Lietuva baiminasi „šoko terapijos“ būsimojo ilgamečio ES biudžeto laikotarpiu

Publikuota: 2020-01-15
Prezidentas Gitanas Nausėda kelis ministrus pasikvietė pasikalbėti apie derybas dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos. Juliaus Kalinsko (15min.lt/Scanpix) nuotr.
svg svg
Prezidentas Gitanas Nausėda kelis ministrus pasikvietė pasikalbėti apie derybas dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos. Juliaus Kalinsko (15min.lt/Scanpix) nuotr.

Per ateinančius septynerius metus Lietuvai gresia gerokai suliesėję europietiški aruodai, kas gali turėti nemenkos neigiamos įtakos šalies ekonomikos plėtrai. Todėl valdžios viršūnės deklaruoja ketinimus per ateinantį pusmetį intensyviai derėtis dėl 2021–2027 m. Europos Sąjungos biudžeto apimčių.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su užsienio reikalų, aplinkos, finansų, energetikos ir žemės ūkio ministrais Linu Linkevičiumi, Kęstučiu Mažeika, Viliumi Šapoka, Žygimantu Vaičiūnu ir Andriumi Palioniu, kad aptartų su jais derybas dėl 2021– 2017 metų ES naujos daugiametės finansinės perspektyvos.

Svarbiausios – keturios sritys

„Besirengiant ilgamečio biudžeto patvirtinimui prezidentas pasikvietė ministrus pasikalbėti, kokios taktikos laikomės, nes šį pusmetį išeiname į finalinę derybų stadiją“, –po susitikimo žurnalistams sakė Asta Skaisgirytė, prezidento patarėja užsienio politikos klausimais.

Ji informavo, kad vasario pabaigoje prezidentas vyks į ES Vadovų tarybą, skirtą aptarti 2021–2027 m. ES biudžeto parengimo klausimus. „Lietuvai svarbiausios yra keturios sritys. Tai sanglauda, žemės ūkis, taip pat dvi specifinės – Kaliningrado tranzitas ir Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas“, – išvardijo patarėja.

Europos Komisija ir ES šalys narės šiemet tęsia derybas dėl naujo 2021–2027 m. ES biudžeto. Po jų paaiškės, kiek Lietuvai bus skirta ES struktūrinės paramos, išmokų žemdirbiams ir kitų finansavimo šaltinių.

Kritikuoja ketvirtadaliu mažėjantį finansavimą

Lietuva kritikuoja biudžeto projekte maždaug 27% mažėjančius asignavimus Sanglaudos politikai.

„Mes pabrėžiame, kad nesiekiame išskirtinių sąlygų. Mes tik norime lygių galimybių. Taip pat norime, kad nebūtų šoko terapijos mūsų nacionaliniam biudžetui, kalbant apie sanglaudą ypatingai“, – teigė L. Linkevičius.

Tačiau jis pabrėžė, kad dar laukia intensyvus derybinis laikotarpis, per kurį Lietuva tikisi pažangos ir įmanomai priimtinesnio ES ilgamečio biudžeto. Užsienio reikalų ministras informavo, kad vasario pradžioje apie dviejų dešimčių ES valstybių aukšti pareigūnai susitiks Lisabonoje į pasitarimą dėl galimų sprendimų siekiant labiau subalansuotos finansinės perspektyvos.

„Žinoma, yra ir tam tikrų biudžetą mažinančių objektyvių priežasčių, pvz., dėl „Brexit“ mes prarasime vieną didelį finansinį donorą, t. y. Jungtinę Karalystę, kas nulems apie 10 mlrd. Eur praradimą kasmet. Bet norėtųsi, kad tie praradimai nebūtų dengiami jau prisiimtų įsipareigojimų sąskaita“, – pastebėjo L. Linkevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad Kaliningrado tranzito ir IAE uždarymo pakankamas finansavimas yra ilgalaikis ES prisiimtas įsipareigojimas.

Gali nulemti „pajamų spąstus“

V. Šapoka tikino, kad sanglaudos lėšų mažėjimas daugiau kaip ketvirtadaliu „gali atvesti Lietuvą prie tikrųjų vidutinių pajamų spąstų“, taip pat gali sulėtėti ekonomikos augimas.

„Nesutinkame su realiu sanglaudos lėšų staigiu sumažėjimu 27%, nes poveikis būtų itin neigiamas, jis galėtų atvesti prie tikrųjų vidutinio laikotarpio pajamų spąstų. Faktas, kad daug tikrai progresyvių projektų yra finansuojami iš sanglaudos fondų. Žinoma, reikėtų ieškoti alternatyvų, plano B, kaip finansuoti investicijas į mūsų šalies gerovės augimą. Bet kuriuo atveju, kokie tie sprendimai bebūtų surasti, Lietuvos ekonomikos augimas bus lėtesnis“, – teigė jis.

V. Šapoka vylėsi, kad per kelis derybų etapus bus pasiektas įmanomai teisingiausias sprendimas. „Pabrėžtina, kad tai yra derybos ir jos nebus pačios lengviausios. Pernai ES pirmininkavusių suomių pasiūlymas dėl būsimo ilgamečio biudžeto netiko daugeliui šalių, tad nepriartino prie sutarimo. Tikiuosi, artimiausiu metu tai keisis. Bet reikės kietai derėtis, surėmus pečius“, – sakė finansų ministras, pridūręs, kad derybos taps iššūkiu ir pernai vasarą pareigas pradėjusiam eiti prezidentui.

Lietuvos taip pat netenkina siūlymas iki 2027 m. išmokas ūkininkams už dirbamos žemės hektarą padidinti nuo 181 tik iki 204 Eur. „Jaučiam nuoskaudą dėl žemės ūkio finansavimo, nes tebesam lentelės pabaigoje – treti nuo galo. Derybose iki šiol neretai būdavo naudojami argumentai, kad esame pigi šalis, ūkininkavimo sąnaudos santykinai nedidelės ir t. t. Bet dabartinė padėtis yra ta, kad sąnaudos jau nebėra tokios mažos, todėl reikalaujame ir sieksime kuo didesnio lygiateisiškumo finansuojant žemės ūkį“, – nurodė A. Palionis. 

Iš kur ims trilijoną „žaliajam kursui“?

Tuo metu aplinkos ministras tikino, kad pirmiausia norėtų sulaukti naujausių ir konkretesnių Europos Komisijos pasiūlymų dėl vadinamojo „žaliojo kurso“ finansavimo per artimiausius kelis dešimtmečius šaltinių.

Paskelbta, kad iki 2050 m. ES šioms reikmėms išleis ne mažiau kaip trilijoną eurų. Vien Lietuvai prireiks per šį laikotarpį kovai su klimato kaita skirti apie 41 mlrd. Eur – maždaug tiek sudaro šalies vienerių metų bendrasis vidaus produktas dabartinėmis kainomis.

„Reiktų pirmiausia sulaukti konkrečių pasiūlymų, iš kur bus imami tie pinigai, tada įvertinti, ar tai nėra daroma jau prisiimtų įsipareigojimų vykdymo sąskaita. Mūsų dar laukia aštrios derybos šiais klausimais“, – teigė K. Mažeika.

Dėl 2021–2027 m. finansinės perspektyvos ES turi susitarti ir ją patvirtinti vėliausiai šių metų rudenį.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
PSO koronaviruso protrūkio Kinijoje kol kas nelaiko tarptautine ekstremalia padėtimi

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį paskelbė, kad naujo koronaviruso protrūkis Kinijoje, per...

Verslo aplinka
2020.01.23
S. Krėpšta: Japonija domisi „Rail Baltica“, sinchronizacijos projektų finansavimu

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas domisi galimybe finansuoti „Rail Baltica“ geležinkelių...

Verslo aplinka
2020.01.23
Plastiko dalelių nuotekose aptikta dar vienoje sostinės vietoje 3

„Vilniaus vandenys“ ketvirtadienį galimą taršą plastiko dalelėmis aptiko dar vienoje sostinės vietoje.

Verslo aplinka
2020.01.23
Aplinkos apsaugos agentūra: Kuršių marių vanduo nėra toksiškas

Kuršių marių vanduo nėra toksiškas, trečiadienį pranešė tyrimą atlikusi Aplinkos apsaugos agentūra.

Verslo aplinka
2020.01.23
Didžiosios Britanijos karalienė patvirtino „Brexit“ sutarties įstatymą

Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II ketvirtadienį oficialiai patvirtino „Brexit“ susitarimą...

Verslo aplinka
2020.01.23
Kinijoje dėl naujos ligos protrūkio susisiekimas ribojamas dar dviejuose miestuose

Kinija stabdo viešajį susisiekimą ir uždaro greitkelių mokesčių rinkimo punktus dar dviejuose centrinės...

Verslo aplinka
2020.01.23
Davosas 2020: Pasaulinio verslo galiūnės teiks informaciją apie aplinkai daromą poveikį 1

Didysis pasaulinis finansų ir audito įmonių ketvertas bei dešimtys stambiausių tarptautinių kompanijų...

Verslo aplinka
2020.01.23
B. Le Maire: Prancūzija ir JAV susitarė siekti „bendro pasaulinio skaitmeninio mokesčio“

Prancūzija ir JAV susitarė siekti bendro skaitmeninio mokesčio, mėgindamos užbaigti ginčą dėl JAV...

Verslo aplinka
2020.01.23
Stabdydama naujo viruso plitimą Kinija uždarė du miestus

Kinija ketvirtadienį uždarė du didelius miestus centrinėje Hubėjaus provincijoje, kuri atsidūrė mirtinai...

Verslo aplinka
2020.01.23
Lietuviai gaudo JAV ir Kinijos prekybos karo paliaubų naudą Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, ir Pekinui sausio viduryje pasiekus pradinį dvišalės prekybos susitarimą,...

Finansai
2020.01.23
Vienas Seimo narys išėjo iš R. Karbauskio frakcijos, trys papildė socialdarbiečius

Parlamentaras Virgilijus Poderys išėjo iš valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS)...

Verslo aplinka
2020.01.23
„Lietuva be šešėlio“: pernai šalyje atsirado 200 nelegalių tabako „taškų“

Pernai Lietuvoje atsirado 204 nauji nelegalūs tabako pardavimo taškai – jų skaičius per metus išaugo...

2020.01.23
„Ambersail 2“ lenktynėse aplink pasaulį planuoja tapti kovos su plastiko tarša vėliava

Lietuvos jachta „Ambersail 2“ dviejų metų trukmės lenktynėse aplink pasaulį „The Ocean Race“ planuoja tapti...

Verslo aplinka
2020.01.23
Korupcijos suvokimo indekse Lietuva pakilo į 35 vietą 3

Korupcijos suvokimo indekse (KSI) Lietuva per 2019 metus pakilo trimis vietomis – šaliai teko 60 balų iš 100...

Verslo aplinka
2020.01.23
Britanijos parlamentas galutinai pritarė „Brexit“ sutarčiai 1

Įstatymas, atveriantis Jungtinei Karalystei kelią šio mėnesio pabaigoje išstoti iš Europos Sąjungos,...

Verslo aplinka
2020.01.23
Vieno figos lapelio neužteks 14

Kad ir kiek premjeras Saulius Skvernelis ir Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis mėgino...

Verslo aplinka
2020.01.23
JAV ir ES galandasi nagus prekybos susitarimui Premium

JAV ir Europos Sąjunga (ES) ruošiasi dar kartą sėsti prie prekybos susitarimo derybų stalo. Tiesa, kol kas...

Verslo aplinka
2020.01.23
Po neigiamai įvertinto ministro dabar taikiklyje – pats premjeras Premium

Tarnybinės etikos sargų išvada apie susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietus pavaldžių įmonių...

Verslo aplinka
2020.01.23
Premjeras: L. Savickas – šiuo metu geriausias kandidatas į ekonomikos ministrus

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jo patarėjas Lukas Savickas šiuo metu yra geriausias kandidatas į...

Verslo aplinka
2020.01.22
S. Skvernelis neigia, kad į ekonomikos ministrus bus teikiamas viceministras

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina ketinąs prezidentui Gitanui Nausėdai oficialiai teikti savo patarėjo...

Verslo aplinka
2020.01.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau