Žalioji alternatyva Europai: graži kalėdinė pasaka, kuriai (ne)lemta išsipildyti?

Publikuota: 2020-01-22
Asmeninio archyvo nuotr.
svg svg
Asmeninio archyvo nuotr.
ES politikos ekspertas

Planai, kuriami dešimtmečiams į ateitį, balansuoja ties realybės ir fantazijos riba. Ypač, kai planuojami esminiai ekonomikos modelio pertvarkymai ir pokyčiai, paliesiantys pusės milijardo žmonių gyvenimus. Taigi, apie ką čia mes?

Apie „Europos žaliąjį kursą“, kuris iki 2050 m. turėtų paversti Europą pirmuoju poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu, perėjusiu prie tvarios žiedinės ekonomikos. Graži, skambi politinė deklaracija, panašėjanti į rinkiminį šūkį. Ar realus jos įgyvendinimas ir kaip tai galėtų pakeisti mus supantį pasaulį?

Europos Komisija gruodžio mėnesį paskelbtame komunikate išdėstė svarbiausias gaires, kurių turėtų laikytis Europos Sąjunga (ES), siekdama įgyvendinti ambicingus aplinkosaugos tikslus. Tam jau pritarė ES valstybių vadovai, teigiamos Europos Parlamento nuomonės laukiama sausio viduryje. Vertėtų pastebėti, kad komunikate be keleto plikų skaičių, susijusių su žaliojo kurso įgyvendinimo kaina (tam kasmet prireiks 260 milijardų eurų), nelabai ką rasime apie galimą poveikį ES ekonomikai, verslo konkurencingumui, atskiriems ūkio sektoriams, kainoms ir pragyvenimo lygiui. Taigi, planui pritarta „avansu“, o pasekmes aiškinsimės vėliau.

Įgyvendinant žaliąjį kursą, Komisija rengs pasiūlymus, kurie nustatys teisiškai įpareigojančius reikalavimus ES valstybėms ir ES įmonėms, o jų pasekmes pajus kiekvienas pilietis. Jau artimiausiais mėnesiais pasirodys Europos klimato įstatymas, Pramonės strategija, Žiedinės ekonomikos veiksmų planas, pasiūlymai dėl žaliojo kurso finansavimo ir t.t.

Norėtųsi tikėti, kad šiuos pasiūlymus Komisija pateiks kartu su tinkamai atliktais poveikio vertinimais, o Lietuvos institucijos sugebės išgryninti Lietuvos interesus ir kritiškai įvertinti naujas iniciatyvas (o ne su dauguma plaukti pasroviui, kaip neretai nutinka...).

Svarbu, kad Lietuvos ministerijų ekspertai, kurie dalyvaus derybose ir ministrai, kurie vėliau pritars suderėtiems sprendimams, gerai suprastų dėl ko derasi, už ką balsuoja ir kokius įsipareigojimus prisiima Lietuvos vardu.

ES lyderystės kaina

Taigi, ES planai grandioziniai, jų kaina ne iki galo aiški, šalutiniai poveikiai neįvertinti ir nesuskaičiuoti. Bet startas jau duotas.

O kurlink juda likęs pasaulis? Likęs pasaulis, nepaisant ES pastangų, elgiasi taip pat kaip ir lig šiol – į aplinką išskiriamų CO2 dujų kiekis toliau auga. Ir tai vyksta pirmiausia dėl Kinijos, Indijos, Rusijos bei daugelio kitų besivystančio pasaulio šalių. Jeigu 2005-2017 m. laikotarpiu CO2 emisijas ES energetikos sektoriuje pavyko sumažinti 21%, tai bendros pasaulio emisijos padidėjo 24%. Analogiška situacija ir kituose sektoriuose.

Ir čia svarbu ne viena ar kita šalis – svarbu matyti bendrą paveikslą. Kinija į aplinką paleidžia beveik 27% (kitais skaičiavimais – net 29%) pasaulio šiltnamio dujų, tuo tarpu Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, tik 2%. Sumažinkim Vokietijos išmetimus iki nulio ir kokį globalų efektą gausim? Nelabai kokį.

Todėl ir kyla esminiai klausimai, politkorektiškai nutylimi tiek ES, tiek ir Lietuvoje: ar pakankamai pagrįstos vienašališkos ES ambicijos ir ta kaina, kurią už jas mokėsime? Ar Europa viena pati yra pajėgi pakeisti klimato kaitos tendencijas? Tai nėra raginimas nieko nedaryti. Tai raginimas sąžiningai atsakyti į šiuos klausimus.

