Teisės aktai: kepami it blynai, dar ir prisvilę

Publikuota: 2020-01-24
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Dėl Lietuvoje dažnai keičiamų ir naujai kuriamų teisės aktų gyvename nuolatinėje įtampoje – begalinis taisyklių, tvarkų kaitaliojimas neleidžia nei verslui, nei eiliniams šalies piliečiams ramiai gyventi ir dirbti. Dažnai teisės aktai keičiami vien tik dėl keitimo – neatsižvelgiama nei į verslo organizacijų ekspertinę nuomonę, nei išklausomos visos suinteresuotos visuomenės pusės.

Skaičiai neretai byloja iškalbingiau už bet kokį komentarą: VŽ pateikti „Infolex“ teisinės informacijos duomenys rodo, kad vien pernai Lietuvoje per metus įvyko 26.000 teisinių pokyčių. O parlamentarai netgi pasigyrė ypatingu produktyvumu šiame fronte — pasirodo, dabartinės kadencijos Seimas yra rekordininkas: vieno posėdžio metu priimama vidutiniškai 7,6 teisės akto.

Teisėkūra yra ta sritis, kur žodžiai „daugiau“ ir „kuo greičiau“ toli gražu ne visada reiškia „kokybiškai“. Ką reiškia tokiais tempais štampuojami teisės aktai? Pasak Vytauto Nekrošiaus, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesoriaus, Lietuvos Mokslų akademijos prezidiumo nario, toks perdėtas produktyvumas teisėkūroje liudija apie Lietuvos politikų ir valdininkų nebrandumą. „Keičiam, kažkam kažkas pasirodo negerai, vėl keičiam, ir taip be galo. Mano giliu įsitikinimu, teisės pokytis reikalingas tik tada, kai jis neišvengiamas – tarkime, kai norime verslui pagerinti sąlygas, pašalinti kliūtį. Tačiau teisės aktų keitimas dėl keitimo, dažnai dėl smulkmenų, daro milžinišką žalą, nes visuomenė ir verslas praranda stabilų pagrindą“, — aiškina teisininkas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nesibaigianti lavina: daugiau nei 25.000 teisės aktų pokyčių per metus

Teisiniai pokyčiai verslą užkniso juodai

Kokį pagrindą gali jausti visuomenė ir verslas, kai teisės aktus rengiantys ir kaitaliojantys asmenys bei institucijos tarsi rungtyniauja, siekdami rekordų kiekybėje. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrėjai, išanalizavę beveik 400 originalių mokesčių srities teisėkūros iniciatyvų, priimtų 2015-2019 m. laikotarpiu, nustatė, kad pagrindinius mokesčius reglamentuojantys įstatymai buvo keičiami beveik kas dvi savaites (!). Iš verslui aktualių teisės aktų pokyčių rekordininkais 2019 m. tapo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties ir Žemės įstatymas – kiekvienas jų , „Infolex“ duomenimis, keistas 9 kartus.

Verslininkų organizacijų atstovai teigia, kad esant tokiai prastai situacijai teisėkūroje verslas gyvena nuolatinėje įtampoje. Pasak jų, įstatymai dažnai kuriami nesivadovaujant specialistų įžvalgomis, todėl tai pasmerkia verslo bendruomenę sunkumams ir sukuria nepatrauklią rinką investicijoms. Galima rasti daugybę pavyzdžių, kai įstatymų nuostatos pasensta dar joms neįsigaliojus. Neretai jie sunkiai suprantami, o komentarai dėl jų taikymo pasirodo tik tada, kai įstatymus jau reikia taikyti ar net dar vėliau. Ypač daug sunkumų patiria smulkusis verslas, nes nepajėgus turėti savų teisininkų – ką jau kalbėti apie eilinius piliečius.

Kaitaliojant teisės aktus įmonės susiduria su papildomomis materialiomis sąnaudomis: reikia keisti nustatymus buhalterinėse programose, kainodarą, neretai – net ir verslo organizavimo procesus. Už kiekvieną netikslumą ar klaidą atsako verslas, piliečiai, tuo tarpu teisėkūroje dalyvaujantiems politikams ir valdininkams jokia atsakomybė nėra numatyta. V. Nekrošius įsitikinęs — politikai turėtų suprasti savo atsakomybę ir turėti galvoje, kad įstatymo pakeitimas nėra vien balsavimo mygtuko Seimo salėje paspaudimas.

VŽ nuomone, tokia teisėkūra ne stiprina valstybę, o išbalansuoja ją. Kokią valstybę kuriame, kaip joje gyvenantiems piliečiams spėti viską sužiūrėti? Visa tai dar ir kainuoja krūvą pinigų. Galbūt reformos galėtų imtis aukščiausias įstatymų leidybos organas – Seimas, jo pirmininkas? Pasidairant po senos demokratijos valstybes, kuriose priimti įstatymai privalo būti neliečiami bent 5 metus. Kaitaliojamų ir naujai kuriamų įstatymų gausa virsta didele pelke, iš kurios randasi tik daugiau nihilizmo.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Sąjūdis prieš Astravo AE laišku kreipsis į A. Lukašenką

Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę šeštadienį suvažiavime Seime nutarė laišku kreiptis į Baltarusijos...

Verslo aplinka
2020.02.15
M. Pompeo: Vakarai laimi ir laimėsime visi kartu

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pranešė, kad Vašingtonas žada skirti iki milijardo USD energetikos...

Verslo aplinka
2020.02.15
Prancūzijoje dėl koronaviruso mirė turistas iš Kinijos

Prancūzijoje mirė Kinijos turistas, kuris buvo užsikrėtęs koronavirusu COVID-19. Tai pirmoji naujojo...

Verslo aplinka
2020.02.15
Svetlana Aleksijevič: žmonija nepasimokė iš Černobylio

Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič teigia, kad žmonija nepasimokė iš Černobylio.

Verslo aplinka
2020.02.15
JAV pareigūnas atskleidė susitarimo su Talibanu detalių

JAV ir Talibano sutartis dėl savaitės trukmės smurto mažinimo režimo galios visame Afganistane, penktadienį...

Verslo aplinka
2020.02.15
G. Nausėda Miunchene pristatė investavimo Lietuvoje galimybes

Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį investuotojams...

Verslo aplinka
2020.02.15
Europos politinė padangė – margesnė Premium

Europos politinė padangė keičiasi. Europa po truputį atsisveikina su dvipartine sistema. Ekspertai pastebi,...

Verslo aplinka
2020.02.15
Naujausias ES biudžeto variantas – ir vėl nedosnus  Premium

Europos Sąjungos Vadovų tarybos (EVT) pirmininkas Charle‘is Michelis pasiūlė, anot jo paties, „kompromisinį“...

Verslo aplinka
2020.02.14
G. Nausėda: be JAV ir sąjungininkų negalėtume atgrasyti Rusijos

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje pabrėžė, jog JAV ir kitų...

2020.02.14
Lukašenka spaudžia Putiną piginti paskolą už Astravo AE

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė pasiūlęs Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui du...

Verslo aplinka
2020.02.14
ES pinigai vėluos, nepriklausomai, ar Europos Parlamentas vetuos Bendrijos biudžetą Premium

Europos Parlamentas (EP) siekia, kad 2021–2027 m. ES biudžete atsirastų 240 mlrd. Eur papildomų lėšų...

Finansai
2020.02.14
Premjerui atostogaujant ministras Ž. Vaičiūnas „neš“ tris portfelius 

Premjeras Saulius Skvernelis šį savaitgalį pradeda iki vasario pabaigos užtruksiančias atostogas, kurių dalį...

Verslo aplinka
2020.02.14
Kinijoje koronaviruso aukų skaičius artėja prie 1.400

Kinijoje mirusių per naujo koronaviruso epidemiją skaičius penktadienį priartėjo prie 1.400, o Jungtinės...

Verslo aplinka
2020.02.14
Teks susimesti ir „europinėms reikmėms“ 1

Briuselyje sklando naujų mokesčių idėjos – galvojama apie visoms šalims privalomus mokesčius, kurie papildytų...

Verslo aplinka
2020.02.14
Rado, kaip apmokestinti „Google“, bet realiai taikosi į lietuvių pelną Premium 3

Sausio pabaigoje pasiektas reikšmingas kompromisas tarp 137 pasaulio valstybių dėl principų, kaip pakeisti...

Finansai
2020.02.14
Laukia esminiai pelno apmokestinimo pokyčiai, juos lydi snaiperių karai Premium 2

Artimiausiais metais dalį įmonių pelno numatoma apmokestinti toje šalyje, kurioje prekės ar paslaugos buvo...

Finansai
2020.02.14
Aukščiausiųjų vadovų bendravime – šalna, bet ne amžinas įšalas  Premium

Dar iki šio Seimo kadencijos pabaigos prezidentui, Vyriausybei ir valdančiajai daugumai teks derinti ne vieną...

Verslo aplinka
2020.02.14
G. Nausėda: su valdančiaisiais galima nemažai nuveikti, jei bus pasimokyta iš konflikto 

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esąs „konflikto stadijoje“ su valdančiąja koalicija, tačiau matąs bendro...

Verslo aplinka
2020.02.13
TVF vadovė: koronaviruso protrūkio pasekmės ekonomikai bus trumpalaikės

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) renka duomenis, kad galėtų įvertinti koronaviruso protrūkio Kinijoje...

Verslo aplinka
2020.02.13
Latvijos parlamentas nusprendė paleisti Rygos miesto tarybą 

Latvijos Saeima ketvirtadienį nusprendė paleisti Rygos miesto tarybą dėl neveiksmingo jos darbo.

Verslo aplinka
2020.02.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau