Apsispręskime, kiek atliekų mums reikia: daugiau ar mažiau

Publikuota: 2019-11-10
Asociacijos nuotr.
Asociacijos nuotr.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius

Šių metų rudenį pavadinčiau simptomišku ne tik elektronikos įrangos gamintojams ir importuotojams, bet ir Europos Sąjungos (ES) politikams bei didžiajai daliai ES vartotojų. Vos tik pradėjo slūgti poliarizuota visuomenės diskusija apie tai, ką mums visiems reiškia švedų moksleivės Gretos Thunberg organizuojamos akcijos prieš klimato kaitą, įvyko išties matomas pokytis: Europos Komisija paskelbė apie naujas gaminių projektavimo taisykles elektronikos įrangos gamintojams.

Spalio pradžioje paskelbtos taisyklės iš esmės yra reikalavimas projektuoti ir gaminti tokią įrangą, kuri turėtų mažesnį poveikį aplinkai ir klimato kaitai. Dėl to kai kas šių dokumentų paketą vadina tiesiog ekologinio projektavimo taisyklėmis. Tam, kad būtų pasiektas norimas rezultatas aplinkosaugos ir tvarumo srityje, iš gamintojų reikalaujama projektuoti ir gaminti patvaresnę, arba ilgaamžiškesnę, įrangą, kuri leistų tausoti įvairių rūšių energiją, žemės išteklius, būtų pataisoma gedimo atveju, be to, padėtų taupyti energiją patiems vartotojams. Aplinkos tvarumo efektas būtų pasiekiamas, mažinant vartojimą, didinant kiekvieno gaminio išnaudojimą, arba našumą, bei mažinant energijos sąnaudas, reikalingas tiek gamybai, tiek vartojimui.

Taisyklės apima 10 elektronikos įrangos grupių: šaldytuvus, skalbimo mašinas, indaploves, elektroninius ekranus (įskaitant ir televizorius), šviestuvus ir jų valdymų įrangą, išorinius energiją tiekiančius prietaisus, šaldytuvus su tiesiogine pardavimo funkcija (pavyzdžiui, šaltų gėrimų pardavimo automatai), galios transformatorius ir suvirinimo įrangą. Kaip tikimasi, įgyvendinus šias taisykles iki 2030 metų pavyktų pasiekti 167 TWh sutaupytos energijos per metus efektą – tai atitiktų visos Danijos energijos suvartojimo rodiklį. Negana to, kiekvienam Europos namų ūkiui tai leistų sutaupyti vidutiniškai 150 eurų per metus. Galiausiai šios taisyklės suteiktų stiprų postūmį žiedinės ekonomikos kryptimi bei padėtų tausoti senkančius žemės išteklius. Makroekonominiu lygmeniu tai įgalintų taupyti energiją Europos mastu, sykiu mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą – taptų tiesioginiu indėliu įgyvendinant Paryžiaus klimato susitarimą.

Kas iš tikrųjų geriau: daugiau ar mažiau?

Minėtos taisyklės turėtų užtikrinti elektronikos atliekų perdirbimą ir įrangos taisymo praktiką. Vis dėlto aišku ir tai, kad taisant, perduodant į antrinę rinką ir ilgiau naudojant tą pačią įrangą sulauksime ir šalutinio poveikio – tai turės įtakos elektronikos atliekų kiekiui. Kitaip sakant, tai atsilieps ir visai ES elektronikos atliekų politikai: ji iki šiol buvo orientuota į reikalavimą kasmet surinkti ir sutvarkyti vis daugiau elektronikos atliekų, o juk įsigaliojus naujoms EK taisyklėms, akivaizdu, einama kita linkme – kad atliekų kiekis apskritai mažėtų. Todėl šiandien gali dėsningai kilti klausimas: ar neteks mums nustoti girti šalis, kurios šiandien surenka didžiausius elektronikos atliekų kiekius?

Iki šiol deklaruojamos ES elektronikos atliekų tvarkymo politikos kontekste pirmūne buvo laikoma Norvegija, surenkanti ir sutvarkanti daugiausia elektronikos atliekų, skaičiuojant kiekvienam gyventojui. 2016 m. „Eurostat“ duomenimis, Norvegijoje kiekvienam gyventojui teko surinktų 19,6 kg atliekų, kai tuo tarpu Lietuvoje – 4,5 kg. Norvegija ir nedaug nuo jos atsiliekanti Švedija buvo laikomos ir gero tvarkymosi pavyzdžiu. Nepaisant to, kad už šių didelių atliekų kiekių buvo galima įžvelgti ir didelį vartojimo lygį. Tai pat buvo galima spėti, kad šių šalių gyventojai, užuot taisę savo įsigytą elektronikos įrangą ar siekę kiekvieną prietaisą naudoti kuo ilgiau, paprasčiausiai jį išmeta: saugiai, tvarkingai, tačiau atsisveikina su juo be didesnių sentimentų.

Visiškai kita padėtis yra Lietuvoje – čia gyventojams dažnas elektronikos prietaisas vis dar tebėra pirma ar antra tokia įranga jų gyvenime, o penktadalis turimų elektronikos prietaisų nenaudojami arba naudojami rečiau nei sykį per metus. Tą atskleidė ir EPA inicijuotas KTU Aplinkos inžinerijos instituto atliktas elektronikos atliekų srautų tyrimas. Kitaip sakant, Lietuvos vartojimo lygis sunkiai lygintinas su Švedijos, Norvegijos ar Jungtinės Karalystės. Na, o jeigu mūsų šalyje suveiks naujos EK taisyklės gaminių projektavimui, jei Lietuvos gyventojai ims ilgiau naudoti elektronikos prietaisus ir juos taisyti, tai mūsų šalies vartojimo lygis nedidės taip smarkiai, kaip prieš keletą metų planavo ES rinkos ekspertai. Dėl to netgi gali paradoksaliai paaiškėti, kad automatiškai iš ES direktyvų perkeltas reikalavimas Lietuvai surinkti vis daugiau elektronikos atliekų gerokai kertasi su EK taisyklėmis, kurių galutinis tikslas – tvarumas ir mažesni elektronikos atliekų kiekiai. Juk jeigu jau kuriame tvarią, žiedinę ekonomiką, tai gal jau nebeplanuokime tokio nestabdomo elektronikos atliekų augimo.

Komentaro autorius - Linas Ivanauskas, Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Susisiekimo ir Energetikos ministerijoms – perspėjimas dėl nepanaudotų ES lėšų

Daugiausiai 2019 metams skirtos Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų iki rugsėjo buvo nepanaudojusios...

„Metasite“ vadovas: mokame tai, ko kiti nemoka Verslo tribūna 1

Specializacija, kokybė ir drąsa – tokį verslo plėtros receptą siūlo jau dvidešimt trečiuosius metus...

Kas prisiims atsakomybę už tokį ministrą? 5

Jei ne žiniasklaida, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ir toliau būtų slapta dalyvavęs užstalių...

Rusijos užgrobti Ukrainos lavai buksiruojami perdavimui

Užgrobtus Ukrainos laivus Rusija grąžins pirmadienį, lapkričio 18 d., pagal Rusijos ir Ukrainos susitarimą,...

Verslo aplinka
2019.11.17
A. Lukašenka kituose rinkimuose dalyvaus, jeigu žmonės to paprašys 1

Baltarusijoje sekmadienį vykstant parlamento rinkimams, kurių rezultatai jau iš anksto nulemti, Baltarusijos...

Verslo aplinka
2019.11.17
V. Puklevičius: puikus naujas sureguliuotas pasaulis Premium

Kai susiginčija euroentuziastas su euroskeptiku, o kalba pakrypsta jau ne apie pabėgėlius ar gėjų teises, bet...

Verslo klasė
2019.11.17
Tapome MRO lyderiais regione: kas toliau? 2

Visame pasaulyje daugėja keliaujančių oro transportu, dėl to sparčiai vystosi ir palaikančiosios aviacijos...

URM planuoja kapitalinį pastatų remontą už 9,5 mln. Eur

Užsienio reikalų ministerija 2022 m. planuoja atlikti kapitalinį pastatų remontą.

Statyba ir NT
2019.11.17
Išlaisvintas norvegas F. Bergas dėkoja Lietuvos prezidentui 1

Per Lietuvos ir Rusijos „šnipų mainus“ laisvę atgavęs Norvegijos pilietis Frodė Bergas dėkoja prezidentui...

Verslo aplinka
2019.11.16
Graži, bet trumpa „Facebook“ kriptovaliutos istorija Premium

Seksualiausia finansų rinkos sezono naujiena – šią vasarą pristatyta nauja elektroninė valiuta libra.

Verslo klasė
2019.11.16
„Aeroflot“ keleivis lojalumo mylių neteko dėl storo katino

Didžiausia Rusijos oro linijų bendrovė „Aeroflot“ anuliavo visas keleivio sukauptas lojalumo mylias už tai,...

Verslo aplinka
2019.11.16
Didieji prekybos partneriai dėl „Brexit“ nori kompensacijų ir iš JK, ir iš ES 

Niekaip nesibaigianti „Brexit“ istorija verčia nerimauti didžiąsias tarptautinės prekybos partneres, tarp jų...

Verslo aplinka
2019.11.16
Kaip laukiančio vartotojo minutę paversti į sekundę

Visi žmonės kasdien vis ko nors laukia: kol užsikraus „YouTube“ vaizdo įrašas, kol įsijungs žalia šviesoforo...

Verslo aplinka
2019.11.16
Rusiškos naftos savikaina – viena didžiausių pasaulyje

Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ paskelbė tyrimą, kuria teigiama, kad pigiausiai nafta išgaunama...

Pramonė
2019.11.16
„Adidas“ projektas „Speedfactory“ žlugo, robotizuoti fabrikai perkeliami į Aziją Premium

Dvejus metus trukęs sportinės aprangos gamintojo „Adidas“ eksperimentas „Robotai gamina sportbačius“ nei...

Pramonė
2019.11.16
Nukentėję nuo gaisro Alytuje prašo atlyginti 45.500 Eur žalos

Nukentėję nuo padangų gaisro Alytuje ūkininkai, verslininkai, gaisrininkai bei kitos tarnybos jau paprašė...

Verslo aplinka
2019.11.15
Lietuva ir Rusija įvykdė „šnipų mainus“: du lietuviai ir norvegas grąžinti į Lietuvą 1

Lietuvai ir Rusijai apsikeitus dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis, į Lietuvą sugrąžinti du lietuviai ir...

Verslo aplinka
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 2

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
V. Vasiliauskas: siūlomas bankų mokestis – grubiausias apmokestinimo modelis 4

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito...

Finansai
2019.11.15
Biudžeto ir finansų komitetas – už vaiko pinigų didinimą 10 Eur

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Vyriausybės siūlymui vaiko pinigus didinti 10-čia Eur – nuo...

Verslo aplinka
2019.11.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau