Apie biudžetą, kritiką ir Dievo bausmę

Vyriausybės parengtas 2020-ųjų biudžeto projektas apsuko ratą ir po vadinamojo Seimo narių pageidavimų koncerto vėl grįžo į ministrų kabinetą, o šis šį tą pakoregavęs šiandien vėl teikia jį parlamentarams. Biudžeto įstatymo projekte numatytas 0,2% BVP valdžios sektoriaus perteklius. Planuojama, kad 2020 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys apie 1,7 mlrd. Eur. Vyriausybė kitų metų valstybės pajamas, palyginti su spalį patvirtintu projektu, siūlo didinti 0,1% (13,873 mln. Eur), iki 11,559 mlrd. Eur, išlaidas – 0,4% (55,246 mln. Eur), iki 12,705 mlrd. Eur. Kitų metų valstybės biudžeto deficitas siektų 1,146 mlrd. Eur – 3,7% (41,375 mln. Eur) daugiau nei pirminiame projekte.

Po pirmojo 2020 m. biudžeto projekto peržiūros išlaidos padidėjo 55 mln. Eur. Daugiau pinigų numatoma skirti kultūros ir švietimo srities darbuotojams, taip pat ugniagesiams, policininkams ir medikams – premjeras Saulius Skvernelis tikino, jog kitąmet bus pasiekta, kad vidutinis gydytojo atlyginimas bus 3.250 Eur, slaugytojos – 1.625 Eur. Vaiko pinigai kol kas nedidinami taip, kaip siūlo valdančiosios koalicijos partnerė Socialdemokratų darbo partija. Papildomam jų didinimui biudžete reikia rasti apie 37 mln. Eur. Bet partija tikisi juos išsireikalausianti.

Likus mažiau nei mėnesiui iki Naujųjų metų, vis dar neaišku, kokią „dovanėlę“ mokesčių mokėtojams pateiks valdžia. Jos sumanymuose – pluoštas naujų mokestinių pasiūlymų: valdantieji planuoja įvesti prekybos apyvartos, automobilių taršos bei bankų turto mokesčius ir sumažinti ribą, nuo kurios būtų mokamas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau Vyriausybė ir Seimas nei sutaria, nei apsisprendžia, kokio dydžio tarifai numatyti, kada jie įsigalios. Rinkimams artėjant, valdžiai niežti nagus kuo daugiau pažadų išdalyti, o jiems įgyvendinti pinigų nėra, todėl reikia dar kartą „nuleisti kraują“ mokesčių mokėtojams. Visi ženklai rodo, kad pasipinigauti valdžia norėtų jau nuo sausio 1 d. Todėl naujus įstatymus privalo įmūryti kartu su biudžetu. Seimo valdantieji šiek tiek spyriojasi, kad visai neprarastų „veido“, ir užsimena, kad dalis minėtų mokesčių galėtų įsigalioti nuo liepos 1 d. Matyt, tikimasi, kad ta pusė metų „mokestinių atlaidų“ ir pirmyn stumiama svajonė rinkimų kartelę partijoms nuleisti iki 3% ribos gali tapti bilietu į naują Seimą ir reitingus prarandantiems valstiečiams, ir partinėms mažumoms bei marginalams, nepasistiebiantiems iki dabartinio rinkimų ribos aukščio.

Pasibaigus batalijoms dėl biudžeto galiausiai išaiškės, kas ir kiek „prisidirbo“, kokie padariniai užprogramuoti visuomenei, – kol kas susidaro įspūdis, kad nei Seimo dauguma, nei Vyriausybė nenori priimti atsakomybės. Galbūt pastaroji biudžetą ir prastums, tačiau su tokiais ministrais kaip susikompromitavęs ir prezidento pasitikėjimą praradęs, bet į postą įsikibęs „darbštusis“, „sprendžiantis valstybei svarbius klausimus“ Jaroslavas Narkevičius užsibrėžtų uždavinių įgyvendinti nepavyks.

Moralės reikalavimų nepaisančio ministro partijos bičiulis, Lenkų rinkimų akcijos narys Zbignevas Jedinskis anądien postringavo: „Aš pasisakau už krikščioniškas vertybes ir laikau, kad valdžios kritikuoti negalima. Valdžia, šita Vyriausybė yra dievo skirta bausmė už mūsų nuobaudas.“ Jei jau valdantieji taip „laiko“, tai ir neškime tą kryžių – gavę tokią valdžią, esame išties nubausti. Trejus bausmės metus kažkaip atlaikėme, liko nebedaug.