Europos Komisija: rytų partnerėms reikės prisidėti prie ES kovos su klimato kaita

Publikuota: 2019-11-13
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Europos Komisija (EK) teigia, kad rytinėms Europos Sąjungos (ES) partnerėms reikės prisidėti prie bendrijos veiksmų kovojant su klimato kaita.

Ši pozicija buvo paskelbta Briuselyje per diskusijas, kokio turinio suteikti Rytų partnerystės programai po 2020 metų.

Prieš dešimtmetį įsteigta programa skirta integruoti į bloką Moldovą, Sakartvelą, Ukrainą, Armėniją, Azerbaidžaną ir Baltarusiją.

EK Europos kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktorius Christianas Danielssonas sakė manantis, kad Rytų partnerystės šalys turės dalyvauti ES rengiamoje „Žaliojoje sutartyje“, kuria būtų siekiama iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos ir užtikrinti anglies dvideginio pusiausvyrą.

„Jeigu ES (...) ambicingai judės į priekį su „žaliąja sutartimi“, yra ypač svarbu, kad Rytų partnerystės šalys būtų jos dalimi“, – kalbėjo Ch. Danielssonas.

„Tai skatina įvesti ambicingą žaliąją darbotvarkę Rytų partnerystės kontekste“, – pridūrė jis.

Taip Europos Komisijos pareigūnas kalbėjo Lietuvos europarlamentaro Andriaus Kubiliaus surengtoje konferencijoje apie Rytų partnerystę.

2017 metais ES su rytinėmis kaimynėmis patvirtino „20 siekiamybių 2020 metams“ programą. Jai pasibaigus, kitais metais Rytų partnerystės viršūnių susitikime turėtų būti patvirtintos naujos šalių bendradarbiavimo gairės.

Rytinėms kaimynėms – Balkanų modelis?

A. Kubilius per konferenciją pasiūlė, kad Rytų partnerystės programos lyderėms ateityje būtų taikomas Vakarų Balkanų integracijos į ES modelis, vadinamas „Berlyno procesu“. Šis procesas buvo skirtas suartinti Vakarų Balkanų ir ES šalis.

Politikas siūlo tokį mechanizmą taikyti tik Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai. Tokia iniciatyva atspindi Lietuvos pareigūnų deklaruojamą lūkestį dar labiau ryškinti atotrūkį šių šalių ir likusių programos valstybių, nes jos turi pasirašiusios susitarimus su Europos Sąjunga ir tikisi tapti bloko narėmis.

Tuo metu kai kurioms Vakarų Balkanų šalims jau yra suteikta narystės ES perspektyva. 

„Tokiu būdu mes siųstume signalą Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai, kad jūs esate to kelio, kuriame yra Vakarų Balkanai, pradžioje, nors tiesiogiai ir nekalbame apie narystės perspektyvą“, – BNS sakė A. Kubilus.

„Taip, parodant stipresnį ES įsitraukimą į šių trijų valstybių pažangą, padėtume joms išlaikyti motyvaciją europietiškai krypčiai ir motyvaciją reformoms“, – pridūrė jis.

Tokiai strategijai įgyvendinti A. Kubilius siūlo lyderiaujančioms Rytų partnerystės šalims patvirtinti „Trio strategiją 2030“.

Pasak europarlamentaro, išskirti Moldovą, Sakartvelą ir Ukrainą būtina, nes jos yra labiau pažengusios eurointegracijos procese.

„Mes negalime siūlyti Ukrainai to paties, ką siūlome Baltarusijai ar Azerbaidžanui“, – kalbėjo konservatorius.

Didelę įtaką Rytų partnerystės programos krypčiai turės naujos Europos Komisijos vadovybės ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko pozicija.

Pasak Europos Komisijos atstovo Ch. Danielssono, komisijos pirmininkės Ursulos von der Layen siekiai matomi jos laiške eurokomisarui, atsakingam už ES kaimynystę ir bendrijos plėtrą.

Be kitų dalykų, jame minima, kad Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos pasirašyti Asociacijos susitarimai su ES turės būti įgyvendinti greičiau.

„Žiūrint iš šio kampo, „Trio Strategija 2030“ yra labai įdomi“, – tvirtino Ch. Danielssonas.

Europos išorės veiksmų tarnybos atstovas Lucas Devigne tvirtino, kad išskirti lyderiaujančias Rytų partnerystės šalis yra logiška, tačiau pabrėžė, kad kai kuriose srityse šios valstybės turi būti integruojamos bendrai.

„Joms reikia viena kitos ekonomiškai ir politiškai“, – sakė tarnybos Rusijos, Rytų partnerystės, Centrinės Azijos ir ESBO šalių departamento direktorius.

„Tačiau tai nereiškia, kad mes negalime nagrinėti (...) kai kurių gilinančių bendradarbiavimą pasiūlymų, kuriuos jūs pateikėte“, – A. Kubiliui teigė jis.

Svyruojantis pasitikėjimas ES

Vakarų Balkanų šalių integracija į ES yra labiau pažengusi nei Rytų partnerystės šalių, tačiau Prancūzija neseniai blokavo bendrijos sprendimą pakviesti Šiaurės Makedoniją ir Albaniją į derybas dėl narystės bloke.

Kai kurie politikai ir ekspertai sako, kad tai kelia nerimą dėl to, kiek ambicinga gali būti Rytų partnerystės programa.

„Jeigu ES nesugeba užbaigti spręsti Vakarų Balkanų šalių klausimo, kokios iš tikrųjų perspektyvos laukia Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos?“, – BNS teigė Wilfriedo Martenso Europos studijų centro vykdomasis direktorius Tomis Huhtanenas.

Pasak Rytų Europos studijų centro direktoriaus Lino Kojalos, sprendimas dėl Šiaurės Makedonijos ir Albanijos sumažins Rytų partnerystės šalių paskatas toliau įgyvendinti reformas.

„Jos ir dabar veikiausiai nepakankamos, bet narystės perspektyvos nebuvimas apsunkina sunkių sprendimų įgyvendinimą. Dabar aiškėja, kad net ir su narystės perspektyva ir padarytais namų darbais kelias į ES nėra atviras“, – BNS sakė ekspertas.

„Pasitikėjimas ES gali susvyruoti“, – pridūrė jis.

A. Kubilius tvirtino besitikintis, kad kilusi ES plėtros krizė ilgainiui išsispręs, tačiau bendrijai reikės spręsti, „ką daryti su asmenine Emmanuelio Macrono darbotvarke“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
LB: bankų pelno mokestis – geresnė alternatyva turto mokesčiui

Seimo dalies valdančiųjų siūlymas nuo 15% iki 20% padidinti bankų pelno mokestį yra geresnė alternatyva iki...

Verslo aplinka
2019.12.06
Po naujo turkų pareiškimo L. Linkevičius sako, kad gynybos planams politinių kliūčių nėra

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad NATO parengtam atnaujintam Baltijos šalių ir...

Verslo aplinka
2019.12.06
Prancūzijoje antrą dieną vykstantis streikas paralyžiavo susisiekimą

Prancūzijoje penktadienį profesinėms sąjungoms tęsiant beveik milijoną žmonių į gatves išvedusį streiką,...

Verslo aplinka
2019.12.06
Pasieniečių vadu siūloma skirti VRM tarnautoją R. Liubajevą

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo pasieniečių vadu skirti VRM Viešojo saugumo politikos grupės vadovą...

Verslo aplinka
2019.12.06
Tiesioginės užsienio investicijos: kuo vilioja Lietuva? Premium 1

„Investuok Lietuvoje“, parengusi šalies gamybos apžvalgą potencialiems užsienio investuotojams, skaičiuoja,...

Pramonė
2019.12.06
Advokatūra ir ministras sutarė dėl valstybės teikiamos teisinės pagalbos reformos vizijos 1

Lietuvos advokatūra ir teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sutarė dėl valstybės garantuojamos teisinės...

Paslaugos
2019.12.06
Vilniečiai į darbą keliauja be automobilio – kaip ir kodėl keičiasi įpročiai? Verslo tribūna

Vilnius juda. Ir kasmet juda  vis darniau. Sostinės gyventojai po truputį keičia įpročius: vietoje kelionių...

Verslo aplinka
2019.12.06
Interpeliacijos kirvį opozicija kabina ant Kalėdų eglutės

Opozicija tikina nepamirštanti iniciatyvos paskelbti interpeliacijos į skandalus įsivėlusiam susisiekimo...

Verslo aplinka
2019.12.06
Ekonomikos komitetui nesusirinkus, automobilių ir prekybos mokesčiai liko nesvarstyti

Seimo Ekonomikos komitetas trečią kartą iš eilės neapsvarstė taršių automobilių bei prekybos mokesčius...

Investicijos – tarsi iš gausybės rago 2

Kai prieš dešimt metų į Lietuvą koją įkėlė Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“, įkūręs čia operacijų...

Pramonė
2019.12.06
JAV persekioja su Rusijos valdžia siejamus kibernetinius nusikaltėlius

Jungtinės Valstijos paskelbė persekiojančios Rusijos kibernetinių nusikaltėlių grupuotę, kurios...

Verslo aplinka
2019.12.06
Prezidento ir valdančiųjų medaus mėnuo baigėsi Premium

Politikai ir politologai pastebi, kad griežtėja prezidento Gitano Nausėdos užimta pozicija valdančiosios...

Verslo aplinka
2019.12.06
Autonominių fabrikų dar teks palaukti – 5G diegimas Lietuvoje prasidės 2021 m. Premium 3

Gigabitinę spartą, nejuntamą vėlinimą ir kitus pranašumus žadantis 5G ryšys Lietuvoje bus pradėtas diegti po...

Paslaugos
2019.12.06
NATO susitikimas šįkart be durų trankymo Premium

Retorika prieš NATO lyderių susitikimą žadėjo, jog jis ne tik kad nebus lengvas, bet galbūt ir pakartos 2018...

Verslo aplinka
2019.12.06
Japonija skirs 120 mlrd. USD ekonomikai stimuliuoti

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe ketvirtadienį pristatė 120 mlrd. USD vertės ekonomikos skatinamųjų...

Verslo aplinka
2019.12.05
Prancūziją apėmė masinis streikas

Dėl Prancūzijoje ketvirtadienį prasidėjusio transporto sektoriaus ir mokytojų streiko sustojo viešasis...

Verslo aplinka
2019.12.05
Kinija: prekybos susitarimas įmanomas tik atšaukus dalį tarifų

Kinija ketvirtadienį patvirtino savo poziciją, jog tam, kad būtų sudarytas JAV ir Kinijos prekybos pirminis...

Verslo aplinka
2019.12.05
VPT: statybos viešuosiuose pirkimuose – teigiamas pokytis 1

Statybos viešuosiuose pirkimuose didėja konkurencija, todėl paslaugas pradėjo teikti daugiau įmonių. Nors...

Statyba ir NT
2019.12.05
Pirmos išorinės bankų mokesčio poveikio analizės išvada neigiama  4

Pirmoji išorinė banko mokesčio poveikio analizės parodė, kad įvedus tokį mokestį pastarasis būtų perkeltas ne...

Finansai
2019.12.05
Seime stringa pataisa dėl rinkimų kartelės nuleidimo 2

Opozicija bent kol kas geba blokuoti valdančiųjų iniciatyvą nuo 5% iki 3% sumažinti Seimo rinkimų kartelę.

Verslo aplinka
2019.12.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau