Galimybėmis nepagrįstos fantazijos

Nežinomybę ir chaosą kelia valdžios užmojai rekordiškai didinti mokesčius – valdantieji siūlo įvesti prekybos apyvartos, automobilių taršos ir bankų turto mokesčius bei sumažinti ribą, nuo kurios būtų mokamas nekilnojamojo turto mokestis. Visi tie kol kas hipotetiniai mokesčiai jau įskaičiuoti į kitų metų biudžetą ir jais grindžiamos dar negautų pinigų dalybos. Gaudant „keptus karvelius“, samprotaujant apie papildomas išlaidas, kurias planuojama dengti netikrais mokesčiais, nesusimąstoma, ką daryti, jei jiems kelią užkirs Europos Komisija, LR Konstitucija etc. Kai kurie mokesčiai gal net nebus priimti, nes tos visuomenės grupės, kurioms jie taikomi, jau ruošia šakes ir traktorius. Negana to, metų viduryje gali paaiškėti, kad popieriuje suplanuotų pinigų realybėje nėra – 2020-ųjų biudžetas dengiamas „orinėmis“ pajamomis. Tad šūkis „atimti ir padalyti“ bus gerokai papelijęs, o iš daugybės pažadų šnipštas beliks.

TAIP PAT SKAITYKITE

Ruošia užkardas pučiamoms išlaidoms

Mokestiniuose pasiūlymuose tvyro sumaištis, bet valdančiuosius vienija vienas noras – „prastumti“ naujus mokesčius kartu su biudžetu, kad jie įsigaliotų jau nuo sausio 1 d. Tokia praktika užkliuvo prezidentui – G. Nausėda kritikuoja mėginimus įvesti mokesčius, kurie įsigalioja be ilgesnio pereinamojo laikotarpio. „Tokią praktiką jau esame savo šalyje išbandę, niekam ji nepatiko, ji sunervino ir verslo visuomenę, ir klausimas, ar davė tą rezultatą, kurio buvo tikėtasi“, – teigė šalies vadovas.

Dosnumo aistros apimti į Vyriausybės užkaistą išlaidų puodą savo pasiūlymų žiupsnį pažėrė ir parlamentarai. Tiesa, to „žiupsnio“ apimtis toli gražu nekukli – kitų metų biudžeto išlaidų eilutę Seimas siūlo padidinti daugiau kaip puse milijardo eurų. Iš kur tą sumą gauti? Pagrindiniai siūlomi šaltiniai – Finansų ministerijos (FM) asignavimai, viršplaninės biudžeto pajamos, skolos aptarnavimo išlaidų mažinimas, išlaidų krašto apsaugai mažinimas, akcizų ir azartinių žaidimų mokesčiai. Ekspertai klausia: FM asignavimai, viršplaninės biudžeto pajamos ir kt. – jei čia slypi tokie nearti dirvonai, kodėl iki šiol to nebuvo padaryta?

Kam Seimo nariai siūlo papildomai išleisti pusę milijardo eurų? Užregistruoti siūlymai didinti švietimo sektoriaus darbuotojų algas, remontuoti mokyklų aktų sales, įrengti baseinus, stadionus ir kt. Atsiliepiant į gaisro Alytuje aktualijas, staiga atsirado eilutė, numatanti didinti finansavimą priešgaisrinės apsaugos sistemai (tarsi anksčiau to nereikėjo). Tų „gerų norų“ tiek daug ir jie visi tokie populiarūs ir viliojantys rinkimų metams artėjant, kad tik spėk skaičiuoti papildomus milijonus papildomoms išlaidoms...

„O juk visus šiuos pasiūlymus reikėjo parengti tam gaištant brangų įstatymų leidėjų darbo laiką. Juos reikės svarstyti ir dėl jų teks balsuoti. Beje, pabaigai – papildomus 2,2 milijono siūloma skirti bažnyčioms ir koplyčioms. Simboliška, juk atrodo, kad neatsakingas pinigų leidimas – dar viena naujoji mūsų valstybinė religija“, – stebisi Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė.

Netrukus matysime, kokią dalį parlamentarų fantazijų Vyriausybė nuleis ant žemės, tačiau, VŽ nuomone, akivaizdu, kad kitiems metams yra parengtas biudžetas, kuriame it yla iš maišo kyšo nenumaldomas valdžios noras išlaidauti peržengiant mokesčių mokėtojų galimybes.