„Brexit“ kampanija atvėrė Pandoros skrynią – kas laukia Lietuvos rinkėjų

Publikuota: 2019-11-11 05:50
Stefano Rousseau („PA Wire“ / „Press Association Images“ / „Scanpix“) nuotr.
Stefano Rousseau („PA Wire“ / „Press Association Images“ / „Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

2016 m. Jungtinėje Karalystėje vykęs „Brexit“ referendumas paliko net ne pėdsaką, o gilų randą Europos bei viso demokratinio pasaulio politiniame veide.

Ne vien todėl, kad procesas iki šiol dar nėra iki galo pasibaigęs, kad sunkiai prognozuojamos britų pasitraukimo iš ES pasekmės. Bet ir todėl, kad jis atvėrė Pandoros skrynią, kurioje tūnojo užrakintos melo, manipuliavimo ir įvairios kitos „pilkos“ ar „juodos“ rinkimų technologijos.

Prieš beveik ketverius metus vykusios „Brexit“ kampanijos užkulisiai, kaip nutiko, kad referendumo rezultatą iš esmės nulėmė skambūs lozungai, melaginga informacija, manipuliavimas išgalvotais faktais ir visuomenės nuomone, o ne argumentuota diskusija (kokios siekė JK pasilikimo Europos Sąjungoje šalininkai), – atskleidžia ir šiemet sukurtas tikrais faktais paremtas filmas „Brexit: Nepilietinis karas“ („Brexit: The Uncivil War“). Lietuvoje jį rodė LRT.

Nors tai ir vaidybinis filmas, kuriame realų „Brexit“ politinės kampanijos architektą Dominicą Cummingsą vaidina Benedictas Cumberbatchas (bene geriausiai žinomas kaip šiuolaikinis Sherlockas Holmsas), filmo pagrindinė mintis labai aiški – „Brexit“ referendumas sukūrė naujus politinės kovos metodus, o jeigu nesukūrė, tai juos pritaikė taip plačiai, kaip demokratinių šalių politinėse kampanijose jie jau seniai nebuvo taikomi.

 D. Cummingsas, kaip jį yra apibūdinęs leidinys „Foreign Policy“ nebuvo politikas, jis yra labiau politikos vadybininkas, antrepreneris arba įtakotojas ir nepalenkiamas, idėjinis euroskeptikas, manantis, kad Briuseliui tenka didelė dalis atsakomybės už įvairiausias pasaulio bėdas – nuo ekonominės imigracijos iki klimato kaitos. Vadovaudamas „Brexit“ rėmėjų kampanijai, referendumą jis traktavo kaip savotiškas dviejų komandų rungtynes, kai rinkėjai tampa varžybų sirgaliais ir balsuoja ne už idėją, bet už komandą, kurią palaiko.

Demokratiniame pasaulyje vyksta daug agresyvių politinių kampanijų. Palyginti su jomis, pavyzdžiui, su vidiniais Jungtinių Valstijų demokratų rinkimais, renkant iššūkį Donaldui Trumpui mesiantį kandidatą, – lietuviškas politines kovas iki šiol  sunku būtų pavadinti nuožmiomis.

Viskas netrukus gali pasikeisti. Tam yra visokių prielaidų ir vis daugiau ženklų rodo, kad jau kitąmet Seimo rinkimų kampanija nebus „švelni ir pūkuota“. Štai per rugsėjį vykusius rinkimus į laisvą Seimo nario vietą Žiemgalos rinkimų apygardoje, juos laimėjęs socialdemokratas Liudas Jonaitis teigė pirmą kartą susidūręs su tokia didele šmeižto kampanija. „Buvo tokia šmeižto kampanija, baisu baisu, niekada nėra buvę tokių dalykų“, – BNS sakė L. Jonaitis.

Jo oponentė pakartotiniuose rinkimuose buvo žurnalistė Rūta Janutienė, kuri jau tapo viena iš keturių Centro partijos vedlių būsimuosiuose Seimo rinkimuose, drauge su kitu kol kas nesėkmingai parlamentaro mandato siekiančiu žurnalistu Kristupu Krivicku, spalvinguoju partijos pirmininku Nagliu Puteikiu bei Povilu Gyliu. Šis buvęs Užsienio reikalų ministras pastaruoju metu trypčiojo aktyvios politinės veiklos užkulisiuose, tačiau yra žinomas neseniai į Lietuvą iš Jungtinių Valstijų pargabentos Neringos Venckienės sąjungininkas.

Pati N. Venckienė, kuriai jos „violetinių“ rėmėjų sutelkimui puikią paslaugą jau padarė Lietuvos teisėsauga, kituose Seimo rinkimuose dalyvauti negalės, tačiau jau dabar galima neabejoti, kad su jos vardu judėjimas įgaus antrą kvėpavimą. Jeigu tik atsiras sumanus strategas – nebūtinai politikas.

Šiek tiek kitoks, tačiau tame pačiame flange veikia buvęs kandidatas prezidento rinkimuose, filosofas Arvydas Juozaitis, kuris greičiausiai laikytinas šiuo metu bene ryškiausia nacionalistiškai bei euroskeptiškai nusiteikusių Lietuvos rinkėjų įtakotojas.

Tai dar anaiptol ne visi būsimosios Seimo rinkimų kampanijos nesisteminio bloko nariai. Dar yra iki galo neįsiforminęs Mindaugas Puidokas, po gaisro Alytuje jau drąsiai apie savo judėjimą gali pradėti svarstyti Alytaus meras Nerijus Cesiulis, o matant nepartinių rinkimų susivienijimų sėkmę savivaldybių tarybų rinkimuose, galima prognozuoti nesisteminių judėjimų proveržį.

Tiesą sakant tikrai sisteminėmis šiuo metu Lietuvoje tegalima laikyti Tėvynės Sąjungą, Lietuvos liberalų sąjungą (nors ir patyrusią regioninį subyrėjimą), niekaip negalinčio jokių rinkimų laimėti Gintauto Palucko socialdemokratus ir, su tam tikromis išlygomis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kurią krečia vis stipresnė priešrinkiminė depresija ieškant tapatybės ir naujų lyderių.

Nesisteminiai balsai

Filme „Brexit: Nepilietinis karas“ yra epizodas, kai D. Cummingsą įkūnijęs  B. Cumberbatchas nubraižo apskritimą ir jį padalija į tris dalis: trečdalis „už“, trečdalis „prieš“ ir dar vienas trečdalis. Tai neapsisprendusieji, nežinantys už ką balsuoti ar apskritai nežinantys, kad vyksta referendumas. Nesisteminiai. Bet būtent dėl jų balsų (o „Brexit“ referendume tai buvo maždaug trečdalis rinkėjų) ir vyko politinė kampanija.

Perkėlus tą „Brexit“ schemą į būsimuosius Seimo rinkimus, galima prognozuoti, kad būtent dėl panašaus trečdalio (o gal ir daugiau) balsų įsiplieks įnirtingiausia kova. Sociologai yra bandę apibūdinti tą nesisteminį rinkėją: vyresnio amžiaus, mažesnio išsilavinimo, mažesnių pajamų, dažniausiai mažesniame mieste arba kaime gyvenantis rinkėjas. Tai naujai iškeptos „gerovės valstybės“ politikos tikslinė grupė. Tačiau ji yra gerokai margesnė, negu būtų galima apibūdinti vienu sakiniu.

Šūkiai laimi prieš turinį

Lozungas „Gerovės valstybė“ pastaruoju metu įgijo iškreiptą prasmę, kurios neprognozavo jo sumanytojai prezidento Gitano Nausėdos rinkimų štabe. Pats prezidentas jau mėgina atsiriboti nuo tos „gerovės“, kurią pasitelkė rinkimams N. Puteikis („Centro partija – Gerovės Lietuva“) ir A. Juozaitis (partija „Lietuvos gerovei), ir partinio įforminimo dar nesukūrę išeiviai iš „Tvarkos ir teisingumo“, bet jau įforminę frakciją „Lietuvos gerovei“ Seime. Ir tai tik pradžia.

„Gerovės“ šūkis pats savaime neturi jokio turinio, kaip ir „Brexit“ ideologų šūkis: „Susigrąžinkime kontrolę“ („Let‘s take back control“). Pats „gerovės“ supratimas tikriausiai yra labai įvairus skirtingose visuomenės grupėse – nuo smulkaus verslininko iki atsakingo valdininko, nuo gydytojo rezidento – iki pensininko ir t. t.  Tačiau, nors ir be turinio, šūkis skamba patraukliai. Kitaip ir negalėjo būti, nes jį, greičiausiai, sugalvojo kokie nors viešųjų ryšių specialistai arba įtakotojai.

VŽ nuomone, nuo to ar politikai pripildys savo šūkius turiniu, ar būsimoji Seimo rinkimų kampanija bus grįsta lozungais, manipuliacijomis per socialinius tinklus – priklausys ir Seimo rinkimų rezultatai. Didelė dalis atsakomybės tenka ir visuomenei bei visuomenės nuomonės formuotojams: ar rinkėjai balsuos už programas ir idėjas ar kaip per „Žalgirio“ – „Ryto“ krepšinio rungtynes. Didelė atsakomybė tenka ir sisteminėms partijoms – neįvertinusios atvertos naujų rinkimų technologijų „Pandoros skrynios“, jos vėl gali likti, geriausiu atveju, „konstruktyvia opozicija“.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Juda į priekį peržiūrėto NT mokesčio įvedimas  1

Seimas iš antro karto sutiko imtis svarstyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės plėtrą. Siūloma...

Seimas imasi taršių automobilių mokesčio įvedimo 

Seimas sutiko pradėti svarstyti su kitų metų biudžetu susijusio taršių automobilių registracijos mokesčio, iš...

Valstybės kontrolė nėra tikra, kad kitąmet bus biudžeto perteklius Premium

Kitų metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė (VK) spėja, kad po kelerius metus trukusio „riebaus...

Kosminio tinklo pradžia: „SpaceX“ sėkmingai paleido pirmuosius 60 palydovų 1

„Falcon 9“ raketa pakilo iš Kanaveralo kyšulio Kalifornijoje 40 paleidimo aikštelės lapkričio 11 d. 9 val. 56...

Seimui teikiami prezidento siūlymai, kaip neįsileisti Astravo jėgainės elektros

Seimui teikiami prezidento Gitano Nausėdos siūlymai, kaip į Lietuvą neįleisti Baltarusijos statomoje Astravo...

Pramonė
08:31
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Pramonės transformacija neišvengiama

Pasauliniame pramonės sektoriuje vis dažniau kalbama apie tvarumą, dėmesį aplinkai, vartojimo išsivysčiusiose...

Pramonė
05:50
Europos plieno milžinę nuo bankroto gelbės kinai Premium

Nemokia paskelbtą vieną didžiausių Europoje plieno gamintojų „British Steel“ atgaivinti bandys kinai –...

Pramonė
05:45
Miškų urėdijos direktoriumi skiriamas V. Kaubrė 1

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktoriumi paskyrė beveik prieš mėnesį...

Verslo aplinka
2019.11.11
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
G. Nausėda pasirašė „šnipų mainų“ įstatymą

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo praėjusią savaitę patvirtintą Baudžiamojo kodekso pataisą, kuri...

Verslo aplinka
2019.11.11
Viešas laiškas nuo akcinės bendrovės Lietuvos pašto nepriklausomų buvusios valdybos narių 1

Pranešame, kad šiandien, lapkričio 11 d., AB Lietuvos pašto nepriklausomi buvusios Valdybos nariai informavo...

Verslo aplinka
2019.11.11
Darbo tęsti nesutinkanti Lietuvos pašto valdyba: reikalaujami sprendimai būtų žalingi 11

Jaroslavo Narkevičiaus, susisiekimo ministro, atleisti Lietuvos pašto valdybos nariai nesutinka tęsti darbo,...

„Sodra“ savarankiškai dirbančius ragina susimokėti skolas, nesumokėjus ketina išieškoti

„Sodra“ išsiuntė raginimus sumokėti įmokas 16.000 gyventojų, kurie 2018 m. vykdė savarankišką veiklą,...

Verslo aplinka
2019.11.11
Šūviai Honkonge ženklina didesnės įtampos etapo pradžią

Lapkričio 11 d. policijos pareigūnas Honkonge šovė į protestuotoją ir jį sunkiai sužeidė. Protesto akcijos...

2019.11.11
Siūlomas bankų mokestis diskriminacinis ir prieštarauja Konstitucijai 1

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300...

Finansai
2019.11.11
Teisme liudijęs „MG Baltic“ teisininkas: R. Kurlianskis nebuvo viceprezidentas

Koncerno „MG Baltic“ teisininkas ir buvęs valdybos narys Romanas Raulynaitis pirmadienį teisme liudijo, kad...

Verslo aplinka
2019.11.11
Valdantieji po truputį atsitraukia dėl NT mokesčio  2

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis bando ieškoti Seimo...

Verslo aplinka
2019.11.11
VRM ir PAGD už 16,6 mln. Eur perka automobilius su gelbėjimo įranga

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ir Vidaus reikalų ministerija (VRM) už 16,6 mln.

Verslo aplinka
2019.11.11
Ispanijos rinkimų rezultatai išeities iš politinės aklavietės nežada

Valdančioji Socialistų partija laimėjo Ispanijos parlamento rinkimus, bet negavo pakankamai mandatų, kad...

Verslo aplinka
2019.11.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau