Apsispręskime, kiek atliekų mums reikia: daugiau ar mažiau

Publikuota: 2019-11-10
Asociacijos nuotr.
svg svg
Asociacijos nuotr.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas

Šių metų rudenį pavadinčiau simptomišku ne tik elektronikos įrangos gamintojams ir importuotojams, bet ir Europos Sąjungos (ES) politikams bei didžiajai daliai ES vartotojų. Vos tik pradėjo slūgti poliarizuota visuomenės diskusija apie tai, ką mums visiems reiškia švedų moksleivės Gretos Thunberg organizuojamos akcijos prieš klimato kaitą, įvyko išties matomas pokytis: Europos Komisija paskelbė apie naujas gaminių projektavimo taisykles elektronikos įrangos gamintojams.

Spalio pradžioje paskelbtos taisyklės iš esmės yra reikalavimas projektuoti ir gaminti tokią įrangą, kuri turėtų mažesnį poveikį aplinkai ir klimato kaitai. Dėl to kai kas šių dokumentų paketą vadina tiesiog ekologinio projektavimo taisyklėmis. Tam, kad būtų pasiektas norimas rezultatas aplinkosaugos ir tvarumo srityje, iš gamintojų reikalaujama projektuoti ir gaminti patvaresnę, arba ilgaamžiškesnę, įrangą, kuri leistų tausoti įvairių rūšių energiją, žemės išteklius, būtų pataisoma gedimo atveju, be to, padėtų taupyti energiją patiems vartotojams. Aplinkos tvarumo efektas būtų pasiekiamas, mažinant vartojimą, didinant kiekvieno gaminio išnaudojimą, arba našumą, bei mažinant energijos sąnaudas, reikalingas tiek gamybai, tiek vartojimui.

Taisyklės apima 10 elektronikos įrangos grupių: šaldytuvus, skalbimo mašinas, indaploves, elektroninius ekranus (įskaitant ir televizorius), šviestuvus ir jų valdymų įrangą, išorinius energiją tiekiančius prietaisus, šaldytuvus su tiesiogine pardavimo funkcija (pavyzdžiui, šaltų gėrimų pardavimo automatai), galios transformatorius ir suvirinimo įrangą. Kaip tikimasi, įgyvendinus šias taisykles iki 2030 metų pavyktų pasiekti 167 TWh sutaupytos energijos per metus efektą – tai atitiktų visos Danijos energijos suvartojimo rodiklį. Negana to, kiekvienam Europos namų ūkiui tai leistų sutaupyti vidutiniškai 150 eurų per metus. Galiausiai šios taisyklės suteiktų stiprų postūmį žiedinės ekonomikos kryptimi bei padėtų tausoti senkančius žemės išteklius. Makroekonominiu lygmeniu tai įgalintų taupyti energiją Europos mastu, sykiu mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą – taptų tiesioginiu indėliu įgyvendinant Paryžiaus klimato susitarimą.

Kas iš tikrųjų geriau: daugiau ar mažiau?

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Minėtos taisyklės turėtų užtikrinti elektronikos atliekų perdirbimą ir įrangos taisymo praktiką. Vis dėlto aišku ir tai, kad taisant, perduodant į antrinę rinką ir ilgiau naudojant tą pačią įrangą sulauksime ir šalutinio poveikio – tai turės įtakos elektronikos atliekų kiekiui. Kitaip sakant, tai atsilieps ir visai ES elektronikos atliekų politikai: ji iki šiol buvo orientuota į reikalavimą kasmet surinkti ir sutvarkyti vis daugiau elektronikos atliekų, o juk įsigaliojus naujoms EK taisyklėms, akivaizdu, einama kita linkme – kad atliekų kiekis apskritai mažėtų. Todėl šiandien gali dėsningai kilti klausimas: ar neteks mums nustoti girti šalis, kurios šiandien surenka didžiausius elektronikos atliekų kiekius?

Iki šiol deklaruojamos ES elektronikos atliekų tvarkymo politikos kontekste pirmūne buvo laikoma Norvegija, surenkanti ir sutvarkanti daugiausia elektronikos atliekų, skaičiuojant kiekvienam gyventojui. 2016 m. „Eurostat“ duomenimis, Norvegijoje kiekvienam gyventojui teko surinktų 19,6 kg atliekų, kai tuo tarpu Lietuvoje – 4,5 kg. Norvegija ir nedaug nuo jos atsiliekanti Švedija buvo laikomos ir gero tvarkymosi pavyzdžiu. Nepaisant to, kad už šių didelių atliekų kiekių buvo galima įžvelgti ir didelį vartojimo lygį. Tai pat buvo galima spėti, kad šių šalių gyventojai, užuot taisę savo įsigytą elektronikos įrangą ar siekę kiekvieną prietaisą naudoti kuo ilgiau, paprasčiausiai jį išmeta: saugiai, tvarkingai, tačiau atsisveikina su juo be didesnių sentimentų.

Visiškai kita padėtis yra Lietuvoje – čia gyventojams dažnas elektronikos prietaisas vis dar tebėra pirma ar antra tokia įranga jų gyvenime, o penktadalis turimų elektronikos prietaisų nenaudojami arba naudojami rečiau nei sykį per metus. Tą atskleidė ir EPA inicijuotas KTU Aplinkos inžinerijos instituto atliktas elektronikos atliekų srautų tyrimas. Kitaip sakant, Lietuvos vartojimo lygis sunkiai lygintinas su Švedijos, Norvegijos ar Jungtinės Karalystės. Na, o jeigu mūsų šalyje suveiks naujos EK taisyklės gaminių projektavimui, jei Lietuvos gyventojai ims ilgiau naudoti elektronikos prietaisus ir juos taisyti, tai mūsų šalies vartojimo lygis nedidės taip smarkiai, kaip prieš keletą metų planavo ES rinkos ekspertai. Dėl to netgi gali paradoksaliai paaiškėti, kad automatiškai iš ES direktyvų perkeltas reikalavimas Lietuvai surinkti vis daugiau elektronikos atliekų gerokai kertasi su EK taisyklėmis, kurių galutinis tikslas – tvarumas ir mažesni elektronikos atliekų kiekiai. Juk jeigu jau kuriame tvarią, žiedinę ekonomiką, tai gal jau nebeplanuokime tokio nestabdomo elektronikos atliekų augimo.

Komentaro autorius - Linas Ivanauskas, Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Atliks tyrimą, kokia paskiepytųjų dalis persirgo koronavirusu

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia išsiaiškinti, kokia paskiepytųjų nuo koronaviruso dalis persirgo...

G. Nausėda: Vyriausybė turi skubiai konsultuotis su EK dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui 2

Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui...

Berlyne prieš G-7 susitikimą ministrai pasmerkė Rusijos „grūdų karą“

Vokietija penktadienį apkaltino Rusiją paėmus pasaulį „įkaitu“ savo vykdomu „grūdų karu“, Berlyne įvykus...

P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
11:15
Penktadienį nustatyti 38 nauji COVID-19 atvejai

Per praėjusią parą nustatyti 38 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo šeštadienį paskelbti...

Norvegijos policija išpuolį Osle laiko teroristine ataka

Norvegijos policija šeštadienį paskelbė, kad praėjusią naktį dviejų žmonių gyvybių pareikalavusios šaudynės...

Pagrindiniame Amsterdamo oro uoste bus sumažinta skrydžių

Nyderlandai penktadienį paskelbė apribosiantys Amsterdamo Šipholio oro uosto naudojimą iki 440.000 skrydžių...

Logistika
09:59
Mirė architektas A. Gvildys

Šią savaitę mirė žinomas architektas Antanas Gvildys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga.

Reitingai: populiariausias politikas – G. Nausėda, antroje vietoje – A. Anušauskas

Populiariausiu šalies politiku išlieka prezidentas Gitanas Nausėda, į antrą vietą reitingų lentelėje iškopia...

Europos verslas pavargo laukti pokyčių COVID-19 politikoje – svarsto mažinti investicijas Kinijoje Premium 2

Europos įmonių vadovai tampa vis labiau izoliuoti nuo savo veiklos Kinijoje ir vis mažiau toleruoja Pekino...

Filantropas, mąstantis ne iki lubų, o iki dangaus Premium

Su Klemencu Agentu, verslininku ir mecenatu, susitarėme pasikalbėti vos Rusijai klastingai užpuolus Ukrainą.

Verslo klasė
2022.06.24
JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, panaikinantį moterų teisę į abortus 17

JAV Aukščiausiasis Teismas penktadienį panaikino moterų teisę į abortus priimdamas istorinį sprendimą,...

Verslo aplinka
2022.06.24
Naujo migrantų centro Pabradėje statybos kaina išaugo iki 9 mln. Eur

Naujo migrantų centro Pabradėje statybos rangovo konkursą trečią kartą skelbianti Valstybės sienos apsaugos...

Statyba ir NT
2022.06.24
V. Zelenskis: darykite spaudimą visiems žinomiems politikams, kad jie padėtų atkurti taiką Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį kreipėsi į Glastonberio muzikos festivalio dalyvius...

Verslo aplinka
2022.06.24
BRICS šalys paragino surengti Maskvos ir Kyjivo derybas

Pekine pasibaigus dvi dienas trukusiam virtualiam viršūnių susitikimui, surengtam tęsiantis Rusijos pradėtam...

Verslo aplinka
2022.06.24
ES lyderiai tariasi dėl infliacijos ir energijos kainų, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje 1

Europos Sąjungos (ES) lyderiai, ankstesnę dieną nutarę suteikti kandidačių įstoti į bloką statusą Ukrainai ir...

Verslo aplinka
2022.06.24
Kremlius: kandidatės statuso suteikimas Ukrainai yra ES „vidaus reikalas“ 1

Kremlius pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) sprendimas oficialiai suteikti provakarietiškai Ukrainai, šiuo...

Verslo aplinka
2022.06.24
Bulgarijos parlamentas pritarė siūlymui atšaukti veto deryboms dėl Makedonijos narystės ES

Bulgarijos parlamentas penktadienį pritarė siūlymui, kad Sofija nebeblokuotų derybų dėl Šiaurės Makedonijos...

Verslo aplinka
2022.06.24
Žemės drebėjimo Afganistane aukų skaičius pasiekė 1.150, sužeistųjų – 1.600

Afganistane birželio 22 d. įvykusio katastrofiško žemės drebėjimo aukų skaičius pasiekė 1.150, rodo...

Verslo aplinka
2022.06.24
Pasieniečių automatiniai ginklai neatitinka NATO standartų, amunicijos atnaujinimui reikėtų 20 mln. Eur 11

Dauguma pasieniečių automatinių ginklų neatitinka NATO standartų, pareigūnams taip pat trūksta neperšaunamų...

Verslo aplinka
2022.06.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku