Rusija išbando „suverenų internetą“, tvyrant nerimui dėl virtualios izoliacijos

Rusija pirmadienį atlieka bandymus, turinčius užtikrinti šalies interneto infrastruktūros suverenitetą kibernetinių atakų iš užsienio atveju, bet žmogaus teisių aktyvistai baiminasi, jog šios priemonės gali sugriežtinti cenzūrą ir vesti prie šalies virtualios izoliacijos.
Lapkritį įsigaliojęs kontraversiškas įstatymas leidžia valstybės tarnyboms išjungti interneto ryšį su kitomis šalimis, tačiau Ryšių ministerija neigė, kad vyriausybė ruošiasi izoliuoti Rusijos internetą, ir tikino, kad paprasti vartotojai šių bandymų poveikio net nepastebės.
Ministerija pabrėžė, kad pratybomis siekiama užtikrinti interneto vientisumą, stabilumą, funkcionavimą ir saugumą.
Gegužę prezidento Vladimiro Putino pasirašytas įstatymas įpareigoja Rusijos interneto tiekėjus įsidiegti valstybės tarnybų parinktas technines priemones, sudarančias sąlygas centralizuotai valdyti interneto duomenų srautą.
Jos taip pat leis filtruoti turinį ir neleisti prisijungti prie uždraustų tinklalapių.
Praeitą savaitę per savo metinę spaudos konferenciją V. Putinas teisino Rusijos interneto politiką ir tikino, kad šalis nejuda interneto uždarymo link.
Laisvas internetas ir interneto suverenitetas yra dvi viena kitai neprieštaraujančios sampratos, aiškino prezidentas.
Rusijoje internetas yra pagrindinis politinių debatų ir opozicijos forumas, taip pat leidžiantis koordinuoti opozicijos demonstracijas.
Planuojama, kad naujoji sistema pradės visavertiškai veikti 2021 metais.
Pagrindinės interneto tiekėjos jau pradėjo diegti reikalingą įrangą, įskaitant paketų giliosios patikros priemones (Deep Packet Inspection (DPI), leidžiančias ryšių priežiūros agentūrai Roskomnadzor analizuoti duomenų srautą ir jį filtruoti.
Šio įstatymo šalininkai sako, kad juo siekiama užtikrinti, kad Rusijos tinklalapiai veiktų net ir nelikus galimybės prisijungti prie tarptautinių serverių arba iškilus kokiai nors grėsmei iš užsienio, pavyzdžiui, per kibernetines atakas.
Vis dėlto šis įstatymas sulaukė aštrios kritikos, nes numatomos priemonės sudarys vyriausybei galimybę cenzūruoti ir varžyti internetu gaunamą informaciją, tad naujoji sistema gali tapti panaši į Kinijoje veikiančią vadinamąją Didžiąją ugniasienę.
Pekinas yra sukūręs didelio masto sistemą, leidžiančią veiksmingai riboti interneto turinio pasiekiamumą šalyje, bet aktyvistai ir analitikai nesutaria, ar Rusija turi išteklių panašiai schemai įgyvendinti.
Sulaukė kritikos dėl planų uždrausti išmaniuosius įrenginius be rusiškos PĮ
V. Putinas taip pat yra pasirašęs įstatymą, kuriuo nuo 2020-ųjų vidurio šalyje bus draudžiama prekiauti išmaniaisiais įrenginiais, kuriuose nebus iš anksto įdiegtos rusiškos programinės įrangos (PĮ). Šis įstatymas sulaukė griežtos kritikos iš trijų Rusijos partnerių Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EAES).
Baltarusijos, Kazachstano ir Kirgizijos atstovai per Eurazijos ekonominės komisijos Vidaus rinkų funkcionavimo departamento posėdį pareiškė, jog įstatymas prieštarauja EAES sutarčiai, Muitų sąjungos techniniam reglamentui ir Pasaulio prekybos organizacijos generaliniam susitarimui dėl prekybos paslaugomis.
Kritikų vertinimais, toks įstatymas gali apriboti tokių įrenginių iš kitų EAES apyvartą Rusijoje bei tapti kliūtimi EAES vidaus rinkos veikimui, rašo Rusijos leidinys Vedomosti.
Tokie apribojimai Rusijoje planuojami išmaniesiems telefonams, kompiuteriams, įskaitant planšetinius, išmaniesiems televizoriams.
Įstatymą taip pat sukritikavo tiek šios įrangos gamintojai, tiek jos platintojai Rusijoje, tiek ir žmogaus teisių apsaugos aktyvistai.
Penktoji EAES tikroji narė Armėnija.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Verslo aplinka
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti