Prezidento veto: siūloma likti prie esamos rinkimų kartelės

Ketvirtadienį prezidentūra pranešė apie G. Nausėdos pasirašytą dekretą, kuriuo parlamentarams grąžinamas iš naujo svarstyti gruodžio 10 d. priimtos Seimo rinkimų įstatymo pataisos dėl rinkimų kartelės daugiamandatėje apygardoje sumažinimo nuo 5% iki 3% partijų kandidatų sąrašams bei nuo 7% iki 5% – koaliciniams.

Prezidento dekrete nurodoma, kad siūloma laikyti šias pataisas nepriimtomis. Tai reiškia, kad valstybės vadovas ragina Seimą likti prie esamų kartelių – 5 ir 7%.

G. Nausėda anksčiau buvo reiškęs paramą siūlymui mažinti kartelę iki 4 ir 6%.

„Žemesnių rinkimų slenksčių nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje atvestų prie didesnės Seimo fragmentacijos, apsunkintų valdančiosios koalicijos formavimą ir trikdytų sklandų Seimo bei Vyriausybės darbą“, – prezidentūros pranešime cituojamas valstybės vadovas.

Jis pabrėžė, kad nustatyti žemesni rinkimų slenksčiai lemtų didesnį Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas ir mažesnį Vyriausybės stabilumą: „Kaip nurodo ekspertai, didesnio partijų skaičiaus Seime nereikėtų sieti su didesne teisėkūros kokybe ar geresniu demokratiniu atstovavimu.“

„Piliečių nusivylimo demokratinėmis institucijomis problema neturėtų būti sprendžiama skubotais ir neišdiskutuotais rinkimų įstatymų pakeitimais“, – sakė G. Nausėda, pridūręs, kad pasigenda aktyvesnių pastangų įtraukti piliečius ir konkrečių sričių ekspertus į teisėkūros procesus.

Pasak prezidento, bet kokie įstatymų pakeitimai, nuo kurių gali priklausyti rinkimų baigtis, turi būti priimami atsakingai, gerbiant konstitucinius principus ir atsižvelgiant į susiklosčiusias tradicijas. Pranešime spaudai primenamas Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarimas, kuriame yra konstuota, kad Seimo nesusiskaldymas į smulkias frakcijas ir stabilumas yra konstitucinė vertybė, kurią saugoti padeda nustatomi atitinkamo dydžio rinkimų slenksčiai.

Be to, šalies vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad, nustačius naują teisinį reguliavimą, Seimo rinkimų slenksčiai būtų žemesni, negu savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose. Priimant įstatymą nebuvo tinkamai atsižvelgta į Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinę sampratą.

[infogram id="03e16b46-0551-41fa-a351-97dc9a560bbe" prefix="oiR" format="interactive" title="Rinkimų į parlamentą kartelė kai kuriose ES šalyse"]

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad sprendimas keisti Seimo rinkimų įstatymą, likus mažiau nei metams iki eilinių Seimo rinkimų, prieštarauja gerajai rinkimų praktikai, kaip ji apibrėžiama Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija), Europos Tarybos patariamosios institucijos konstitucionalizmo klausimais, dokumentuose.

Valdančiųjų, inicijavusių įstatymo pataisas dėl rinkimų kartelės sumažinimo, lyderis Ramūnas Karbauskis tikino, kad jeigu šis įstatymas bus vetuotas, Seimas stengsis atmesti veto.

Valstybės vadovo veto gali būti atmestas ne mažiau kaip 71 Seimo nariui balsuojant už tai. Priimant valdančiųjų inicijuotą įstatymą dėl Seimo rinkimų kartelės sumažinimo už balsavo 60 parlamentarų, prieš buvo 1, susilaikė 8 parlamentarai. Dar du nedalyvavo balsavime.

Veto turėtų būti svarstomas ir dėl jo priėmimo arba atmetimo balsuojama iki sausio 14 d. pratęstoje Seimo rudens sesijoje.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 m. spalio 11 d.