Eksportas tebeauga, bet gerokai kukliau

Per pirmus devynis šių metų mėnesius prekių buvo eksportuota už 21,95 mln. Eur, iš jų lietuviškos kilmės prekių – už 13,29 mlrd. Eur, pranešė Statistikos departamentas. Importo apimtis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 5% iki 23,81 mlrd. Eur. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 7,4%, importas – 5,1% Lietuviškos kilmės prekių eksportas ūgtelėjo 4,8%, be mineralinių produktų – 6,6%. Užsienio prekybos prekėmis balansas išliko neigiamas ir sudarė 1,86 mlrd. Eur.

[infogram id=“fe2d6eb6-57b9-49f9-a90b-e0631b0b5c41“ prefix=“NMH“ format=“interactive“ title=“Užsienio prekybos prekėmis balansas, 2019 m. 9 mėn. „]

„Nors trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos eksportas išlaikė augimo trajektoriją, tačiau pagal augimo tempą jis Lietuvos eksportuotojams buvo prasčiausias nuo šių metų pradžios, o lyginant su pirmuoju 2019 m. ketvirčiu, Lietuvos prekių eksporto augimo tempas sulėtėjo perpus“, – konstatuoja Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas.

Jis atkreipia dėmesį, kad 2019 m. pirmąjį ketvirtį eksporto apimtys išaugo 10,2%, antrąjį – 6,9%, o trečiąjį – 5,5%.

2019 m. sausį–rugsėjį eksporto padidėjimą lėmė išaugęs antžeminio transporto priemonių (24,2%), javų (67,5%), baldų (7,9%) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (7%), antžeminio transporto priemonių (6,3%), farmacijos produktų (14,2%) importas.

Pirmus devynis šių metų mėnesius Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją, o importavo iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos. Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją, Lenkiją, Latviją, Švediją ir Jungtines Amerikos Valstijas. Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų, įvairių pramonės dirbinių, paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų, chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos.

[infogram id=“b23bded6-512d-4769-b8b7-a02802bd8186“ prefix=“Sos“ format=“interactive“ title=“Lietuvos eksporto partnerės 2019 m. 9 mėn. „]

Vien per rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, eksportas padidėjo 1,1%, importas sumažėjo 1,3%. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 3,5%, importas – 0,1%. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 0,6%, o be mineralinių produktų – padidėjo 2,9%. 2019 m. rugsėjį prekių buvo eksportuota už 2,54 mlrd. Eur, o importuota už 2,59 mlrd. Eur. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,51 mlrd. Eur.

Anot A. Izgorodino, šiuo metu Lietuvos eksporto plėtrą riboja trys pagrindiniai faktoriai – besitęsiantis nuosmukis Vokietijos apdirbamosios pramonės sektoriuje, nuo kurio stipriai priklauso Lietuvos pramonė, atliekanti kontraktinius užsakymus, valiutų nuvertėjimas Skandinavijos regione, taip pat „Brexit“ ir jo neigiamas poveikis ekonominei situacijai Jungtinėje Karalystėje. I

š kitos pusės, trečiojo ketvirčio Lietuvos eksporto rezultatuose galima įžvelgti ir nemažai pozityvumo – pavyzdžiui, nepaisant komplikuotos situacijos išorės rinkose, Lietuvos prekių eksportas visgi auga, tik gerokai lėčiau nei šių metų pradžioje.

Vis tik, jo vertinimu, trečiąjį metų ketvirtį maloniai pradžiugino Lietuvos eksporto rezultatai didžiausioje Lietuvos eksporto rinkoje Vokietijoje, kuriai tenka 12% lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių. Nors gamybos apimtys Vokietijos pramonėje šiemet kas mėnesį mažėjo, pirmą, antrą ir trečią šių metų ketvirtį Lietuvos eksportas į šią rinką augo atitinkamai 12,4%, 7,5% ir 7,3%.

„Neblogam Lietuvos eksportuotojų atsparumui nuo problemų Vokietijos ekonomikoje įtakos turi tai, kad nuo krizės 51% išaugo Lietuvos pramonės produktyvumas, ES vidurkį atitinkantis darbo kaštų augimas, kuris leido Lietuvos gamintojams pervilioti dalį užsakymų iš kitų ES gamintojų, taip pat itin stiprus vidaus vartojimas Vokietijoje, kuri palaiko vos 3,1%“, – vardija A. Izgorodinas. Jo teigimu, iš pagrindinių eksporto rinkų Lietuvos eksportas labiausiai „nukraujavo“ Švedijoje – jei pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Lietuvos eksportas į Švediją augo 2 ir 1,1%, trečiąjį ketvirtį jis sumažėjo iškart 9%. Tikėtina, kad esminės įtakos Lietuvos eksporto į Švediją rezultatų pablogėjimui turėjo šiemet fiksuojamas ženklus Švedijos kronos nuvertėjimas: nuo 2019 m. pradžios Švedijos krona euro atžvilgiu nuvertėjo 5,3%. Anot ekonomisto, Švedijos kronos nuosmukis Lietuvos eksportą į Švediją neigiamai paveikė per du aspektus – atpigusi krona neužsuko Švedijos pramonės plėtros, bet tuo pačiu metu pakenkė Švedijos vartotojų perkamajai galiai.

„Švedijos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. sausį-rugsėjį Švedijos pramonė užsienio rinkose gavo tik 1,7% daugiau užsakymų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pilnai išnaudoti kronos nuvertėjimo privalumus Švedijos gamintojams neleido buksuojanti pasaulio ekonomika, pabrangę importiniai gamybos komponentai ir tai, kad švedų gamintojai šiuo metu išnaudoja net 86% visų gamybos pajėgumų, t.y. iš esmės nebeturi laisvų pajėgumų ir nebegali prisiimti naujų užsakymų. Tad tikėtina, kad Lietuvos gamintojai negavo daugiau kontraktinės gamybos užsakymų iš Švedijos“, – nurodo A. Izgorodinas.

Šių spalio mėn. užsienio prekybos statistinė informacija bus skelbiama gruodžio 10 dieną.