Kitos valdžios neploja prezidento pasiūlymams dėl biudžeto

Vyriausybė trečiadienio posėdyje svarstė spalį prezidento Seimui pateiktus Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimus, numatančius platesnę šio mokesčio taikymo bazę kai kurioms individualioms pajamoms.

Ministrų kabineto nuomone, šioms pataisoms „iš esmės galima pritarti“, tačiau kartu paberiama daug pastabų ir pasiūlymų.

Be to, siūloma dėl G. Nausėdos pateiktų GPM pakeitimų surengti diskusijas su ekspertais bei socialiniais partneriais: „Papildomai organizuoti konsultacijas dėl pasiūlytų mokestinių priemonių poveikio.“ Tokių konsultacijų organizavimas reikštų, kad prezidento siūlomų mokestinių pasiūlymų nebūtų spėta įtraukti į 2020 m. biudžetą, tad GPM pasikeitimų įsigaliojimas būtų nukeltas anksčiausiai iki kitų metų liepos.

Prezidentas reiškė viltį, kad jo mokestiniai siūlymai bus priimti kartu su kitų metų biudžetu ir įsigalios jau nuo 2020 m. pradžios. Bet kol kas Vyriausybė neskuba valstybės vadovo iniciatyvų įtraukti į vadinamąjį „biudžetinį paketą“. 

Ragina atkreipti dėmesį į neatitikimus

Pasak Vyriausybės išvados, Seimas, svarstydamas prezidento pataisas, siūlančias labiau apmokestinti kai kurias pajamas, tarp jų ir dividendus, turėtų atsižvelgti į tai, kad „šiuo metu taikomo 15% GPM tarifo didinimas iki 20% padidintų šio mokesčio naštą mažesnes nei 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio per metus pajamas ne iš darbo santykių gaunantiems gyventojams“.

„Bendra nominali mokesčių našta gyventojų pajamoms, gautoms iš investicijų į nuosavą kapitalą, jau dabar yra didesnė nei gyventojo pajamoms iš kitų investicijų (pvz., palūkanoms, turto vertės padidėjimo, nuomos pajamoms) tenkantis apmokestinimas. Dėl to kyla rizika, kad dividendų apmokestinimo didinimas sumažintų neutralų mokesčių poveikį investiciniams sprendimams ir galėtų paskatinti gyventojus rinktis alternatyvias investicijų kryptis“, – taip pat atkreipia dėmesį ministrų kabinetas.

Anot išvados, 2009–2013 m. patirtis, kai dividendai buvo apmokestinti 20% tarifu, rodo, kad „dividendai yra elastingos pajamos ir jautriai reaguoja į jiems taikomo gyventojų pajamų mokesčio tarifo pasikeitimus“.

Pabrėžiama, kad „individualios veiklos pajamų apmokestinimo pokyčiai turėtų būti vertinami kompleksiškai su „Sodros“ biudžeto nuostatomis, kuriomis siūloma padidinti maksimalią individualią veiklą vykdančių asmenų socialinio draudimo įmokų bazę nuo 43 VDU sumos iki 60 VDU“.

Įregistravo alternatyvas

Seimo nariai taip pat nėra sužavėti prezidento pateiktomis pataisomis dėl GPM pakeitimo. Jas atsargiai vertina ne tik valdantieji, bet ir opozicija.

Antai konservatorius Mykolas Majauskas įregistravo siūlymą nedidinti apmokestinimo dirbantiems pagal autorines sutartis bei gaunantiems honorarus. Jo nuomone, valstybės vadovo iniciatyva nėra socialiai teisinga: „Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, vidutinės metinės pajamos iš šių veiklų yra atitinkamai 1.200 Eur ir 944 Eur. Pagal veiklų rūšis, tokias pajamas gavo rašytojai, muzikos atlikėjai, vertėjai, radijo ir televizijos laidų kūrėjai, kiti išsilavinimo, vaizduotės ir inovatyvumo reikalaujančių profesijų atstovai. Akivaizdu, kad tokias pajamas gaunantys asmenys niekaip nepatenka į aukštas pajamas gaunančių ar iš pasyvių pajamų gyvenančių asmenų apibrėžimą, ir didesnis jų apmokestinimas labai menkai, jei išvis, prisidės prie deklaruojamos gerovės valstybės kūrimo.“

Todėl politikas siūlo likti prie tokios apmokestinimo sistemos ir netaikyti visiems vienodo 20% tarifo.

Panašius argumentus M. Majauskas dėstė ir vertindamas kitus prezidento pasiūlymus dėl didesnio GPM tarifo taikymo dividendams, nekilnojamojo turto nuomai ir kt.

Aistros dėl „žaliojo dyzelino“

Vyriausybės trečiadienio posėdyje priimtame nutarime dėl požiūrio į prezidento pasiūlymus nurodoma, kad nėra tikslinga dar labiau mažinti lengvatos vadinamajam „žaliajam dyzelinui“, nes Seimui jau yra pateikta iniciatyva „nuosaikiai didinti akcizus gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje“.

Prezidentas siūlo šį lengvatinį akcizą didinti daugiau kaip dvigubai – nuo 56 iki 146 Eur už 1.000 litrų dyzelino. Vyriausybės siūlymas – jį didinti 25 Eur iki 81 Eur.   

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį nepritarė nei Vyriausybės, nei prezidento pasiūlymams mažinti akcizų lengvatą žemdirbių naudojamam dyzelinui, bet balsavo už Kaimo reikalų komiteto siūlymą šį akcizą didinti tik simboliškai – vos keturiais eurais: nuo 56 iki 60 Eur už 1.000 litrų.

Pasak žemės ūkio ministro socialdarbiečio Andriaus Palionio, jeigu Seimas tam pritars, akcizas didės 7,2%.

Be to, anot Valiaus Ąžuolo, BFK pirmininko, su Žemės ūkio ministerija jau sutarta 15% sumažinti žemdirbiams skirto pigesnio dyzelino normas. 

Abejonės dėl bazinės pensijos kilstelėjimo

Vyriausybės posėdyje trečiadienį pateikta išvada ir G. Nausėdos idėjai kitąmet papildomai kilstelėti mažiausias pensijas. Prezidentas pasiūlė kitąmet keliais procentais padidinti bazinę pensiją, kas nulemtų, kad kiekvienas pensininkas kas mėnesį gautų papildomai po tris eurus.

Anot Lino Kukuraičio, socialinės apsaugos ir darbo ministro, „siūloma iš esmės pritarti tokiam prezidento projektui“, tačiau Seimas paragintas „jį tobulinti“.

„Turi būti patikslintos teisiškai neapibrėžtos formuluotės. Kadangi pensijų indeksavimas yra neatsiejamas nuo valstybės ir „Sodros“ biudžetų galimybių, o paskutinis ekonominės raidos scenarijus yra skelbiamas kiekvienų metų rugsėjį, Vyriausybė turėtų būti įpareigota kartu su 2021 m. biudžetų projektais pateikti ir socialinio draudimo pensijų indeksavimo pakeitimus“, – sakė L. Kukuraitis.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad jeigu būtų Seime apsispręsta priimti prezidento pasiūlymus dėl pensijų papildomo kilstelėjimo jau nuo 2020 m. sausio 1 d., „dėl būtinybės palikti laiko tinkamai įgyvendinti šį pakeitimą, nauja tvarka indeksuotas pensijas gali būti išmokamos ne vėliau kaip iki birželio 30-osios“.

„Be to, pabrėžtina, kad vien bazinės pensijos padidinimas neužtikrintų konstitucinio solidarumo principo įgyvendinimo ir sumenkintų pensijų dydžių sąsają su įmokomis, nes bazinės pensijos dydis nulemia bendrosios pensijos dalies, kuri priklauso nuo asmens įgyto stažo trukmės, dydį. Stažas apskaičiuojamas nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA), o pensijų apskaitos vienetai – nuo VDU, todėl papildomai didinant vien bazinės pensijos dydį, asmenų, sumokėjusių įmokas nuo didesnės nei MMA sumos, pensijos didėtų santykinai mažiau“, – kalbėjo L. Kukuraitis.