Kas galėtų padėti Lietuvos regionams praturtėti?

Publikuota: 2020-01-10
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Nors per pastaruosius 20 metų Lietuvoje pragyvenimo lygis padidėjo daugiau nei pustrečio karto, tačiau atotrūkis tarp Lietuvos apskričių vis dar yra didelis. Sostinėje pragyvenimo lygis jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, bet regionų dar laukia ilgas kelias iki europietiško gyvenimo lygio. Viena iš alternatyvų, galinčių sutrumpinti šį kelią ir sparčiau kelti regionų gyventojų pragyvenimo lygį ir gerovę – eksportuojančiojo sektoriaus, ypač apdirbamosios gamybos, plėtra mažosiose apskrityse.


Šiuo metu tik didžiosiose Lietuvos apskrityse — Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos — gyventojų pajamos pasiekė lygį, kuris sudaro sąlygas aktyviau plėtotis į vidaus paklausą orientuotoms paslaugoms. Kitose mažosiose apskrityse gyventojų pajamos yra reikšmingai mažesnės. Pavyzdžiui, Marijampolės apskrityje vidutinės gyventojų pajamos vis dar yra beveik perpus mažesnės nei Vilniuje.

Tai lemia, kad mažųjų apskričių paslaugų sektoriuje dominuoja tik būtinąsias paslaugas teikiančios įmonės. Šiose apskrityse žemės ūkyje – viename iš mažiausiai našių ekonominių veiklų – tebedirba daugiau nei dešimtadalis darbą ar nuosavą verslą turinčių gyventojų. Kai kur, pavyzdžiui, Tauragės ir Marijampolės apskrityse, žemės ūkyje dirba net kas penktas gyventojas. Panaši žemės ūkyje dirbančių asmenų dalis yra tokiose valstybėse kaip Rumunija, Egiptas, Kirgizija, Turkmėnistanas ar Mongolija. Nedidelis žemės ūkio darbo našumas lemia ir menkas šiame sektoriuje dirbančių asmenų pajamas. Aktyvesnis mažųjų apskričių persiorientavimas į pramoninę gamybą galėtų pastebimai pakelti jų gyventojų pragyvenimo lygį.


Didžiausią potencialą praturtinti šalies regionus turi tos įmonės, kurios geba savo produkciją parduoti užsienio rinkose. Regionuose akivaizdžiai jaučiamas bene pagrindinio ekonomikos Achilo kulno – gyventojų senėjimo, emigracijos ir mažos perkamosios galios – poveikis. Tačiau regionai turi galimybių ištrūkti iš šio užburto rato, pavyzdžiui, pritraukti užsienio rinkose savo produkciją gebančias parduoti įmones. Kad pardavimai užsienyje turi daugiau potencialo nei vidaus rinkoje, rodo ir statistiniai duomenys. Pavyzdžiui, pastarąjį dešimtmetį užsienio paklausa lietuviškoms prekėms ir paslaugoms augo trečdaliu sparčiau nei šalies viduje. Konkurencingų prekių potencialą rodo ir lietuviškų prekių eksportas, per tą patį laikotarpį didėjęs daugiau nei dvigubai sparčiau už šių produktų paklausą užsienio rinkose.


Iš užsienio rinkose savo produkciją gebančių parduoti ekonominių veiklų itin patraukli alternatyva yra apdirbamoji gamyba. Lietuvos apskrityse, kuriose apdirbamosios gamybos pardavimai užsienio rinkose augo sparčiau, dažniausiai sparčiau didėjo ir BVP vienam gyventojui bei pragyvenimo lygis. Mažosioms apskritims itin palanku būtų pritraukti dideles, užsienio kapitalo valdomas ir technologijoms imlią produkciją gaminančias įmones. Kodėl būtent tokias?


• Vienas svarbiausių didelių įmonių privalumų – jose mokamas darbo užmokestis dažnu atveju būna didesnis už mažų įmonių mokamą darbo užmokestį. Pavyzdžiui, Lietuvoje mažos įmonės, t. y. tos, kurių darbuotojų skaičius neviršija 50, paprastai moka atlyginimus, kurie yra mažesni nei šalies vidurkis. Atlyginimai įmonėse su didesniu darbuotojų skaičiumi gerokai dažniau viršija visos šalies vidurkį. Tiesa, nors šioje srityje yra atlikta nemažai tyrimų, bendro sutarimo, kas lemia tokį sąryšį, nėra. Tikėtina, kad didesnės įmonės nori ir gali pasiūlyti geresnes darbo sąlygas, ir samdyti geresnius darbuotojus, nes turi tam finansinių galimybių.


• Svarbiausias užsienio kapitalo privalumas – žinių, įgūdžių ir gerosios verslo praktikos importas. Jo mastas paprastai vertinamas per pritrauktas tiesiogines užsienio investicijas. Atėjusios užsienio įmonės dažnai su savimi atsineša naujų technologijų ir žinių, jas perduoda savo darbuotojams, taip pat skatina verslumą ir didina verslo aplinkos konkurencingumą. Jos dažniausiai priklauso didelėms tarptautinėms įmonių grupėms, tad gerokai lengviau randa savo produkcijos pirkėjus užsienio rinkose. Teigiamą tiesioginių užsienio investicijų įtaką darbo užmokesčiui galima įžvelgti ir Lietuvos regionuose. Tose apskrityse, kuriose tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui yra santykinai didesnės, dažniausiai mokamas ir santykinai didesnis darbo užmokestis. Pritraukiant užsienio investicijas, itin svarbus yra ir valdžios sektoriaus vaidmuo (apimant, verslo aplinkos gerinimą ar leidimų naujų gamybos patalpų statybai išdavimą, bet tuo neapsiribojant), ypač mažesnėse ir skurdesnėse Lietuvos savivaldybėse ir apskrityse.


• Sudėtingesnę, technologijoms imlesnę produkciją gaminančios ir didesnę pridėtinę vertę kuriančios įmonės dažniausiai moka ir didesnį darbo užmokestį. Kadangi apdirbamosios gamybos šakose darbo našumas, o kartu ir darbo užmokestis skiriasi, regiono darbo užmokesčio lygis priklauso ir nuo to, kokios apdirbamosios gamybos šakos regione yra plėtojamos. Apdirbamosios gamybos šakose atlyginimų skirtumai yra reikšmingi. Pavyzdžiui, Lietuvos technologijoms imlesnę produkciją gaminančiose šakose, tokiose kaip kompiuterinių gaminių, chemijos produktų, farmacinių preparatų gamyba, darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, 2018 m. viršijo 1 000 Eur. O technologijoms mažiau imlią produkciją gaminančiose šakose, pavyzdžiui, drabužių siuvimo ar odos dirbinių gamyboje, jis nesiekė 550 Eur. Kad gaminamos produkcijos struktūra turi įtakos apskričių darbo užmokesčio lygiui regionuose, matoma ir iš statistinių duomenų – tose Lietuvos apskrityse, kuriose gaminamos produkcijos sudėtingumas viršijo šalies vidurkį, darbo užmokestis taip pat buvo didesnis už šalies apdirbamosios gamybos įmonių vidurkį.


Savivaldybėse su pramonės flagmanais – didesni gyventojų atlyginimai. Kad didelės, dažniausiai užsienio kapitalo valdomos, eksportuojančios įmonės gali reikšmingai padidinti vidutinį darbo užmokestį regione, galima įžvelgti ir nagrinėjant Lietuvos savivaldybių duomenis. Iš visų Lietuvos savivaldybių didesnis nei vidutinis šalies darbo užmokestis mokamas tik trijose didmiesčių savivaldybėse – Vilniaus (2018 m. vidutinis neto darbo užmokestis buvo 820 Eur), Klaipėdos (752 Eur) ir Kauno (732 Eur). Tik keliose kitose savivaldybėse mokamas darbo užmokestis yra artimas šalies vidurkiui – tai Trakų (710 Eur), Kėdainių (700 Eur), Kazlų Rūdos (693 Eur), Visagino miesto (691 Eur), Jonavos (685 Eur) ir Mažeikių (678 Eur) savivaldybės. Bene visas šias savivaldybes jungia vienas bruožas – jose yra įsikūrusios didelės eksportuojančios įmonės, kuriose mokami reikšmingai didesnis nei šalies vidurkis darbo užmokestis, pavyzdžiui, Jonavoje – AB Achema, Kazlų Rūdoje – UAB IKEA Industry Lietuva, Kėdainiuose – AB Lifosa, Mažeikiuose – AB ORLEN Lietuva.


Jei regionas sugeba prisivilioti stambų užsienio investuotoją, daugiau galimybių atsiveria ir vietiniam verslui. Savivaldybėje įsikūrus didelei įmonei, dažnu atveju ima kurtis ir kitos įmonės. Dalis jų pradeda tiekti prekes ir teikti paslaugas įsikūrusiai didelei įmonei. Kita dalis savo veiklą orientuoja į vietos gyventojus, kurie gaudami didesnius atlyginimus gali įpirkti daugiau prekių ir paslaugų.

Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Domus Lumina“ per dvejus metus planuoja tris kartus padidinti gamybos pajėgumus Verslo tribūna

Langų uždengimų gamintoja „Domus Lumina“ ne tik modernizuoja gamybinę bazę Kauno rajone, Karkazuose, bet ir...

Verslo saugumas labiau rūpi patyrusiems Verslo tribūna

„Kiekvienas turime rūpintis savo verslu ir ne paslaptis, kad bet kurį darbą geriausiai atlieka tos srities...

Finansai
06:00
Takoskyra ar tiltas?

Lietuvoje daugeliui politikų jau tapo kone norma demonizuoti verslą, nesilaikyti susitarimų ir laužyti duotus...

Europos biudžeto parama Lietuvai gali sumažėti net ketvirtadaliu Premium

Europos Sąjungos (ES) šalys pradeda intensyviausią ir bene nervingiausią derybų dėl 2021–2027 m. Bendrijos...

ES ilgametis biudžetas jau vėluoja Premium

Europos Sąjungos (ES) vadovams įprastai tenka bent porąsyk panaktinėti derybose, kad pasiektų susitarimą dėl...

Aušvico išlaisvinimo minėjimas – Kremliaus istorijos revizijos fone Premium

Pirmadienį Aušvice, Lenkijoje, Lietuvos ir Ukrainos prezidentai drauge su kitų šalių atstovais minėjo...

Tarptautinė komanda aiškinasi situaciją upelį teršusiame Kėdainių „Nordic Sugar“ fabrike 1

Pasirodžius informacijai, kad bendrovė „Nordic sugar Kėdainiai“ nevalytomis nuotekomis iš nelegalaus...

Verslo aplinka
2020.01.27
Lietuvos delegacija siekia blokuoti Rusijos atstovų įgaliojimus Europos Tarybos PA

Lietuvos delegacija pirmadienį pateikė siūlymą blokuoti Rusijos atstovų įgaliojimus Europos Tarybos...

Verslo aplinka
2020.01.27
Vokietija smulkiesiems skirs 555 mln. Eur

Smulkusis verslas yra net stambiausios ekonomikos vienas iš variklių – tai pripažįsta Vokietijos vyriausybė. 

Gazelė
2020.01.27
S. Skvernelis: patentų biuras atsisakė registruoti pavadinimą „Tėvynės labui“

Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad Valstybinis patentų biuras atmetė jo prašymą registruoti pavadinimą...

Verslo aplinka
2020.01.27
G. Nausėda Aušvice pagerbė Holokausto aukas 3

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pagerbė Holokausto aukas Aušvice, kur vyko čia buvusios nacių...

Verslo aplinka
2020.01.27
Turizmo rūmai: Lietuvos turizmo verslas pristabdė kelionių paketų į Kiniją pardavimą

Užsienio reikalų ministerijai (URM) rekomenduojant Lietuvos piliečiams laikinai nevykti į Kiniją, kur plinta...

Paslaugos
2020.01.27
Dėl viruso iš Kinijos pasieniečių ketinama prašyti stebėti atvykstančius automobilius

Dėl naujojo koronaviruso protrūkio Kinijoje Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nori stebėti į šalį...

Verslo aplinka
2020.01.27
Atsistatydino Slovėnijos premjeras M. Šarecas 1

Slovėnijos premjeras Marjanas Šarecas pirmadienį paskelbė atsistatydinantis ir paragino surengti pirmalaikius...

Verslo aplinka
2020.01.27
„Microsoft“ pasišovė išvalyti iš atmosferos per visą įmonės istoriją išskirtą CO2 2

JAV milžinė „Microsoft“ skelbia, kad sieks sumažinti išmetamo anglies dvideginio (CO2) kiekį ir ims...

Technologijos
2020.01.27
Dėl plintančio viruso URM rekomenduoja lietuviams laikinai nevykti į Kiniją 1

Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja Lietuvos piliečiams laikinai nevykti į Kiniją, kol nebus...

Verslo aplinka
2020.01.27
2019 m. pritraukti 47 TUI projektai, sukurta 4.600 darbo vietų 

2019 m. į Lietuvą buvo pritraukti 47 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai. Per šiuos projektus iš...

Finansai
2020.01.27
Prancūzijos kelionių agentūros stabdo keliones į Kiniją

Prancūzijos kelionių organizatoriai dėl naujo tipo koronaviruso epidemijos iki vasario 21 d. sustabdė...

Paslaugos
2020.01.27
„Green Genius“ užsitikrino 30 mln. Eur injekciją žaliosios energetikos projektams

„Modus Group“ priklausanti atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ pasirašė sutartį su...

Verslo aplinka
2020.01.27
Italijos populistų lyderio M. Salvini „Lyga“ patyrė nesėkmę regioniniuose rinkimuose

Italijos populistų lyderiui Matteo Salvini nepavyko laimėti svarbių regioninių rinkimų ir sužlugdyti trapios...

Verslo aplinka
2020.01.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau