NATO deklaruoja vienybę, įvardija Rusijos grėsmę

„Kad išliktume saugūs, privalome žvelgti į ateitį kartu“, – sakoma per susitikimą Jungtinėje Karalystėje deklaracijoje priimtoje deklaracijoje. Joje Aljansas pirmąkart oficialiai pripažįsta stiprėjančios Kinijos keliamus „iššūkius“ ir žada imtis „stipresnių veiksmų“ prieš terorizmą.

Po netoli Londono vykusio susitikimo priimtoje deklaracijoje 29 aljanso narių lyderiai patvirtino „savo atsakingą įsipareigojimą, numatytą Vašingtono sutarties 5-uoju straipsniu, kad ataka prieš vieną sąjungininkę bus laikoma ataka prieš mus visus“.

NATO narė Turkija grasino nepritarti planams sustiprinti Baltijos valstybių ir Lenkijos šalių gynybą po to, kai NATO narės sukritikavo Ankaros karinę operaciją Sirijoje.

Tačiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad „mes esame vieningi, visi už vieną ir vienas už visus. Mūsų įsipareigojimas laikytis 5-ojo straipsnio, mūsų Aljanso kolektyvinės gynybos punkto, yra tvirtas kaip geležis“. 

Įvardyti agresyvūs Rusijos veiksmai

„Mes kaip Aljansas susiduriame su aiškiomis grėsmėmis ir iššūkiais, kylančiais iš visų strateginių krypčių. Rusijos agresyvūs veiksmai kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui“, – sakoma Aljanso pareiškime.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasidžiaugė tu, kad baigiamojoje deklaracijoje įvardyta Rusijos grėsmė.

„Prie derybų stalo sėdint susidarė įspūdis, kad daugelis valstybių supranta, koks neramus yra dabartinis pasaulis, ir kad vienas iš veiksnių yra agresyvus Rusijos elgesys savo kaimynių atžvilgiu“, – po susitikimo kalbėjo prezidentas žurnalistas.

Vis dėlto NATO pabrėžė, kad Vakarų šalių karinis blokas pasiruošęs plėtoti dialogą ir konstruktyvius santykius su Rusija, „kai Rusijos veiksmai leidžia tai daryti“.

Baigiamojoje deklaracijoje taip pat sakoma, kad sąjungininkai „apgalvotai ir atsakingai“ reaguos į naujų Rusijos raketų dislokavimą netoli Aljanso narių teritorijų. Joje taip pat pakartota, kad Aljansas lieka visiškai įsipareigojęs Branduolinio ginklo neplatinimo sutarčiai.

Išlaidos gynybai auga

NATO taip pat nurodė, kad susiduria su grėsmėmis kibernetinio saugumo srityje ir terorizmu, kuris „visomis savo formomis ir išraiškomis visiems lieka nuolatinė grėsmė“.

NATO viršūnių susitikimo dalyviai pareiškė esantys pasirengę dalytis ne tik išlaidomis, bet ir atsakomybe už savo „nedalomo saugumo“ užtikrinimą.

„Mūsų įsipareigojimų investuoti į gynybą dėka mes didiname šias investicijas, kad atitiktume 2% (BVP) slenksčio reikalavimus ir, kaip nustatyta, kad 20% (šių išlaidų) investuotume į naujus pajėgumus ir skirtume daugiau jėgų misijoms bei operacijoms“, – sakoma trečiadienį priimtame dokumente.

Jame nurodyta, kad NATO išlaidos gynybai, neskaičiuojant JAV, augo penkerius metus iš eilės. Į gynybą papildomai buvo investuota daugiau nei 130 mlrd. USD. 

„Vykdydami mūsų įsipareigojimus, numatytus Vašingtono sutarties 3-uoju straipsniu, toliau stipriname savo individualius ir kolektyvinius pajėgumus pasipriešinti bet kokios rūšies atakai. Mes darome reikšmingą pažangą. Privalome [daryti] ir darysime dar daugiau“, – sakoma NATO šalių lyderių paskelbtame pareiškime.

J. Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkai susitarė įtraukti Kiniją į naują potencialų ginkluotės kontrolės susitarimą.

„Šįsyk 29 NATO šalių lyderiai pirmąkart aptarė šį klausimą. Tai svarbus žingsnis, – kalbėjo jis. – Tokiu būdu dabar pradėjome svarstyti, kaip ateityje galėtume įtraukti Kiniją į susitarimą dėl ginkluotės kontrolės.

D. Trumpas susitiko su R. Erdoganu

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį surengė iš anksto neskelbtą dvišalį susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu NATO viršūnių susitikimo kuluaruose, pranešė AFP-BNS.

Prezidentai aptarė, kaip svarbu Turkijai vykdyti savo įsipareigojimus aljansui, toliau stiprinti prekybą – padidinant dvišalę prekybą 100 mlrd. USD, spręsti regioninius iššūkius saugumui ir užtikrinti energetinį saugumą“, – pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Kai kurios Turkijos sąjungininkės NATO, ypač Prancūzija, griežtai kritikuoja Ankaros įvykdytą operaciją šiaurės Sirijoje prieš kurdų kovotojų pajėgas, padėjusias sąjungininkams kovoje su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“.

Europos valstybės taip pat papiktino R. T. Erdogano sprendimas įsigyti ir dislokuoti rusiškų oro erdvės gynybos sistemų S-400, nepaisant JAV sankcijų grėsmės ir NATO pirkimų politikos.

Savo ruožtu Ankara reikalavo, kad NATO narės „teroristinėmis“ pripažintų kurdų grupes ir grasino nepritarti atnaujintam Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planui, turinčiam apsaugoti nuo Rusijos keliamos grėsmės.

Tačiau, per susitikimą su Baltijos šalių ir Lenkijos lyderiais buvo sutarta , kad Turkija ji patvirtins atnaujintus jų gynybos planus.

Lietuvos prezidentas G. Nausėda sakė, kad kurdų situacija nebuvo aptarta NATO lyderių susitikime.

„Kol kas nebuvo apie tai kalbos, šiandien tai nebuvo dienotvarkėje, ir manau, kad šitą klausimą mes išspręsime“, – teigė šalies vadovas. ,