Europietiškų milijonų panaudojimas: dar yra kur pasitempti 

Publikuota: 2019-11-20
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuva yra tarp sparčiausiai europietiškas lėšas panaudojančių valstybių. Tačiau naujausia Vyriausybei pateikta ataskaita rodo, kad yra ir nerimą keliančių signalų – kai kuriose strateginėse srityse gali nepavykti laiku panaudoti visų Europos Sąjungos skiriamų milijonų. Kita vertus, valdžia reiškia viltį, kad pasitempę gebėsime investuoti visus ilgamečiame biudžete Lietuvai numatytus pinigus.

Trečiadienį ministrų kabinetui tradiciškai atsiskaityta, kaip Lietuvai sekasi investuoti ES fondų lėšas, numatytas 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje. Tokios ataskaitos pateikiamos kas ketvirtį.

Šįkart nurodoma, kad nuo 2014 m. iki dabar yra sudaryta sutarčių už 5,073 mlrd. Eur (76% lėšų).

9-ta vieta iš 28-ių

Per š. m. III ketv. išmokėtų ES lėšų suma padidėjo 82 mln. Eur ir iš viso sudaro 2,696 mlrd. Eur (40%). Dar 2,378 mlrd. Eur (35%) ES fondų lėšų yra deklaruota ir bus išmokėta pagal pasirašytąsias sutartis iki šių metų pabaigos arba, kaip numato ES taisyklės, per artimiausius trejus metus – priklausomai nuo to, kaip ir kada įgyvendinami europietiškais fondais finansuojami projektai.

Ataskaitoje teigiama, kad 2019 m. III ketv. pabaigoje pagal šaliai išmokėtas ES lėšas Lietuva yra 9 vietoje tarp visų 28-ių Bendrijos valstybių ir viršija ES vidurkį.

Statistika rodo, kad Lietuva iki šiol yra panaudojusi 37% europietiškų fondų lėšų, kai visų ES šalių vidurkis siekia 32%. Tikimasi, kad iki š. m. pabaigos šis Lietuvos rodiklis sudarys 45%.

[infogram id="5ae904d1-6310-409d-8bb9-7817641ae138" prefix="llJ" format="interactive" title="ES išmokėjimai valstybėms narėms iki 2019 m. rugsėjo 30 d."]

Atkreipiamas dėmesys, kad kol kas fiksuojamas tam tikras atsilikimas dėl 2019 m. numatytų ES lėšų investavimo plano – per metus iš viso numatyta investuoti 1,2 mlrd. Eur, tačiau gerokai persiritus į antrąją metų pusę, t. y. per tris ketvirčius buvo investuota tik 592 mln. Eur, kas sudaro tik apie 50% visų 2019 m. skiriamų lėšų.

Atsilikimas Energetikos ir Susisiekimo ministerijose

Ataskaita rodo ir tai, kad kai kurios už strategines sritis atsakingos ministerijos, tarp jų Energetikos bei Susisiekimo, nepakankamai sparčiai panaudoja europietiškas lėšas.

„Daugiausiai nesuplanuotų lėšų (nepasirašytų sutarčių) turi Energetikos (28%) ir Susisiekimo (41%) ministerijos. Kyla reali rizika dėl lėšų nepanaudojimo šių ministerijų administruojamose priemonėse“, – nuogąstaujama Finansų ministerijos parengtoje išvadoje.

Atsiliekama įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamus projektus – suplanuota 61% lėšų, pasirašyta sutarčių už 21%, bet investuota tik 13% Susisiekimo ministerijai skiriamų ES lėšų.

[infogram id="91ecefa5-370b-4b8f-92f4-ea5c880b89f5" prefix="03Q" format="interactive" title="Veiksmų programos įgyvendinimas pagal etapus ir pagal ministerijas iki 2019 m. rugsėjo 30 d."]

Pasak ataskaitos, vėluojant Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui, stringa 91 mln. Eur ES lėšų panaudojimas, už kurį atsakinga Energetikos ministerija. Vis dėlto tikimasi, kad š. m. pabaigoje projektui turėtų būti išmokėta nemaža dalis paramos.

Pastebima, kad šių milijonų panaudojimas stringa iš dalies ir todėl, kad Vyriausybėje delsiama patvirtinti galutinį leidimą kitąmet užbaigti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių statybas. Vyriausybės atstovai VŽ tvirtino, kad šio sprendimo atidėliojimas susijęs su „likusiomis techninėmis suderinimo problemomis“, ir patikino, jog dar šią savaitę, vėliausiai gruodžio pradžioje leidimai turėtų būti patvirtinti.

Maža to, 89 mln. Eur ES paramos dar nepanaudota šilumos tinklų modernizavimo ir plėtros projektams, kurių trukmė yra 24–40 mėn. ir kurie gali būti įgyvendinami tik ne šildymo sezono metu.

Tikisi, kad spėsim

Kita vertus, VŽ prašymu Finansų ministerijos parengtame atsakyme apie ES fondų panaudojimo tempus reiškiama atsargi viltis, kad pavyks laiku įsisavinti visus 2014–2020 m. laikotarpio pinigus. Tam, kad ministerijos atsižvelgtų į ataskaitoje išsakytas pastabas ir pasitemptų, skirtas ir Vyriausybės pasitarime trečiadienį priimtas protokolinis nutarimas. Jis įpareigoja klaidas pataisyti iki gruodžio vidurio.

„Dabar, antroje 2014–2020 m. laikotarpio pusėje, stebime ES lėšų investavimo proveržį – lyginant su ankstesniais metais 2019 m. sausio–spalio mėn. investavome 674 mln. Eur ES fondų lėšų ir tai yra 1,5 karto daugiau nei buvo investuota 2018 m. per tą patį laikotarpį“, – tvirtinama pateiktoje informacijoje.

Be to, atkreipiamas dėmesys, kad nors formaliai liko vos metai iki dabartinės finansinės perspektyvos pabaigos, jas dar bus galima naudoti net trejus metus šiai perspektyvai pasibaigus. Taigi, faktiškai 2014–2020 m. ES biudžeto pinigus Lietuva galės investuoti iki pat 2023 m. pabaigos, kai jau bus įsibėgėjusi nauja finansinė perspektyva.

„Šiame laikotarpyje galioja N+3 taisyklė, tai reiškia, kad ES fondų lėšų investavimui po 2020 m. turėsime dar 3 metus (iki 2023 m. pab.)“, – nurodoma Finansų ministerijos atsakyme.

Taip pat primenama, kad likus metams iki 2007–2013 m. finansavimo laikotarpio pabaigos buvo gauta tik kiek daugiau lėšų nei dabar, bet Lietuva sugebėjo laiku pasinaudoti visais tam laikotarpiui numatytais 6,775 mlrd. Eur.

Per pastarąjį, t. y. 2014–2020 m. ES finansavimo laikotarpį, be žemės ūkiui numatytų lėšų, iš ES struktūrinių fondų planuojama iš viso skirti 6,7 mlrd. Eur.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
LB: bankų pelno mokestis – geresnė alternatyva turto mokesčiui

Seimo dalies valdančiųjų siūlymas nuo 15% iki 20% padidinti bankų pelno mokestį yra geresnė alternatyva iki...

Verslo aplinka
2019.12.06
Po naujo turkų pareiškimo L. Linkevičius sako, kad gynybos planams politinių kliūčių nėra

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad NATO parengtam atnaujintam Baltijos šalių ir...

Verslo aplinka
2019.12.06
Prancūzijoje antrą dieną vykstantis streikas paralyžiavo susisiekimą

Prancūzijoje penktadienį profesinėms sąjungoms tęsiant beveik milijoną žmonių į gatves išvedusį streiką,...

Verslo aplinka
2019.12.06
Pasieniečių vadu siūloma skirti VRM tarnautoją R. Liubajevą

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo pasieniečių vadu skirti VRM Viešojo saugumo politikos grupės vadovą...

Verslo aplinka
2019.12.06
Tiesioginės užsienio investicijos: kuo vilioja Lietuva? Premium 1

„Investuok Lietuvoje“, parengusi šalies gamybos apžvalgą potencialiems užsienio investuotojams, skaičiuoja,...

Pramonė
2019.12.06
Advokatūra ir ministras sutarė dėl valstybės teikiamos teisinės pagalbos reformos vizijos 1

Lietuvos advokatūra ir teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sutarė dėl valstybės garantuojamos teisinės...

Paslaugos
2019.12.06
Vilniečiai į darbą keliauja be automobilio – kaip ir kodėl keičiasi įpročiai? Verslo tribūna

Vilnius juda. Ir kasmet juda  vis darniau. Sostinės gyventojai po truputį keičia įpročius: vietoje kelionių...

Verslo aplinka
2019.12.06
Interpeliacijos kirvį opozicija kabina ant Kalėdų eglutės

Opozicija tikina nepamirštanti iniciatyvos paskelbti interpeliacijos į skandalus įsivėlusiam susisiekimo...

Verslo aplinka
2019.12.06
Ekonomikos komitetui nesusirinkus, automobilių ir prekybos mokesčiai liko nesvarstyti

Seimo Ekonomikos komitetas trečią kartą iš eilės neapsvarstė taršių automobilių bei prekybos mokesčius...

Investicijos – tarsi iš gausybės rago 2

Kai prieš dešimt metų į Lietuvą koją įkėlė Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“, įkūręs čia operacijų...

Pramonė
2019.12.06
JAV persekioja su Rusijos valdžia siejamus kibernetinius nusikaltėlius

Jungtinės Valstijos paskelbė persekiojančios Rusijos kibernetinių nusikaltėlių grupuotę, kurios...

Verslo aplinka
2019.12.06
Prezidento ir valdančiųjų medaus mėnuo baigėsi Premium

Politikai ir politologai pastebi, kad griežtėja prezidento Gitano Nausėdos užimta pozicija valdančiosios...

Verslo aplinka
2019.12.06
Autonominių fabrikų dar teks palaukti – 5G diegimas Lietuvoje prasidės 2021 m. Premium 3

Gigabitinę spartą, nejuntamą vėlinimą ir kitus pranašumus žadantis 5G ryšys Lietuvoje bus pradėtas diegti po...

Paslaugos
2019.12.06
NATO susitikimas šįkart be durų trankymo Premium

Retorika prieš NATO lyderių susitikimą žadėjo, jog jis ne tik kad nebus lengvas, bet galbūt ir pakartos 2018...

Verslo aplinka
2019.12.06
Japonija skirs 120 mlrd. USD ekonomikai stimuliuoti

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe ketvirtadienį pristatė 120 mlrd. USD vertės ekonomikos skatinamųjų...

Verslo aplinka
2019.12.05
Prancūziją apėmė masinis streikas

Dėl Prancūzijoje ketvirtadienį prasidėjusio transporto sektoriaus ir mokytojų streiko sustojo viešasis...

Verslo aplinka
2019.12.05
Kinija: prekybos susitarimas įmanomas tik atšaukus dalį tarifų

Kinija ketvirtadienį patvirtino savo poziciją, jog tam, kad būtų sudarytas JAV ir Kinijos prekybos pirminis...

Verslo aplinka
2019.12.05
VPT: statybos viešuosiuose pirkimuose – teigiamas pokytis 1

Statybos viešuosiuose pirkimuose didėja konkurencija, todėl paslaugas pradėjo teikti daugiau įmonių. Nors...

Statyba ir NT
2019.12.05
Pirmos išorinės bankų mokesčio poveikio analizės išvada neigiama  4

Pirmoji išorinė banko mokesčio poveikio analizės parodė, kad įvedus tokį mokestį pastarasis būtų perkeltas ne...

Finansai
2019.12.05
Seime stringa pataisa dėl rinkimų kartelės nuleidimo 2

Opozicija bent kol kas geba blokuoti valdančiųjų iniciatyvą nuo 5% iki 3% sumažinti Seimo rinkimų kartelę.

Verslo aplinka
2019.12.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau