Sunkiai įtikėtini plastiko pakuočių perdirbimo rekordai

Lietuva, deklaruodama itin gerus plastiko pakuočių perdirbimo rezultatus, ateityje rizikuoja netekti ES paramos lėšų atliekų surinkimo ir rūšiavimo projektams. @CA foto autorius:Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuva plastiko pakuočių perdirba daugiausia iš visų ES valstybių, rodo oficiali statistika. Ekspertai šia lyderyste abejoja ir svarsto, kad duomenys, kuriuos Lietuva teikia Eurostatui, yra pagražinti ir gali užkirsti kelią gauti ES paramą atliekų rūšiavimo sistemai tobulinti. Aplinkos ministerija sako, kad atliekos skaičiuojamos korektiškai, pagal bendrą ES metodiką.

Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, Lietuva 2017 m. perdirbo 74,2% vidaus rinkai patiektų plastiko pakuočių, daugiausiai iš visų ES valstybių.
Ekspertai Lietuvos plastiko pakuočių perdirbimo rekordais tikėti nelinkę ir kelia versiją, kad kombinuota pakuotė, kuri yra prastai neperdirbama, gali būti ženklinama, pagal vyraujančią medžiagą priskyriant ją perdirbamų plastiko pakuočių grupėms.
Aplinkos ministerija sako, kad Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, apskaičiuodama perdirbtų plastiko pakuočių kiekį, taiko Europos Komisijos nustatytą skaičiavimo metodiką, o už duomenų apie atliekas patikimumą pirmiausia atsako atliekų siuntėjai ir jų tvarkytojai.

Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva 2017 m. perdirbo 74,2% vidaus rinkai pateiktų plastiko pakuočių ir smarkiai pralenkė tokias šalis kaip Nyderlandai (50,4% perdirbtų plastiko pakuočių atliekų), Vokietija (48%), Švedija (48,4%), Jungtinė Karalystė (46,2%), Danija (38,5%), Suomija (26,5%). Vidutinis plastiko pakuočių perdirbimo rodiklis ES užpernai siekė 41,9%.