Pasaulio gaisrų fone – viltis yra svarbiausia

Visiškai šalia vyksta nevaldomas „fejerverkas“ – ugniagesiai ir savanoriai tęsia didžiausią kada nors Australijoje vykusią kovą su ugnimi Naujojo Pietų Velso ir Viktorijos valstijose, kuriose įsikūrę svarbiausi šalies miestai – Sidnėjus, Melburnas ir sostinė Kanbera. Negęstančiu Australijos gaisru pasaulis baigia 2019-uosius, kuriuos drąsiai galima vadinti gaisrų metais. Tiesiogiai, nes 2019 m. degė Paryžiaus Dievo Motinos katedra, sezoniniai gaisrai siautėjo ir niokojo Brazilijos, Amerikos Kalifornijos ir pietinių Europos valstybių miškus. Griūvantis Paryžiaus Dievo Motinos katedros špilis bus prisimintas ir kaip savotiškas simbolis, kad Europa nebebus tokia, kaip anksčiau. Taip, kaip 2001-aisiais po teroristų išpuolio griuvę Pasaulio prekybos centro bokštai Niujorke simbolizavo, kad pasaulis jau nebe toks, kaip anksčiau. Niujorko bokštai yra tapę kovos su terorizmu, o gaisras Paryžiuje – besikeičiančios Europos simboliu. ES nebelieka Jungtinės Karalystės, didžiausioji ES ekonomika – Vokietija – nueinančiais metais buvo atsidūrusi ant techninės recesijos pavojaus ribos, o pačią Prancūziją 2019-aisiais persekiojo karingi „geltonųjų liemenių“ protestai ir galiausiai – šventinius prancūzų įpročius sujaukę transporto darbuotojų streikai.

Tačiau ir pasaulis nebebus toks, koks anksčiau. Gaisrai, audros ir niokojantys uraganai, deginančios naikinančios sausros ten, kur anksčiau ilgai nelydavo, ir gaivališki potvyniai ten, kur anksčiau pliaupte pliaupdavo lietūs, ilgos smogo savaitės didmiesčiuose... Pasaulis pradeda kitokio klimato periodą, su kuriuo ne tik kad nežino, kaip kovoti, tačiau ir neranda bendro sutarimo, ar reikia kovoti. Pasaulio kovos su klimato kaita simboliu tapusi ir „Times“ Metų žmogumi paskelbta Greta Thunberg skelbia žinutę pasaulio lyderiams: „Noriu, kad elgtumėtės taip, lyg degtų jūsų namai. Nes jie dega.“

Dar vienas gaisras, į kurį pasaulio lyderiai atsako, kad žmogaus veikla daro palyginti nežymų poveikį klimato kaitai, o staigus atsisakymas net paties taršiausio iškastinio kurio – tokio kaip anglis, veda prie milžiniškų socialinių problemų. Su jomis kol kas nepasirengusi susidoroti nei Lenkija, atsisakiusi pasirašyti ES susitarimą iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio, kuris visų pirma priklauso nuo iškastinio kuro naudojimo apribojimų, nei Australija, kurios premjeras miškų gaisrų fone atmetė raginimą riboti finansavimą šalies anglies pramonei.

Į didžiulį pasaulio ugnies stichijos chorą kukliu, tačiau Lietuvai reikšmingu gaivalu įsiliejo Alytaus padangų gaisras, nedideliame mieste atskleidęs didelių socialinių problemų ir sukėlęs abejonių, ar Lietuva yra pasirengusi kovoti su rimtesnėmis pramonės avarijomis bei jų pasekmėmis. Tradiciškai žvilgsniai nukrypo į politikus, o ir toliau kryps, nes Lietuvoje dar nesibaigė rinkimų laikotarpis. Seimo rinkimų kampanija jau prasidėjo, o susirėmimai „vidinėje smėlio dėžėje“ leidžia primerkti akis ir mažiau dėmesio kreipti į globalias pasaulio problemas, kol jos visu svoriu neužgriūva, kaip tai buvo 2008-aisiais. Galbūt ir neužgrius. To VŽ linki visiems savo skaitytojams ir Lietuvos žmonėms 2020-aisiais: kad Naujieji metai, o vėliau prasidėsiantis trečiasis dešimtmetis būtų geresnis šaliai, visiems Lietuvos žmonėms ir, žinoma, šalies verslui. Nepraraskime vilties. Nes viltis, kad visus gaisrus pavyks pažaboti ir jie taps tik fejerverkais ar maloniai šildančia židinio ugnimi – yra pati svarbiausia.