alytaus gaisravietės tvarkymo etapą

alstybės valdoma bendrovė „Toksika“ ketvirtadienį pranešė užbaigusi sudėtingiausią antrąjį Alytaus...

Verslo aplinka
2020.02.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau