„Metasite“ įkūrėjas: mokame tai, ko kiti nemoka

Su A. Kirvaičiu kalbėjomės apie pačios „Metasite“ transformaciją. Per du veiklos dešimtmečius įmonė išgrynino savo specializaciją susikoncentravusi į aukščiausio lygio IT paslaugas finansų sektoriui ir įsitvirtino Vakarų Europos rinkose. Paslaugų eksportui į Jungtinę Karalystę, Šveicariją ir kitas Vakarų šalis tenkanti dalis įmonės pajamose išaugo nuo 7% 2010-aisiais iki 85% šiemet.

nuotrauka::1 left

Kas šiandien yra „Metasite“ — ir kaip iki čia atėjote?

Mano ir kolegų vizija visuomet buvo pasiekti, kad „Metasite“ taptų pasaulinės klasės, geriausių pasaulyje įmonių pripažįstama ir vertinama technologijų partnere; siekėme išvystyti tokio aukšto lygio specializaciją, kad klientai mus rinktųsi ne dėl kainos, o dėl to, kad žinome ir mokame kažką, ko nemoka kiti.

Esu labai patenkintas tuo, kad per du dešimtmečius nuoseklaus darbo mūsų komandai tą pavyko pasiekti būtent hiperkonkurencingoje globalių finansų industrijoje: šiandien dirbame su šimtamilijardinių apribotos rizikos fondų valdytojais, bankais ir draudimo bendrovėmis Londone, Niujorke, Ciuriche ir Ženevoje, padedame integruoti sistemas didžiausioms pasaulio fondų biržoms, kuriame sudėtingas platformas finansinių duomenų tiekėjams, išvestinių finansų instrumentų portfelių analizės specialistams, konstruojame finansinių duomenų vizualizacijos ir analitikos sprendimus. 

Pasauliniuose finansų centruose galimybių daug, bet ir konkurencija brutali. Koks „Metasite“  išskirtinumas?

“Slaptasis ginklas”, leidžiantis „Metasite“ sėkmingai konkuruoti globalioje IT sprendimų rinkoje – ypač aukštų technologinių kompetencijų ir vis gilesnių finansų rinkų, finansų instrumentų, finansų matematikos žinių kombinacija. Klientai mums dažnai sako, kad būtent tokią kompetencijų kombinaciją galinčių pasiūlyti technologinių partnerių net ir Londone ar Niujorke nėra daug.

Greta stambiųjų finansų pasaulio ryklių aptarnavimo daug dirbame ir su „fintech“ startuoliais: tai mums padeda išlikti verslo modelių, technologinių bei UX inovacijų smaigalyje ir suteikti mūsų programuotojams progų rinktis naujausias technologijas, kurių naudojimui didieji mūsų klientai dar nebūtinai būna pribrendę.  

Bet įgyti specializaciją nepakanka, dar reikia ją parduoti.

„Parduoti“ mūsų srityje reiškia du dalykus: būti ten, kur tavo specializacijai ir paslaugoms yra didžiausia paklausa, ir rasti galimybių pademonstruoti savo kompetencijas bei tapti realiai naudingu potencialiam klientui dar iki tol, kol šis priima sprendimą su tavimi dirbti. Tai gali būti neatlygintinas patarimas, kaip išspręsti vieną ar kitą techninę problemą, ar proga pasidalinti įdomiais rinkos tyrimų rezultatais, ar galbūt padėti susipažinti su įdomiu žmogum kitoje įmonėje.

Padeda ir tai, ką Nassim Nicholas Taleb vadino „teigiamomis juodosiomis gulbėmis“ – t.y. tarytum atsitiktiniai, iš anksto nenuspėjami, bet naudingi įvykiai.  Geras pavyzdys — kaip pradėjome dirbti su vienu iš didžiausių pasaulyje apribotos rizikos fondu „Man Group“. To Londone įsikūrusio apie 110 mlrd. USD kapitalą valdančio fondo viduje viena maža komanda nusprendė pirmą kartą „Man Group“ istorijoje pabandyti pirkti kai kurias IT sistemų vystymo paslaugas iš išorės.

Anksčiau jie viską darydavo patys, nes iš tūkstančio fondo darbuotojų apie du šimtai patys yra programuotojai. Nusprendus pirmą kartą paskelbti konkursą, fondo komandoje buvęs lietuvis specialistas pasiūlė šalia kelių britiškų tiekėjų pakviesti ir ką nors iš Lietuvos, kad būtų galima palyginti pasiūlymus.

Štai jums ir globali Lietuva, tiesa?

Taip. Gauti kvietimą į konkursą iš globalaus finansų rinkų giganto buvo netikėta – tačiau komanda tokiems netikėtumams buvo pasirengusi ir reagavom žaibo greitumu. Jau kitą rytą buvau Londone pas minėtą fondą, vėliau ir aš, ir kolegos skridome pas juos dar gal penkis kartus, demonstravome savo galimybes ir specializuotas žinias, rodėm prototipus, kol galiausiai gavom patvirtinimą, kad konkursą laimėjom – ir ne dėl žemesnės kainos, o dėl to, kad parodėm geresnius techninius gebėjimus ir gilesnį kliento veiklos specifikos supratimą. 

nuotrauka::2 left

Ir taip atsivėrė užsakymų gausybės ragas Londono Sityje?

Ir taip, ir ne. Puikiai supratome, kad vieno didžiausių ir labiausiai gerbiamų pasaulyje fondų vardas gali atverti mums daugelį durų – tačiau jei mūsų prie tų durų nebus, nieko nepasieksim. Todėl nuo 2015-ųjų pradėjau skraidyti iš Vilniaus į Londoną kas antrą savaitę – kaip laikrodis, po keliasdešimt kartų per metus. Naktimis sapnuodavau „Wizz Air“ ir „Ryanair“ lėktuvų salono spalvas, o visos skrydžių palydovės sveikindavosi kaip su kolega.

Kiekvieno vizito į Londoną metu užmegzdavau naujų įdomių pažinčių — tačiau net ir su „Man Group“ rekomendacijomis antrą klientą Sityje iki sutarties pasirašymo atvesti užtruko ilgiau nei metus. Tai nenustebino — žinojom, kad partnerystės ryšiai mezgami lėtai. Dabar mūsų pasirašomos naujos sutartys dažnai yra gimusios iš pokalbių, pradėtų prieš du ar tris metus.

Darbo su Sičio klientais apimtims plečiantis ir galiausiai viršijus pusę visų „Metasite“ pajamų, prieš pusantrų metų su šeima persikėliau nuolatos gyventi ir dirbti į Londoną. Dabar kiekvieną rytą atsidarydamas kompiuterį pro langus kitoje Temzės pusėje matau dangų remiančius Londono Sičio finansų rajono dangoraižius, kuriuose dirba mūsų klientai – tas labai padeda sukaupti dėmesį į tikslą.

O su beveik šimto kolegų komanda „Metasite“ Vilniaus biuruose kasdien bendrauju per videokonferencinį ryšį. Tiesa, dabar Sičio klientams vykdomų projektų skaičius toks, kad beveik kiekvieną savaitę Londone lankosi vienos ar kitos mūsų komandos analitikai, sistemų architektai, projektų vadovai. Bet didžiąją dalį darbų ir toliau atliekame „Metasite“ technologijų centre Vilniuje.  

nuotrauka::3 left

Ar sunku buvo pritaikyti įmonės kultūrą darbui su Vakarų šalių bankininkystės ir finansų rinkų lyderiais?

Nebuvo sunku, nes nereikėjo pritaikyti: „Metasite“ nuo pat veiklos pradžios buvo vakarietiška kompanija: dar prieš laimėdami pirmą stambesnį užsakymą Londone, ilgus metus Lietuvoje dirbome su skandinaviško kapitalo bankais, danų ir švedų valdytais telekomais, vokiečių draudimo bendrovėmis. Niekada nesiekėme ieškoti užsakovų Rytuose, kur verslo kultūra kitokia ir mums svetima, taip pat griežtai tebesilaikome taisyklės nedirbti su valstybinio sektoriaus užsakovais.

Prieš trisdešimt metų Lietuva atsijungė nuo rytų bloko, į kurį buvo patekusi ne savo noru, ir grįžo į savo teisėtą vietą Šiaurės Europoje. Galbūt ši tikrovė dar nėra iki galo jaučiama mažesniuose mūsų šalies miesteliuose ar kaimeliuose, tačiau vaikštant po Vilniaus ar Kauno centrą, prie Neries stūksančiuose stiklo ir plieno dangoraižiuose bendraujant su vienodai sklandžiai lietuviškai ir angliškai kalbančiais pasaulinės klasės technologijų ir finansų specialistais tai tampa akivaizdu ir svečiams iš Londono ar Niujorko, ir mums patiems.

Šiaurės Europa pradeda dvelkti ir kai kurios Lietuvos valdžios institucijos. Lietuvos bankas per keletą trumpų metų tapo turbūt pažangiausia finansų rinkų priežiūros institucija Europoje, jei ne pasaulyje. Stulbinančiai veržliai ir rezultatyviai – visiškai ne „valdiškai“ – darbuojasi „Investuok Lietuvoje“ komanda. Aktyvi šių institucijų veikla ypač padeda stiprinti Vilniaus kaip Šiaurės Europos finansinių technologijų centro reputaciją – o tai palengvina darbą ir technologijų kūrimo paslaugas eksportuojančioms Lietuvos bendrovėms. Mūsų plėtrai labai padėjo ir šiais metais pradėti tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų.  

Ką patartumėt globalių ambicijų turinčioms Lietuvos technologijų bendrovėms?

Laiku supratom, kad norint dirbti prie naujausių „fintech“ inovacijų, jausti finansinių technologijų pasaulio pulsą, reikia būti pasaulio finansų centruose – ir pradžioje pasirinkti vieną ar keletą miestų, kur norimų klientų tankis itin didelis, ir skirti jiems visą savo dėmesį, nuosekliai stengiantis tapti jų ekosistemos dalimi. Todėl plėtros pastangas šiandien koncentruojame būtent Londone, Ciuriche ir Ženevoje. Esu įsitikinęs, kad ta pati taisyklė galioja ir daugeliui kitų industrijų – specializacija, nuoseklumas ir pastangų koncentravimas padeda laimėti.