Kas prisiims atsakomybę už tokį ministrą?

Po „15min“ publikacijos Lietuva sužinojo, kaip vienas šviežiai iškeptų ministrų smagiai paviešėjo arabų žemėje. Ir dar nespėjus nurimti aistroms dėl J. Narkevičiaus kelionės į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), kur jis net nepasirodė konferencijoje, o jo užstalės puotą apmokėjo Lietuvos automobilių kelių direkcija, trenkė dar viena žinia: portalas „Delfi“ atskleidė dar vieną akibrokštą. Pasirodo, valstybinių įmonių lėšų naudojimas pietums ir vakarienėms svečiose šalyse šiam ministrui jau tampa norma. Prieš pagarsėjusią kelionę į JAE J. Narkevičius Baltarusijoje su šios šalies atstovais pietavo (ir ne kartą) už valstybinio jūrų uosto lėšas. Beje, to paties uosto, kurio vadovo ministras vis neranda ir, atrodo, nė nesiruošia ieškoti. Negana to, šioje kompanijoje už valstybinės įmonės lėšas, pasak portalo, vaišinosi ir „Valdas Sutkus, vienos verslo konfederacijos vadovas“.

Ir kaip visa tai aiškina „vaišingasis“ ministras? Jis nepaklausė, „kieno sąskaita šis banketas“, kaip vieno garsaus filmo herojus, pasirodo, jis į „organizacinius niuansus“, kas dengė kai kurias išlaidas, tiesiog nesigilino. „Pavedžiau ministerijos kancleriui, kad išaiškintų, jei yra tokie atvejai, reikia imtis priemonių, kad ateityje šito nebūtų“, – tesugebėjo išlementi ministras. Ministre, jei ne tamsta, tokių priemonių ir imtis nereikėtų.

Tačiau šiuo atveju ministras teisus – priemonių imtis reikia, ir kardinalių. Juolab kad yra precedentas – tas pats portalas primena: 1998 m. už panašų elgesį susisiekimo ministras Algis Žvaliauskas neteko posto, nes (vėl ne be akylos žiniasklaidos pagalbos) išaiškėjo, kad į Švediją jis skrido už uosto įmonių pinigus. Tuometis premjeras Gediminas Vagnorius buvo principingas – parodė neprincipingam ministrui duris. 2013 m. karjera liūdnai baigėsi tuometei ūkio ministrei Birutei Vėsaitei – kelionė į Kazachstaną privačiu „Arvi“ lėktuvu kainavo jai ministrės portfelį. Tuomet principingas buvo premjeras Algirdas Butkevičius.

Gal kas nors ginčytųsi, kad šįkart kalbama ne apie privačių įmonių, o apie valstybinių įmonių lėšas. Moralės nėra nė vienu atveju ir dar nežinia, kuriame jos mažiau. Jokiais įstatymais, jokiais reglamentais žmogaus neišauklėsi, jei jis neturi vidinės kultūros. VŽ žino politikų, Seimo senbuvių, kurie visada už savo dalį pietų susimoka patys, kad kas juos kviestų, kad ir kur jie dalyvautų. Aukštos moralės politikai ir verslininkai supranta, kur yra riba tarp svetingumo ir korupcijos. Žinoma, atvažiavus į sostinę iš Vilniaus rajono, galbūt lengva suklupti – gal skiriasi politinės „tradicijos“?

Štai tokia paradoksali situacija: turime beviltišką ministrą, apie kurio darbus net nekalbame, nes nėra apie ką (išskyrus skandalus dėl VĮ valdybų). O darbų išties pilna – Klaipėdos valstybinis jūrų uostas tebėra be vadovo, nors ten sustojo didžiuliai projektai, dar nesudėtos ietys dėl Mobilumo paketo etc.

VŽ norėtų paklausti – kas prisiims atsakomybę už tokį Vyriausybės narį, strategiškai svarbios ministerijos, valdančios strategiškai svarbias įmones, vadovą? Už žemos kultūros žmogų, nepasiruošusį valstybinei tarnybai? Gal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, rekomendavęs tokį „profesionalą“, gal Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, o gal ir prezidentas Gitanas Nausėda, sutikęs su tokia valdančiųjų rokiruote?