G. Nausėda linki Ukrainos prezidentui nedaryti nepagrįstų nuolaidų taikos derybose

Vadinamojo Normandijos ketverto – Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai gruodžio 9 d. Paryžiuje turėtų susitikti naujam taikos Donbase derybų raundui.

„Palinkėjome sėkmės derantis su ganėtinai stipriu derybų partneriu, nedaryti tų nuolaidų, kurios būtų nepagrįstos“, – bendroje spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu sakė Lietuvos prezidentas.

Jis tvirtino, kad laukiama nuolaidų ir iš Rusijos pusės, nes „tik tai gali būti pavadinta derybomis“.

G. Nausėda teigė besitikintis, kad būsimų derybų rezultatai sumažins įtampą regione, atkurs Ukrainos teritorinį vientisumą ir „leis Ukrainai ir Rusijai bendradarbiauti kaip lygus su lygiu“.

Anot Prezidentūro pranešimo, dvišalio prezidentų susitikimo metu vadovai tarėsi gynybos ir saugumo klausimais, aptarė situaciją Rytų Ukrainoje, pasirengimą Normandijos ketverto susitikimui, santykius su Rusija. Lietuvos Prezidentas pabrėžė nekeičiantis nuostatos tęsti sankcijas Rusijai tol, kol nebus įgyvendinti Minsko susitarimai ir tęsis Krymo aneksija.

Rytų Ukrainoje nuo 2014 m. vyksta konfliktas tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų, jo metu žuvo daugiau nei 13.000 žmonių. Neramumai Rytų Ukrainoje prasidėjo iš karto po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.

Signalą išgirdo, bet apie sprendimus nekalba

Ukrainos prezidentas po susitikimo su G. Nausėda sakė išgirdęs Lietuvos perspėjimą dėl baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės (AE), tačiau nekomentavo, ar jo šalis ir toliau pirks elektrą iš Baltarusijos.

Ukrainos vadovas teigė, kad aptars šį klausimą su Ukrainos energetikos ministru.

„Aš pasakiau, kad išgirdau tą signalą. Aš pasakiau, kad būtinai atsisėsiu su energetikos ministru (...) ir mes aptarsime šitą klausimą“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė V. Zelenskis.

„Viskas, kas jums yra svarbu ir kas susiję su saugumo klausimais, ukrainiečiams irgi yra svarbu“, – teigė jis.

Pasak V. Zelenskio, baltarusiška elektra yra vienas iš būdų šaliai kovoti su energetikos monopolininkais pačioje Ukrainoje.

G. Nausėda tvirtino nesiekęs įtikinti Ukrainos nepirkti baltarusiškos elektros, tačiau pristatė Lietuvos poziciją.

„Statybos kultūra šioje elektrinėje yra, na, visiškai nepatenkinama, čia taip švelniai išsireiškus“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Jo teigimu, saugumo reikalavimus Astravo elektrinėje iki jėgainės paleidimo ragina įgyvendinti ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Sąjunga.

Lietuva nuo 2016 metų pradžios siekia įtikinti ES šalis prisidėti prie baltarusiškos elektros embargo, tačiau kitos Baltijos valstybės tokių žingsnių nesiėmė. Ekspertai pripažįsta, kad Astravo AE elektra teoriškai galės patekti į bendrą rinką per Rusiją ir Latviją.

Baltarusijos valdžia teigia, kad jėgainė gali pradėti veikti kitų metų pirmąjį ketvirtį. Ji atmeta Lietuvos priekaištus dėl nepakankamų saugumo standartų.  

Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Vilniuje pasirašė bendrą deklaraciją, kurios tikslas – apibrėžti Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo prioritetus ateinantiems metams. Planuojama išskirtinį dėmesį skirti dvišaliams politiniams ir ekonominiams santykiams, saugumo ir gynybos klausimams, Ukrainos euroatlantinei integracijai, bendradarbiavimui energetikos, inovacijų, transporto ir socialinės politikos srityse.