Prezidentas neprieštaravo kitų metų biudžetui – jis pasirašytas
Parašai padėti ant pluošto įstatymų
Valstybės vadovo pasirašytieji „biudžetinio paketo“ įstatymai – kitų metų valstybės ir savivaldybių, taip pat „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetai, juos lydintys beveik pora dešimčių įstatymų pakeitimų, tarp jų – dėl bankų pelno mokesčio tarifo padidinimo, dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės plėtros, dėl taršių automobilių mokesčio įvedimo, dėl didesnių akcizų, taip pat dėl vaiko pinigų bei senatvės pensijų padidinimo, valstybės tarnautojų, pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų algų pakėlimo.
Šalies vadovo vertinimu, kitų metų biudžetas „atitinka bazinius jam keltus lūkesčius: jis labiau orientuotas į socialinės atskirties mažinimą ir kartu atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus“. Mokestinių pajamų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis biudžete auga nuo 30,3% 2019 m. iki 31,5% kitąmet. Prezidentūros pranešine pabrėžiama, kad biudžete yra įtraukti ir G. Nausėdos siūlymai įtvirtinti papildomą mažiausias pensijas gaunančių asmenų pajamų augimą bei spartesnį pensijų indeksavimą.
Kartu prezidentas atkreipė dėmesį, kad kitų metų biudžetas vis dar yra lyg daug metų lopomas kelias – kol stengiamasi užkamšyti didžiausias duobes, atsiveria vis naujos, o galimybės įgyvendinti būtinas reformas bei užtikrinti nuoseklią ilgalaikę šalies raidą yra neišnaudojamos.
„Šalies biudžetas visų pirma turėtų būti vienas esminių instrumentų, nustatantis šalies raidos prioritetus, sudarantis prielaidas ilgalaikėms struktūrinėms reformoms, telkiantis visuomenę mažinant socialinę atskirtį. Tačiau svarstant šį biudžetą, deja, daugiausiai dėmesio buvo skirta trumpalaikiams tikslams. Galime tik pasidžiaugti, kad chaotiškų diskusijų aplinkoje pavyko žengti nedidelį žingsnį tinkama linkme ir mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas.
Planuojami pertekliniai viešieji finansai
Valdančiosios koalicijos atstovai tikino, kad 2020 m. biudžetas yra „subalansuotas, racionalus, kompromisinis, atitinkantis fiskalinės drausmės reikalavimus“. Tuo metu opozicija ragino prezidentą vetuoti biudžetą, tikindama, kad valdantieji, jį patvirtindami, „nesilaikė įvairioms visuomenės grupėms duoto žodžio dėl tinkamo finansavimo“.
Valstybės biudžeto numatomos pajamos kitąmet turėtų siekti beveik 11,6 mlrd. Eur, išlaidos sudarys apie 12,7 mlrd. Eur, iš jų apie 2 mlrd. Eur sudarys Europos Sąjungos fondų lėšos.
Numatoma, kad „Sodros“ pajamos kitąmet sieks 4,88 mlrd. Eur, išlaidos – 4,53 mlrd. Eur.
Pajamos viršys išlaidas apie 350 mln. Eur. Beveik visi šie pinigai keliaus į „Sodros“ ir valstybės rezervą, skirtą „juodai dienai“.
PSDF biudžetas, kaip ir reikalauja įstatymai, formaliai yra subalansuotas – pajamos ir išlaidos sudarys 2,3 mlrd. Eur. Tai 240 mln. Eur daugiau nei šiemet.
Tačiau kartu planuojamos ir papildomos daugiau kaip 200 mln. Eur pajamos, kurios bus panaudotos kaip rezervinės lėšos.
2020 m. pabaigose PSDF rezervas turėtų siekti 570 mln. Eur.
Viešųjų finansų, apimančių visus biudžetus bei valstybinius fondus, balansas kitąmet numatomas teigiamas, planuojant 0,2% BVP perviršį. Valstybės rezervuose 2020 m. pabaigoje planuojama turėti apie 1,7 mlrd. Eur.
[infogram id="a2858782-aa5d-4f71-9493-4974d61a42d3" prefix="Htk" format="interactive" title="2020 m. biudžetai, mlrd. Eur"]
Buvo priminęs apie savo konstitucinę teisę
Visus biudžetus ir juos lydinčius teisės aktus Seimas priėmė plenariniuose posėdžiuose, vykusiuose gruodžio viduryje.
Kitų metų biudžeto projektą Vyriausybė pateikė spalio viduryje. Per du mėnesius vyko chaotiškas ir neretai dramatiškas jo svarstymas Seime, kai tiek pats biudžetas, tiek ir jį lydintys mokestiniai bei socialinių išmokų įstatymai buvo ne vieną kartą kaitaliojami ir koreguojami.
Vieną prieštaringai sutiktą projektą – dėl stambios prekybos mokesčio įvedimo – parlamentarai apsisprendė atidėti neribotam laikui.
Biudžeto chaotiško svarstymo įkarštyje prezidentas priminė turįs konstitucinę teisę vetuoti ir šį įstatymą, ir jį lydinčius teisės aktus, ypač jeigu jie neatitiks konstitucinių fiskalinės drausmės reikalavimų.
Šiomis dienomis duodamas interviu VŽ Vilius Šapoka, finansų ministras, pareiškė esąs tikras, kad „biudžetas neperžengia „raudonųjų linijų“, todėl esą vargu ar galėtų būti vetuotas.
Per beveik tris dešimtis šiuolaikinės Lietuvos valstybės metų biudžetas niekada nebuvo prezidento vetuotas. Pasirašyti ir visi lydintys įstatymai.
[infogram id="8b60c1cf-1383-4226-8300-6af97c5a42d4" prefix="8Xd" format="interactive" title="Svarbiausi mokesčių pakeitimai, kurie įsigalioja 2020 m."]