Poveikis įmonėms

Ambicingas tikslas mažinti išskiriamų šiltnamio dujų kiekį tiesiogiai palies daugumą ūkio sektorių: energetiką, pramonę, transportą, infrastruktūrą, žemės ūkį, statybas ir pastatų renovaciją ir t.t. To tikslo bus siekiama įvairiais būdais: nustatant griežtesnius reikalavimus gamybos procesams, gaminamai produkcijai ir teikiamoms paslaugoms, didinant aplinkosaugos mokesčius, taikant preferencines viešųjų pirkimų taisykles, apyvartinių taršos leidimų sistemą išplečiant į naujus sektorius ir t.t. Elektros gamyba susidurs su dvigubu iššūkiu. Viena vertus, daugelyje ES valstybių atsisakoma branduolinių reaktorių, bus uždaromos anglį, o vėliau ir kitą iškastinį kurą naudojančios elektrinės ir teks pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Kita vertus, energijai imlių pramonės šakų transformacija bus pagrįsta daugelio technologinių procesų elektrifikacija ir tai didins elektros energijos paklausą.

Galim tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje neturim metalurgijos įmonių ar anglimi kūrenamų elektrinių (iš 10 didžiausių ES teršėjų 9 yra būtent tokios elektrinės). Tačiau pramonės, ypač energijai imlios (trąšų, chemijos, cemento ir kt.) perspektyvos tampa gana miglotomis. Kai kuriais skaičiavimais, pereinant prie nulinio emisijų lygio, gamybos sąnaudos chemijos ir cemento pramonėje padidėtų 20 - 80%.

Optimistinis ir pesimistinis scenarijai

Jeigu pavyks sumažinti šiltnamio dujų emisijas (jeigu ES pavyzdžiu paseks didžiausi pasaulio teršėjai), sustabdysim neigiamas klimato kaitos pasekmes. Įgyvendinus žiedinės ekonomikos principus, bus apribotas besaikis žemės išteklių naudojimas, išspręstos šiukšlių tvarkymo problemos. Susikurs naujos rinkos „žaliajai“ produkcijai, o ES įmonės taps pasaulinėmis „žaliosios“ ekonomikos inovacijų lyderėmis. Vis tik, reikia realistiškai vertinti kylančias rizikas: nekontroliuojamą sąnaudų ir savikainos augimą, konkurencingumo praradimą tik ES, tiek ir globaliu mastu, atskirų ES pramonės šakų sunykimą ar išsikėlimą į kitas valstybes. Akivaizdu, kad žaliasis kursas gali paskatinti naują Europos deindustrializacijos bangą.

Mažiausiai norėtųsi, kad Europos pramonė atsidurtų tokioje situacijoje, kokioje šiuo metu yra Lietuvos elektros energetika: uždarėme „nesaugią“ atominę elektrinę, naujos nusprendėm nestatyti, gaminamės nemažai „žalios“ elektros energijos. Bet... Iškart už valstybinės sienos iškilo Astravo AE, pasirengusi į ES eksportuoti saugią (?) ir švarią (?) elektrą. O mes patys, vietoj to kad gamintume Lietuvoje, importuojame iki 70% sunaudojamos elektros energijos.

Ar galima rasti kokią atsvarą pesimistiniam scenarijui? Komisija žada pasiūlyti „koregavimo mechanizmą“, kuris turėtų apsaugoti Europos gamintojus nuo nesąžiningos užsienio konkurencijos. Pasiūlymas gal ir būtų prasmingas, tačiau jo įgyvendinimo galimybės, matyt, artimos nuliui. Pagal savo poveikį „mechanizmas“ tolygus vienašališkam importo muitų didinimui ir galima tik įsivaizduoti, kokią ES prekybos partnerių reakciją tai sukeltų.

Kas finansuos?

Papildomų kasmetinių investicijų poreikis sieks 1,5% ES BVP. Komisija žada 25% visų ES biudžeto lėšų nukreipti žaliajai transformacijai finansuoti. Turint galvoje, kad ES biudžetas tesiekia 1% ES BVP ir kad iš šio biudžeto bus finansuojamas daugelio kitų ES politikų įgyvendinimas, akivaizdu, kad teks ieškoti papildomų šaltinių. Komunikate galima išskaityti aiškią žinią dėl svarbiausių finansavimo šaltinių. Tai nacionaliniai ES valstybių biudžetai (ES valstybėms, be kita ko, teks reformuoti mokesčių sistemas, didinti aplinkosaugos mokesčius, o viešąsias investicijas nukreipti „žaliųjų prioritetų“ įgyvendinimui), ir privataus sektoriaus investicijos (reiktų pastebėti, kad šią eilutę 24 puslapių dokumente tikrai lengva pražiūrėti...).

Belaukiant tos naujos dienos, reikia sekti ES iniciatyvas, prognozuoti galimą poveikį, iš naujo įvertinti investicijų poreikį, peržiūrėti MTEP prioritetus. Kalbėtis su ES verslo organizacijomis. Ir kas be ko, reikalauti, kad atsakingos ministerijos (pirmiausia, Aplinkos bei Ekonomikos ir inovacijų) konsultuotųsi su verslo organizacijomis ir įmonėmis, vertindamos naujų ES teisės aktų poveikį ir rengdamos Lietuvos pozicijas deryboms Briuselyje.

Komentaro autorius - Saulius Kolyta, ES politikos ekspertas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Sąjūdis prieš Astravo AE laišku kreipsis į A. Lukašenką

Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę šeštadienį suvažiavime Seime nutarė laišku kreiptis į Baltarusijos...

Verslo aplinka
2020.02.15
M. Pompeo: Vakarai laimi ir laimėsime visi kartu

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pranešė, kad Vašingtonas žada skirti iki milijardo USD energetikos...

Verslo aplinka
2020.02.15
Prancūzijoje dėl koronaviruso mirė turistas iš Kinijos

Prancūzijoje mirė Kinijos turistas, kuris buvo užsikrėtęs koronavirusu COVID-19. Tai pirmoji naujojo...

Verslo aplinka
2020.02.15
Svetlana Aleksijevič: žmonija nepasimokė iš Černobylio

Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič teigia, kad žmonija nepasimokė iš Černobylio.

Verslo aplinka
2020.02.15
JAV pareigūnas atskleidė susitarimo su Talibanu detalių

JAV ir Talibano sutartis dėl savaitės trukmės smurto mažinimo režimo galios visame Afganistane, penktadienį...

Verslo aplinka
2020.02.15
G. Nausėda Miunchene pristatė investavimo Lietuvoje galimybes

Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį investuotojams...

Verslo aplinka
2020.02.15
Europos politinė padangė – margesnė Premium

Europos politinė padangė keičiasi. Europa po truputį atsisveikina su dvipartine sistema. Ekspertai pastebi,...

Verslo aplinka
2020.02.15
Naujausias ES biudžeto variantas – ir vėl nedosnus  Premium

Europos Sąjungos Vadovų tarybos (EVT) pirmininkas Charle‘is Michelis pasiūlė, anot jo paties, „kompromisinį“...

Verslo aplinka
2020.02.14
G. Nausėda: be JAV ir sąjungininkų negalėtume atgrasyti Rusijos

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje pabrėžė, jog JAV ir kitų...

2020.02.14
Lukašenka spaudžia Putiną piginti paskolą už Astravo AE

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė pasiūlęs Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui du...

Verslo aplinka
2020.02.14
ES pinigai vėluos, nepriklausomai, ar Europos Parlamentas vetuos Bendrijos biudžetą Premium

Europos Parlamentas (EP) siekia, kad 2021–2027 m. ES biudžete atsirastų 240 mlrd. Eur papildomų lėšų...

Finansai
2020.02.14
Premjerui atostogaujant ministras Ž. Vaičiūnas „neš“ tris portfelius 

Premjeras Saulius Skvernelis šį savaitgalį pradeda iki vasario pabaigos užtruksiančias atostogas, kurių dalį...

Verslo aplinka
2020.02.14
Kinijoje koronaviruso aukų skaičius artėja prie 1.400

Kinijoje mirusių per naujo koronaviruso epidemiją skaičius penktadienį priartėjo prie 1.400, o Jungtinės...

Verslo aplinka
2020.02.14
Teks susimesti ir „europinėms reikmėms“ 1

Briuselyje sklando naujų mokesčių idėjos – galvojama apie visoms šalims privalomus mokesčius, kurie papildytų...

Verslo aplinka
2020.02.14
Rado, kaip apmokestinti „Google“, bet realiai taikosi į lietuvių pelną Premium 3

Sausio pabaigoje pasiektas reikšmingas kompromisas tarp 137 pasaulio valstybių dėl principų, kaip pakeisti...

Finansai
2020.02.14
Laukia esminiai pelno apmokestinimo pokyčiai, juos lydi snaiperių karai Premium 2

Artimiausiais metais dalį įmonių pelno numatoma apmokestinti toje šalyje, kurioje prekės ar paslaugos buvo...

Finansai
2020.02.14
Aukščiausiųjų vadovų bendravime – šalna, bet ne amžinas įšalas  Premium

Dar iki šio Seimo kadencijos pabaigos prezidentui, Vyriausybei ir valdančiajai daugumai teks derinti ne vieną...

Verslo aplinka
2020.02.14
G. Nausėda: su valdančiaisiais galima nemažai nuveikti, jei bus pasimokyta iš konflikto 

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esąs „konflikto stadijoje“ su valdančiąja koalicija, tačiau matąs bendro...

Verslo aplinka
2020.02.13
TVF vadovė: koronaviruso protrūkio pasekmės ekonomikai bus trumpalaikės

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) renka duomenis, kad galėtų įvertinti koronaviruso protrūkio Kinijoje...

Verslo aplinka
2020.02.13
Latvijos parlamentas nusprendė paleisti Rygos miesto tarybą 

Latvijos Saeima ketvirtadienį nusprendė paleisti Rygos miesto tarybą dėl neveiksmingo jos darbo.

Verslo aplinka
2020.02.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau