G. Nausėda prašys svarios ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams

Publikuota: 2019-12-13
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad sieks užsitikrinti svarią Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslams.

„Mūsų valstybė nėra pasirengusi iš karto praryti tokį didelį žaliosios ekonomikos kasnį ir dėl to mums bus reikalinga pagalba, svari pagalba“, – žurnalistams po ES šalių lyderių diskusijų sakė G. Nausėda.

Bendrijos vadovai, išskyrus Lenkiją, pritarė tikslui iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio.

Norint tai pasiekti reikės smarkiai sumažinti į aplinką išleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o likusias emisijas kompensuoti sodinant naujus medžius ir pasitelkiant šiuo metu vystomas anglies dioksido surinkimo technologijas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pagal Lietuvos skaičiavimus, įgyvendinti klimato tikslams iki 2030 metų šaliai reikės apie 14 mlrd. Eur, iki 2050 metų – maždaug 41 mlrd. Eur.

„Didele dalimi aš galvoju, kad šitos išlaidos nėra klasikine prasme išlaidos. Tai yra savotiškos investicijos, nes tie pinigai eis į tuos ekonomikos sektorius, kurie ir mažiau taršūs bus, ir labiau efektyvūs, – sakė G. Nausėda.

„Tie pinigai padės siekti didesnio sąnaudų efektyvumą, pažangesnės ekonomikos struktūros ir (...) didesnės finansinės grąžos ilguoju laikotarpiu“, – pridūrė jis.

Pasak Lietuvos prezidento, klimato kaitos kontekste reikia vertinti ir kitas iš ES biudžeto finansuojamas sritis, pavyzdžiui, sanglaudos lėšas, skirtas mažinti atotrūkį tarp bendrijos šalių.

Derybose dėl daugiamečio ES iždo Lietuva siekia, kad jai skiriamos sanglaudos lėšos nemažėtų taip sparčiai, kaip siūlo Europos Komisija ir bendrijai pirmininkaujanti Suomija.

„Net ir sanglaudos fondus, kitus fondus reikia traktuoti glaudžiame sąryšyje su Žaliosios ekonomikos sutartimi. Jie bus įgyvendinami koordinuotai, siekiant, kad ir šalys greičiau augtų, bet ir išlaikytų žaliosios ekonomikos tikslus“, – teigė Lietuvos prezidentas.

„Tai bus nelengva, bet laukia labai įdomus laikotarpis“, – kalbėjo šalies vadovas.

Lenkija „paprašė minutės pertraukėlės“

Lenkija nesutiko pritarti 2050 metų klimato kaitos įsipareigojimams argumentuodama, kad jai reikia daugiau laiko pereiti prie visiškai žalios energetikos.

Anot diplomatų, nuo anglių smarkiai priklausoma Lenkija derybose teigė galinti keliamus tikslus įgyvendinti 2070 metais.

Prie klausimo dėl Lenkijos įsipareigojimų ES šalių vadovai ketina grįžti 2020 metų birželį.

Paklaustas, ar Lenkijos sprendimas nediskredituoja penktadienio naktį pasiekto susitarimo, G. Nausėda atsakė: „Aš manau, kad ne. Aš manau, kad reikia džiaugtis, kad tik viena valstybė ten yra“.

„Galėjo būti ir kokios trys“, – sakė prezidentas.

Kovos su klimato kaita planą anksčiau taip pat kritikavo Čekija ir Vengrija.

„Tai tikrai nėra jokia ypatinga tragedija ir tiesiog reikia atsižvelgti į kai kurių valstybių ypatingą padėtį, ypatingas tradicijas, ypatingą energetikos sistemos struktūrą ir netgi jų dydį“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Manau, kad mūsų draugai lenkai tiesiog paprašė minutės pertraukėlės, kad galėtų geriau pasirengti“, – pridūrė jis.

Rinkliava iš taršių šalių

ES šalims patvirtinus klimato kaitos įsipareigojimus, Europos Komisija kitąmet turėtų pasiūlyti jiems įgyvendinti reikalingus teisės aktus, numatytus šią savaitę paskelbtuose pasiūlymuose dėl vadinamojo „Europos žaliojo kurso“.

Komisijos dokumentuose teigiama, kad ES mažinant emisijas ji pasiūlys įvesti rinkliavą, taikomą importuotoms prekėms iš labiau aplinką teršiančių šalių. Tokia rinkliava būtų siekiama išsaugoti ES ekonomikos konkurencingumą, nes žalioji energetika reikalauja didelių investicijų.

G. Nausėda perspėjo, kad tokia rinkliava gali paskatinti taršesnių šalių atsakomąsias priemones.

„Visko gali atsitikti“, – sakė prezidentas, paklaustas, ar rinkliava neįžiebs prekybos karo tarp ES ir tokių šalių kaip Jungtinės Valstijos ar Kinija.

Jis taip pat pabrėžė, kad kovos su klimato kaita planuose ES paragino, jog „trečiųjų šalių įrenginiai turi atitikti aukščiausius tarptautinius aplinkos ir saugos standartus“.

„Žinoma, tai yra tam tikra prasme apeliavimas į jų gerą valią, bet jeigu kalbame apie visai netoli mūsų esančias valstybes, kurios galbūt ateityje norėtų labiau integruotis į ES, tai ES įgija ir tam tikrus vertus derybose, kad tos aplinkinės valstybės laikytųsi tų standartų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pastaroji formuluotė į Europos Vadovų Tarybos išvadas buvo įtraukta Lietuvos iniciatyva. Šalis siekė pasiųsti netiesioginę žinutę Baltarusijai dėl Astrave baigiamos statyti atominės elektrinės.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

Trys mėnesiai karo pabudino užsnūdusią Europą Premium

Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė tektoninių lūžių visoje Europoje. Užsienio ekspertai tikina, kad Europos...

T. Janeliūnas nesureikšmina Rusijos pagrasinimų dėl NATO plėtros Premium

Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO gerokai sustiprins saugumą Baltijos jūros regione, bet nereikėtų...

IT ekspertas pataria, kaip išsirinkti jūsų įmonei tinkamiausią Debesijos tipą Verslo tribūna

Verslo plėtros sprendimų ieškančios įmonės vis dažniau renkasi debesijos paslaugas, nes tai yra efektyvesnė...

Civilinės sąjungos įstatymas – kompromisas tarp emocijomis ir mitais grįstų argumentų bei vakarietiško požiūrio į šeimą? Verslo tribūna

2022 m. gegužės 16 d. grupė Seimo narių įregistravo Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris nustatytų...

Lietuvos ir JK užsienio reikalų ministrų susitikime – ne tik dvišalio bendradarbiavimo, bet ir Ukrainos klausimai

Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitikę Londone aptarė grūdų...

Verslo aplinka
2022.05.23
Rusijos pajėgos užimtame Chersone rublį paskelbė oficialia valiuta

Maskvos pajėgų kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities administracija pirmadienį pranešė, kad...

Verslo aplinka
2022.05.23
Latvijoje ir Estijoje pramonės produkcija per metus brango apie 30%

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pakilo 3,1%,...

Pramonė
2022.05.23
TVF vadovė paragino vyriausybes subsidijuoti maistą ir energiją neturtingiausiems

Vyriausybės turi subsidijuoti maisto ir energijos išlaidas neturtingiausiems visuomenės nariams, paragino...

Verslo aplinka
2022.05.23
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Ekspertai: laukiamas Rusijos nemokumas niekaip nepaveiks pasaulio ekonomikos Premium

Sankcijų nuo savo tarptautinių oficialiųjų atsargų reikšmingos dalies atkirsta Rusija jau šią savaitę gali...

Verslo aplinka
2022.05.23
K. Kneissl traukiasi iš „Rosneft“ tarybos

Karin Kneissl, buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė, pasitraukė iš naftos pramonės milžinės „Rosneft“...

Verslo aplinka
2022.05.23
Ch. Lagarde užsimena apie neigiamų palūkanų eros pabaigą rudenį 9

Europos Centrinis Bankas (ECB) iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų erą,...

Rinkos
2022.05.23
V. Zelenskis paragino pasaulio lyderius Rusijai taikyti maksimalias sankcijas 6

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Pasaulio ekonomikos forume paragino spausti į jo šalį...

Verslo aplinka
2022.05.23
Vokietijos verslo nuotaikos gegužę pagerėjo

Vokietijos verslo nuotaikos dėl ekonominės padėties gegužę pagerėjo, tačiau jos perspektyvų atžvilgiu...

Rinkos
2022.05.23
ES dėl Rusijos sukelto karo pratęsė biudžeto deficito taisyklių netaikymą 2

Taisyklės, draudžiančios Europos Sąjungos (ES) vyriausybėms per daug išlaidauti, dėl Rusijos sukelto karo...

Verslo aplinka
2022.05.23
J. Bidenas: jei Pekinas įsiveržtų į Taivaną, JAV įsikištų kariniu būdu

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gintų Taivaną, jei Pekinas įsiveržtų...

Verslo aplinka
2022.05.23
Kyjivo teismas už karo nusikaltimus nuteisė pirmąjį Rusijos karį

Teisėjų kolegija pirmadienį Kyjive paskyrė bausmę vienam Rusijos kariui, kuris buvo pripažintas kaltu dėl...

Verslo aplinka
2022.05.23
Nuo birželio padidės įvairios socialinės išmokos, tarp jų ir vaiko pinigai

Siekiant amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį Vyriausybė pirmadienį...

Verslo aplinka
2022.05.23
K. Georgieva: laukia didžiausias išbandymas ekonomikai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume...

Verslo aplinka
2022.05.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku