Europietiškų milijonų panaudojimas: dar yra kur pasitempti 

Publikuota: 2019-11-20
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuva yra tarp sparčiausiai europietiškas lėšas panaudojančių valstybių. Tačiau naujausia Vyriausybei pateikta ataskaita rodo, kad yra ir nerimą keliančių signalų – kai kuriose strateginėse srityse gali nepavykti laiku panaudoti visų Europos Sąjungos skiriamų milijonų. Kita vertus, valdžia reiškia viltį, kad pasitempę gebėsime investuoti visus ilgamečiame biudžete Lietuvai numatytus pinigus.

Trečiadienį ministrų kabinetui tradiciškai atsiskaityta, kaip Lietuvai sekasi investuoti ES fondų lėšas, numatytas 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje. Tokios ataskaitos pateikiamos kas ketvirtį.

Šįkart nurodoma, kad nuo 2014 m. iki dabar yra sudaryta sutarčių už 5,073 mlrd. Eur (76% lėšų).

9-ta vieta iš 28-ių

Per š. m. III ketv. išmokėtų ES lėšų suma padidėjo 82 mln. Eur ir iš viso sudaro 2,696 mlrd. Eur (40%). Dar 2,378 mlrd. Eur (35%) ES fondų lėšų yra deklaruota ir bus išmokėta pagal pasirašytąsias sutartis iki šių metų pabaigos arba, kaip numato ES taisyklės, per artimiausius trejus metus – priklausomai nuo to, kaip ir kada įgyvendinami europietiškais fondais finansuojami projektai.

Ataskaitoje teigiama, kad 2019 m. III ketv. pabaigoje pagal šaliai išmokėtas ES lėšas Lietuva yra 9 vietoje tarp visų 28-ių Bendrijos valstybių ir viršija ES vidurkį.

Statistika rodo, kad Lietuva iki šiol yra panaudojusi 37% europietiškų fondų lėšų, kai visų ES šalių vidurkis siekia 32%. Tikimasi, kad iki š. m. pabaigos šis Lietuvos rodiklis sudarys 45%.

[infogram id="5ae904d1-6310-409d-8bb9-7817641ae138" prefix="llJ" format="interactive" title="ES išmokėjimai valstybėms narėms iki 2019 m. rugsėjo 30 d."]

Atkreipiamas dėmesys, kad kol kas fiksuojamas tam tikras atsilikimas dėl 2019 m. numatytų ES lėšų investavimo plano – per metus iš viso numatyta investuoti 1,2 mlrd. Eur, tačiau gerokai persiritus į antrąją metų pusę, t. y. per tris ketvirčius buvo investuota tik 592 mln. Eur, kas sudaro tik apie 50% visų 2019 m. skiriamų lėšų.

Atsilikimas Energetikos ir Susisiekimo ministerijose

Ataskaita rodo ir tai, kad kai kurios už strategines sritis atsakingos ministerijos, tarp jų Energetikos bei Susisiekimo, nepakankamai sparčiai panaudoja europietiškas lėšas.

„Daugiausiai nesuplanuotų lėšų (nepasirašytų sutarčių) turi Energetikos (28%) ir Susisiekimo (41%) ministerijos. Kyla reali rizika dėl lėšų nepanaudojimo šių ministerijų administruojamose priemonėse“, – nuogąstaujama Finansų ministerijos parengtoje išvadoje.

Atsiliekama įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamus projektus – suplanuota 61% lėšų, pasirašyta sutarčių už 21%, bet investuota tik 13% Susisiekimo ministerijai skiriamų ES lėšų.

[infogram id="91ecefa5-370b-4b8f-92f4-ea5c880b89f5" prefix="03Q" format="interactive" title="Veiksmų programos įgyvendinimas pagal etapus ir pagal ministerijas iki 2019 m. rugsėjo 30 d."]

Pasak ataskaitos, vėluojant Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui, stringa 91 mln. Eur ES lėšų panaudojimas, už kurį atsakinga Energetikos ministerija. Vis dėlto tikimasi, kad š. m. pabaigoje projektui turėtų būti išmokėta nemaža dalis paramos.

Pastebima, kad šių milijonų panaudojimas stringa iš dalies ir todėl, kad Vyriausybėje delsiama patvirtinti galutinį leidimą kitąmet užbaigti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių statybas. Vyriausybės atstovai VŽ tvirtino, kad šio sprendimo atidėliojimas susijęs su „likusiomis techninėmis suderinimo problemomis“, ir patikino, jog dar šią savaitę, vėliausiai gruodžio pradžioje leidimai turėtų būti patvirtinti.

Maža to, 89 mln. Eur ES paramos dar nepanaudota šilumos tinklų modernizavimo ir plėtros projektams, kurių trukmė yra 24–40 mėn. ir kurie gali būti įgyvendinami tik ne šildymo sezono metu.

Tikisi, kad spėsim

Kita vertus, VŽ prašymu Finansų ministerijos parengtame atsakyme apie ES fondų panaudojimo tempus reiškiama atsargi viltis, kad pavyks laiku įsisavinti visus 2014–2020 m. laikotarpio pinigus. Tam, kad ministerijos atsižvelgtų į ataskaitoje išsakytas pastabas ir pasitemptų, skirtas ir Vyriausybės pasitarime trečiadienį priimtas protokolinis nutarimas. Jis įpareigoja klaidas pataisyti iki gruodžio vidurio.

„Dabar, antroje 2014–2020 m. laikotarpio pusėje, stebime ES lėšų investavimo proveržį – lyginant su ankstesniais metais 2019 m. sausio–spalio mėn. investavome 674 mln. Eur ES fondų lėšų ir tai yra 1,5 karto daugiau nei buvo investuota 2018 m. per tą patį laikotarpį“, – tvirtinama pateiktoje informacijoje.

Be to, atkreipiamas dėmesys, kad nors formaliai liko vos metai iki dabartinės finansinės perspektyvos pabaigos, jas dar bus galima naudoti net trejus metus šiai perspektyvai pasibaigus. Taigi, faktiškai 2014–2020 m. ES biudžeto pinigus Lietuva galės investuoti iki pat 2023 m. pabaigos, kai jau bus įsibėgėjusi nauja finansinė perspektyva.

„Šiame laikotarpyje galioja N+3 taisyklė, tai reiškia, kad ES fondų lėšų investavimui po 2020 m. turėsime dar 3 metus (iki 2023 m. pab.)“, – nurodoma Finansų ministerijos atsakyme.

Taip pat primenama, kad likus metams iki 2007–2013 m. finansavimo laikotarpio pabaigos buvo gauta tik kiek daugiau lėšų nei dabar, bet Lietuva sugebėjo laiku pasinaudoti visais tam laikotarpiui numatytais 6,775 mlrd. Eur.

Per pastarąjį, t. y. 2014–2020 m. ES finansavimo laikotarpį, be žemės ūkiui numatytų lėšų, iš ES struktūrinių fondų planuojama iš viso skirti 6,7 mlrd. Eur.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Rusija „Nord Stream 2“ baigs pati

Rusija pati baigs tiesti antrąjį dujotiekį Baltijos jūra „Nord Stream 2“, pareiškė „Gazprom“ valdybos...

Verslo aplinka
2020.01.28
ETPA vicepriminikais tapo ir E. Vareikis, ir Rusijos atstovas

Lietuvos delegacijos atstovas Egidijus Vareikis išrinktas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA)...

Verslo aplinka
2020.01.28
D. Trumpo plane – Palestinos valstybė, įšaldoma nausėdijų statyba

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pristatė savo ilgai lauktą Vidurio Rytų taikos planą, pažadėdamas...

Verslo aplinka
2020.01.28
V. Putiną įsiutino V. Zelenskio pareiškimas apie slaptuosius protokolus

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastaruoju metu atkakliai nesiliauja perrašinėjęs istorijos – pernai...

Laisvalaikis
2020.01.28
Vakcina prieš koronavirusą sukurta, bet jos dar reikės palaukti

Honkongo tyrėjų grupė skelbia jau sukūrusi vakciną nuo mirtino koronaviruso, paplitusio iš Kinijos Uhano...

Verslo aplinka
2020.01.28
JK nusprendė leisti „Huawei“ dalyvauti plėtojant 5G tinklus

Jungtinė Karalystė uždegė žalią šviesą ribotam Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ dalyvavimui...

Technologijos
2020.01.28
Mažesnių miestų egzistencinė grėsmė – niekada nepritraukti didelių investuotojų 1

Praėję keleri metai nemažų investicijų pritraukusiai Lietuvai  buvo auksiniai, tačiau mažesni miestai gali...

Finansai
2020.01.28
Lietuva griežtina pavojingų chemikalų tvarkymą

Įgyvendindama naujus europinius reikalavimus dėl pavojingų chemikalų, Lietuva griežtina jų tvarkymą ir...

Verslo aplinka
2020.01.28
Vis daugiau įmonių draudžia darbuotojams vykti į Kiniją

„Facebook“ pranešė ribojanti darbuotojų keliones į Kiniją, kurioje siaučia koronavirusas 2019-nCoV. Augant...

Vadyba
2020.01.28
Prezidentas neskubės apsispręsti dėl kandidato į ekonomikos ministrus Premium

Prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė neskubėti susitikti su premjero patarėju Luku Savicku, kurio...

Verslo aplinka
2020.01.28
Vokietija patvirtino pirmąjį Europoje užsikrėtimo nauju virusu nuo kito žmogaus atvejį

Vokietijoje nustatytas pirmasis nauju koronavirusu užsikrėtęs pacientas šio užkrato gavo iš vienos...

Verslo aplinka
2020.01.28
Seimas: Valstybės kontrolė atliks naują aplinkosaugos auditą

Seimas antradienį pavedė Valstybės kontrolei iki gegužės pradžios atlikti aplinkosaugos auditą.  

Verslo aplinka
2020.01.28
Seime surinkti parašai pradėti apkaltos procesą I. Rozovai 

Seime surinkti 44 parašai pradėti apkaltos procesą parlamentarei Irinai Rozovai.

Verslo aplinka
2020.01.28
Susisiekimo viceministru paskirtas V. Klimantavičius

Susisiekimo ministerijoje viceministro pareigas antradienį pradėjo eiti Valdas Klimantavičius.

Seimas nustatė baudas už dalį plastikinių maišelių 1

Seimas antradienį neeilinėje sesijoje nustatė administracinę atsakomybę už nemokamą didesnių plastikinių...

Verslo aplinka
2020.01.28
Europos Sąjunga plečia prekybos partnerių akiratį Premium

Europos Sąjunga (ES) didina savo apetitą ekspansyviai prekybos politikai. Praėjusios savaitės pradžioje ES...

Verslo aplinka
2020.01.28
Dar vienas Seimo narys papildė valdančiųjų gretas 

Buvęs Tvarkos ir teisingumo partijos (TTP) atstovas Seime Algimantas Dumbrava papildė valdančiąją Lietuvos...

Verslo aplinka
2020.01.28
Užsienio bendrovės įsuko algų spiralę: dirbantys ten gauna pastebimai daugiau už kitus Premium

VŽ analizė parodė, kad aštuonios didžiausias algas mokėjusios kompanijos iš dešimties 2019 m. buvo užsienio...

Finansai
2020.01.28
Kinijoje naujojo koronaviruso aukų skaičius perkopė 100

Kinijoje naujo koronaviruso aukų pagausėjus iki 106, o patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičiui padidėjus iki...

Verslo aplinka
2020.01.28
„Domus Lumina“ per dvejus metus planuoja tris kartus padidinti gamybos pajėgumus Verslo tribūna

Langų uždengimų gamintoja „Domus Lumina“ ne tik modernizuoja gamybinę bazę Kauno rajone, Karkazuose, bet ir...

Verslo aplinka
2020.01.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau