EK: Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles

Europos Komisija (EK) trečiadienį pateikė nuomonę dėl visų euro zonos šalių biudžeto planų projektų. Jos vertinimu, fiskalinės drausmės taisykles, numatytas Stabilumo ir augimo pakte (SAP), daugiau ar mažiau atitinka visi 2020 m. biudžeto plano projektai.

Šiuo metu Lietuvai taikoma SAP prevencinė dalis, nurodo EK atstovybė Lietuvoje. Lietuvos valstybės skolos santykis 2018 m. buvo 34,1% bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai yra daug mažiau už leistiną 60% nuo BVP ribą.

Lietuvos vidutinės trukmės biudžeto tikslas (struktūrinis biudžeto deficitas) yra nustatytas 1% nuo BVP. 2019 m. Lietuva taip pat gali pasinaudoti 0,5% BVP dydžio išlyga, susijusia su struktūrinėmis reformomis, nurodo EK. 2020 m. išlygų, leidžiančių nukrypti nuo vidutinės trukmės tikslo, nėra numatyta.

„Lietuva jau treti metai iš eilės sulaukia teigiamo EK vertinimo, kad ateinančių metų biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, taikomas visoms euro zonos šalims. Finansų ministerijos ir EK vertinimai sutampa – fiskalinė politika atitinka ekonomikos ciklą“, – Finansų ministerijos pranešime cituojamas finansų ministras Vilius Šapoka.

EK vertino 2020 m. Lietuvos biudžeto projektą, parengtą pagal Vyriausybės Seimui šių metų spalio 17 d. pateiktą 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, VSDF biudžeto 2020 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, PSDF biudžeto 2020 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, taip pat įvertinus kitų valdžios sektoriui priskiriamų subsektorių pajamų ir išlaidų projekcijas, parengtas pagal iki spalio 15 d. gautą informaciją ir duomenis.

Estai ir latviai gali nukrypti

EK vertina, kad Estijos ir Latvijos 2020 m. biudžeto planų projektai įvertinti kaip iš esmės atitinkantys SAP reikalavimus. Neatmetama galimybė, kad įgyvendindama biudžeto plano projektą Latvija šiek tiek nukryps nuo šalies vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, o Estija – nuo koregavimo plano, kuriuo to tikslo siekiama.

Komisija įžvelgia pavojų, kad Belgijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Portugalijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Suomijos biudžeto planų projektai 2020 m. gali neatitikti SAP nuostatų. Įgyvendinant šių valstybių narių planus gali būti labai nukrypta nuo koregavimo planų, kuriais siekiama atitinkamo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Be to, numatoma, kad Belgija, Ispanija, Prancūzija ir Italija nesilaikys skolos mažinimo kriterijaus.

Kaip nurodo EK, nuo šių metų liepos nė vienai euro zonos valstybei narei netaikoma perviršinio deficito procedūra – to nėra buvę nuo 2002 metų. Numatoma, kad euro zonos skolos santykiui su BVP ir toliau bus būdinga pastaraisiais metais vyravusi mažėjimo tendencija: jis sumažės nuo maždaug 86% 2019 m. iki maždaug 85% 2020 m. Tuo pat metu stebimas Europos ir pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimas.

„Europos ekonomikos augimo perspektyvas temdo vis didesni pavojaus debesys, tad džiugu, kad tokios euro zonos šalys kaip Vokietija ir Nyderlandai investicijoms remti išnaudoja fiskalinio manevravimo galimybes. Šioje srityje jos galėtų nuveikti dar daugiau. Kita vertus, valstybės narės, kurių valstybės skola yra didelė, kaip antai Belgija, Prancūzija, Italija ir Ispanija, turėtų pasinaudoti proga dėl mažesnių palūkanų išlaidų sparčiau mažinti skolą. Tai turėtų būti jų prioritetinis uždavinys“, – EK pranešime spaudai cituojamas Valdis Dombrovskis, EK pirmininko pavaduotojas, atsakingas už eurą ir socialinį dialogą, taip pat už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą.

EK nuomone, 2019–2020 m. laikotarpiu valstybių narių, kurios pasiekė savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus arba juos viršijo, skaičius išaugs nuo 6 iki 9. EK prognozuoja, kad euro zonos bendras struktūrinis deficitas 2020 m. padidės 0,2% potencialiojo BVP (iki ?1,1%), taigi matyti, kad fiskalinės politikos kryptis iš esmės bus neutrali.

Anot Komisijos, tokį struktūrinio balanso padidėjimą visų pirma lemia prognozuojama ekspansinė fiskalinė politika valstybėse narėse, kurios turi fiskalinio manevravimo galimybių, ypač Nyderlanduose ir mažesniu mastu Vokietijoje (atitinkamai 0,6% ir 0,4% potencialiojo BVP), ir numatomas Italijos struktūrinio deficito padidėjimas (0,3% potencialiojo BVP).