Eksportas tebeauga, bet gerokai kukliau

Publikuota: 2019-11-08
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Šių metų sausį–rugsėjį Lietuva prekių eksportavo 6,3% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tačiau rugsėjį eksporto apimtis, palyginant su rugpjūčio rodikliais, padidėjo tik 1,1%, o lietuviškos kilmės prekių pardavimai užsienio rinkose susitraukė 0,6%.

Per pirmus devynis šių metų mėnesius prekių buvo eksportuota už 21,95 mln. Eur, iš jų lietuviškos kilmės prekių – už 13,29 mlrd. Eur, pranešė Statistikos departamentas. Importo apimtis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 5% iki 23,81 mlrd. Eur. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 7,4%, importas – 5,1% Lietuviškos kilmės prekių eksportas ūgtelėjo 4,8%, be mineralinių produktų – 6,6%. Užsienio prekybos prekėmis balansas išliko neigiamas ir sudarė 1,86 mlrd. Eur.

[infogram id=“fe2d6eb6-57b9-49f9-a90b-e0631b0b5c41“ prefix=“NMH“ format=“interactive“ title=“Užsienio prekybos prekėmis balansas, 2019 m. 9 mėn. „]

„Nors trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos eksportas išlaikė augimo trajektoriją, tačiau pagal augimo tempą jis Lietuvos eksportuotojams buvo prasčiausias nuo šių metų pradžios, o lyginant su pirmuoju 2019 m. ketvirčiu, Lietuvos prekių eksporto augimo tempas sulėtėjo perpus“, – konstatuoja Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas.

Jis atkreipia dėmesį, kad 2019 m. pirmąjį ketvirtį eksporto apimtys išaugo 10,2%, antrąjį – 6,9%, o trečiąjį – 5,5%.

2019 m. sausį–rugsėjį eksporto padidėjimą lėmė išaugęs antžeminio transporto priemonių (24,2%), javų (67,5%), baldų (7,9%) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (7%), antžeminio transporto priemonių (6,3%), farmacijos produktų (14,2%) importas.

Pirmus devynis šių metų mėnesius Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją, o importavo iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos. Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją, Lenkiją, Latviją, Švediją ir Jungtines Amerikos Valstijas. Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų, įvairių pramonės dirbinių, paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų, chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos.

[infogram id=“b23bded6-512d-4769-b8b7-a02802bd8186“ prefix=“Sos“ format=“interactive“ title=“Lietuvos eksporto partnerės 2019 m. 9 mėn. „]

Vien per rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, eksportas padidėjo 1,1%, importas sumažėjo 1,3%. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 3,5%, importas – 0,1%. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 0,6%, o be mineralinių produktų – padidėjo 2,9%. 2019 m. rugsėjį prekių buvo eksportuota už 2,54 mlrd. Eur, o importuota už 2,59 mlrd. Eur. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,51 mlrd. Eur.

Anot A. Izgorodino, šiuo metu Lietuvos eksporto plėtrą riboja trys pagrindiniai faktoriai – besitęsiantis nuosmukis Vokietijos apdirbamosios pramonės sektoriuje, nuo kurio stipriai priklauso Lietuvos pramonė, atliekanti kontraktinius užsakymus, valiutų nuvertėjimas Skandinavijos regione, taip pat „Brexit“ ir jo neigiamas poveikis ekonominei situacijai Jungtinėje Karalystėje. I

š kitos pusės, trečiojo ketvirčio Lietuvos eksporto rezultatuose galima įžvelgti ir nemažai pozityvumo – pavyzdžiui, nepaisant komplikuotos situacijos išorės rinkose, Lietuvos prekių eksportas visgi auga, tik gerokai lėčiau nei šių metų pradžioje.

Vis tik, jo vertinimu, trečiąjį metų ketvirtį maloniai pradžiugino Lietuvos eksporto rezultatai didžiausioje Lietuvos eksporto rinkoje Vokietijoje, kuriai tenka 12% lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių. Nors gamybos apimtys Vokietijos pramonėje šiemet kas mėnesį mažėjo, pirmą, antrą ir trečią šių metų ketvirtį Lietuvos eksportas į šią rinką augo atitinkamai 12,4%, 7,5% ir 7,3%.

„Neblogam Lietuvos eksportuotojų atsparumui nuo problemų Vokietijos ekonomikoje įtakos turi tai, kad nuo krizės 51% išaugo Lietuvos pramonės produktyvumas, ES vidurkį atitinkantis darbo kaštų augimas, kuris leido Lietuvos gamintojams pervilioti dalį užsakymų iš kitų ES gamintojų, taip pat itin stiprus vidaus vartojimas Vokietijoje, kuri palaiko vos 3,1%“, – vardija A. Izgorodinas. Jo teigimu, iš pagrindinių eksporto rinkų Lietuvos eksportas labiausiai „nukraujavo“ Švedijoje – jei pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Lietuvos eksportas į Švediją augo 2 ir 1,1%, trečiąjį ketvirtį jis sumažėjo iškart 9%. Tikėtina, kad esminės įtakos Lietuvos eksporto į Švediją rezultatų pablogėjimui turėjo šiemet fiksuojamas ženklus Švedijos kronos nuvertėjimas: nuo 2019 m. pradžios Švedijos krona euro atžvilgiu nuvertėjo 5,3%. Anot ekonomisto, Švedijos kronos nuosmukis Lietuvos eksportą į Švediją neigiamai paveikė per du aspektus – atpigusi krona neužsuko Švedijos pramonės plėtros, bet tuo pačiu metu pakenkė Švedijos vartotojų perkamajai galiai.

„Švedijos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. sausį-rugsėjį Švedijos pramonė užsienio rinkose gavo tik 1,7% daugiau užsakymų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pilnai išnaudoti kronos nuvertėjimo privalumus Švedijos gamintojams neleido buksuojanti pasaulio ekonomika, pabrangę importiniai gamybos komponentai ir tai, kad švedų gamintojai šiuo metu išnaudoja net 86% visų gamybos pajėgumų, t.y. iš esmės nebeturi laisvų pajėgumų ir nebegali prisiimti naujų užsakymų. Tad tikėtina, kad Lietuvos gamintojai negavo daugiau kontraktinės gamybos užsakymų iš Švedijos“, – nurodo A. Izgorodinas.

Šių spalio mėn. užsienio prekybos statistinė informacija bus skelbiama gruodžio 10 dieną.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
D. Trumpas: nesudarius susitarimo, Kinijai nustatyti muitai bus „dar padidinti“

Jeigu JAV ir Kinijos prekybos susitarimas nebus sudarytas, kiniškoms prekėms nustatyti importo muitai bus dar...

Verslo aplinka
2019.11.19
G. Nausėda: chaotišką J. Narkevičiaus veiklą vertinu neigiamai

Prezidentas Gitanas Nausėda sako neigiamai vertinantis susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus veiklą ir...

Verslo aplinka
2019.11.19
G. Nausėda atviras dialogui su Baltarusija, bet neperžengs raudonųjų linijų

Prezidentas Gitanas Nausėda yra atviras dialogui su Baltarusija, tačiau neperžengs raudonųjų linijų ir...

Verslo aplinka
2019.11.19
ES valstybės narės ir Europos Parlamentas susitarė dėl kitų metų ES biudžeto

Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą dėl 2020 m. Europos Sąjungos (ES)...

Verslo aplinka
2019.11.19
Nesumokėjusiems žemės mokesčio VMI pradėjo skaičiuoti delspinigius, ragina paskubėti 3

Naujausiais duomenimis, gyventojai sumokėjo daugiau nei 27,2 mln. Eur, įmonės – kiek daugiau nei 5,5 mln. Eur...

Finansai
2019.11.19
Seime stringa pakartotinis balsavimas dėl urėdijų reformos įstatymo

Pritrūkus balsų Seimas antradienį iš naujo nepriėmė Miškų įstatymo, įtvirtinusio urėdijų reformą. Parlamentas...

Verslo aplinka
2019.11.19
Dairysis naujo ekonomikos ministro, bet nebūtinai skubės  Premium 2

Po nepilnų dviejų savaičių Virginijus Sinkevičius turėti pradėti eiti eurokomisaro pareigas, todėl neteks...

Verslo aplinka
2019.11.19
M. Šefčovičius: dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą pratęsimo turi kalbėtis prezidentai

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, Rusijos ir Ukrainos derybų dėl dujų tarpininkas, Marošas...

Pramonė
2019.11.19
N. Venckienė paleidžiama į laisvę, nusprendė teismas

Iš JAV pargabenta buvusi teisėja ir parlamentarė Neringa Venckienė paleidžiama į laisvę už 10 tūkst. eurų...

Verslo aplinka
2019.11.19
SEB strategas pataria akylai stebėti JAV – neatmeta recesijos 2020 m. antrąjį pusmetį Premium 1

Johanas Javeusas, SEB grupės vyriausiasis strategas, teigia, kad egzistuoja nemaža tikimybė, jog didžiausia...

Finansai
2019.11.19
Žurnalas „Top“: turtingiausi lietuviai – N. Numavičius, M. Raila ir G. Žiemelis 1

Turtingiausi lietuviai yra Nerijus Numavičius, „Vilniaus prekybos“ įkūrėjas, Mindaugas Raila, įmonių grupės...

Verslo aplinka
2019.11.19
Keli vieno recepto ingredientai

Augantys įmonių tarpusavio vėlavimai atsiskaityti – pirmas signalas apie išaugusią mokėjimų riziką. Lietuvoje...

Finansai
2019.11.19
Įspėjimas dėl ES lėšų – gali vėluoti milijonų investavimas  Premium

Lietuva yra tarp šalių, kurios beveik nevėluoja panaudoti europietiškų fondų išteklius. Bet, kaip rodo...

Verslo aplinka
2019.11.19
Ministrė: gaisro metu padaryta žala tik Alytaus miesto ir rajono savivaldybėms

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pirmadienį pranešė, kad gaisro padangų perdirbimo įmonėje metu...

Verslo aplinka
2019.11.18
Teismas G. J. Furmanavičiui dėl prekybos poveikiu skyrė lygtinę laisvės atėmimo bausmę

Teismas pirmadienį pripažino buvusį Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovės patarėją Gintarą Joną...

Verslo aplinka
2019.11.18
B. Gatesas susigrąžino turtingiausio pasaulio žmogaus vardą

Milijardierius, filantropas, „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas po dvejų metų atgavo turtingiausio pasaulio...

Laisvalaikis
2019.11.18
„Metasite“ įkūrėjas: mokame tai, ko kiti nemoka Verslo tribūna 1

Specializacija, kokybė ir drąsa – tokį verslo plėtros receptą siūlo jau dvidešimt trečiuosius metus...

Verslo aplinka
2019.11.18
Naujos kadencijos Baltarusijos parlamente nebus nė vieno opozicijos atstovo

Pirmadienį paskelbti oficialūs Baltarusijos žemųjų parlamento rūmų rinkimų rezultatai rodo, kad į juos...

Verslo aplinka
2019.11.18
Susisiekimo ir Energetikos ministerijoms – perspėjimas dėl nepanaudotų ES lėšų

Daugiausiai 2019 metams skirtos Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų iki rugsėjo buvo nepanaudojusios...

Verslo aplinka
2019.11.18
Kas prisiims atsakomybę už tokį ministrą? 27

Jei ne žiniasklaida, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ir toliau būtų slapta dalyvavęs užstalių...

Verslo aplinka
2019.11.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau