Eksportas tebeauga, bet gerokai kukliau

Publikuota: 2019-11-08
Atnaujinta 2019-11-08 13:11
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Šių metų sausį–rugsėjį Lietuva prekių eksportavo 6,3% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tačiau rugsėjį eksporto apimtis, palyginant su rugpjūčio rodikliais, padidėjo tik 1,1%, o lietuviškos kilmės prekių pardavimai užsienio rinkose susitraukė 0,6%.

Per pirmus devynis šių metų mėnesius prekių buvo eksportuota už 21,95 mln. Eur, iš jų lietuviškos kilmės prekių – už 13,29 mlrd. Eur, pranešė Statistikos departamentas. Importo apimtis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 5% iki 23,81 mlrd. Eur. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 7,4%, importas – 5,1% Lietuviškos kilmės prekių eksportas ūgtelėjo 4,8%, be mineralinių produktų – 6,6%. Užsienio prekybos prekėmis balansas išliko neigiamas ir sudarė 1,86 mlrd. Eur.

[infogram id=“fe2d6eb6-57b9-49f9-a90b-e0631b0b5c41“ prefix=“NMH“ format=“interactive“ title=“Užsienio prekybos prekėmis balansas, 2019 m. 9 mėn. „]

„Nors trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos eksportas išlaikė augimo trajektoriją, tačiau pagal augimo tempą jis Lietuvos eksportuotojams buvo prasčiausias nuo šių metų pradžios, o lyginant su pirmuoju 2019 m. ketvirčiu, Lietuvos prekių eksporto augimo tempas sulėtėjo perpus“, – konstatuoja Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jis atkreipia dėmesį, kad 2019 m. pirmąjį ketvirtį eksporto apimtys išaugo 10,2%, antrąjį – 6,9%, o trečiąjį – 5,5%.

2019 m. sausį–rugsėjį eksporto padidėjimą lėmė išaugęs antžeminio transporto priemonių (24,2%), javų (67,5%), baldų (7,9%) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (7%), antžeminio transporto priemonių (6,3%), farmacijos produktų (14,2%) importas.

Pirmus devynis šių metų mėnesius Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją, o importavo iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos. Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją, Lenkiją, Latviją, Švediją ir Jungtines Amerikos Valstijas. Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų, įvairių pramonės dirbinių, paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų, chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos.

[infogram id=“b23bded6-512d-4769-b8b7-a02802bd8186“ prefix=“Sos“ format=“interactive“ title=“Lietuvos eksporto partnerės 2019 m. 9 mėn. „]

Vien per rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, eksportas padidėjo 1,1%, importas sumažėjo 1,3%. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 3,5%, importas – 0,1%. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 0,6%, o be mineralinių produktų – padidėjo 2,9%. 2019 m. rugsėjį prekių buvo eksportuota už 2,54 mlrd. Eur, o importuota už 2,59 mlrd. Eur. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,51 mlrd. Eur.

Anot A. Izgorodino, šiuo metu Lietuvos eksporto plėtrą riboja trys pagrindiniai faktoriai – besitęsiantis nuosmukis Vokietijos apdirbamosios pramonės sektoriuje, nuo kurio stipriai priklauso Lietuvos pramonė, atliekanti kontraktinius užsakymus, valiutų nuvertėjimas Skandinavijos regione, taip pat „Brexit“ ir jo neigiamas poveikis ekonominei situacijai Jungtinėje Karalystėje. I

š kitos pusės, trečiojo ketvirčio Lietuvos eksporto rezultatuose galima įžvelgti ir nemažai pozityvumo – pavyzdžiui, nepaisant komplikuotos situacijos išorės rinkose, Lietuvos prekių eksportas visgi auga, tik gerokai lėčiau nei šių metų pradžioje.

Vis tik, jo vertinimu, trečiąjį metų ketvirtį maloniai pradžiugino Lietuvos eksporto rezultatai didžiausioje Lietuvos eksporto rinkoje Vokietijoje, kuriai tenka 12% lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių. Nors gamybos apimtys Vokietijos pramonėje šiemet kas mėnesį mažėjo, pirmą, antrą ir trečią šių metų ketvirtį Lietuvos eksportas į šią rinką augo atitinkamai 12,4%, 7,5% ir 7,3%.

„Neblogam Lietuvos eksportuotojų atsparumui nuo problemų Vokietijos ekonomikoje įtakos turi tai, kad nuo krizės 51% išaugo Lietuvos pramonės produktyvumas, ES vidurkį atitinkantis darbo kaštų augimas, kuris leido Lietuvos gamintojams pervilioti dalį užsakymų iš kitų ES gamintojų, taip pat itin stiprus vidaus vartojimas Vokietijoje, kuri palaiko vos 3,1%“, – vardija A. Izgorodinas. Jo teigimu, iš pagrindinių eksporto rinkų Lietuvos eksportas labiausiai „nukraujavo“ Švedijoje – jei pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Lietuvos eksportas į Švediją augo 2 ir 1,1%, trečiąjį ketvirtį jis sumažėjo iškart 9%. Tikėtina, kad esminės įtakos Lietuvos eksporto į Švediją rezultatų pablogėjimui turėjo šiemet fiksuojamas ženklus Švedijos kronos nuvertėjimas: nuo 2019 m. pradžios Švedijos krona euro atžvilgiu nuvertėjo 5,3%. Anot ekonomisto, Švedijos kronos nuosmukis Lietuvos eksportą į Švediją neigiamai paveikė per du aspektus – atpigusi krona neužsuko Švedijos pramonės plėtros, bet tuo pačiu metu pakenkė Švedijos vartotojų perkamajai galiai.

„Švedijos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. sausį-rugsėjį Švedijos pramonė užsienio rinkose gavo tik 1,7% daugiau užsakymų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pilnai išnaudoti kronos nuvertėjimo privalumus Švedijos gamintojams neleido buksuojanti pasaulio ekonomika, pabrangę importiniai gamybos komponentai ir tai, kad švedų gamintojai šiuo metu išnaudoja net 86% visų gamybos pajėgumų, t.y. iš esmės nebeturi laisvų pajėgumų ir nebegali prisiimti naujų užsakymų. Tad tikėtina, kad Lietuvos gamintojai negavo daugiau kontraktinės gamybos užsakymų iš Švedijos“, – nurodo A. Izgorodinas.

Šių spalio mėn. užsienio prekybos statistinė informacija bus skelbiama gruodžio 10 dieną.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Rusų laivas su ukrainietiškais grūdais vis dar įstrigęs prie Turkijos krantų

Su Rusijos vėliava plaukiojantis prekinis laivas, atsidūręs Kyjivo ir Maskvos ginčo dėl grūdų centre,...

Infografika: kokios ir kiek prekių keliauja geležinkeliu į Kaliningradą Premium

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) duomenimis, dabartinės ES sankcijos juodiesiems metalams ir plienui turi įtakos...

Logistika
16:16
Ne tik Ukraina: Rusijos programišių taikinyje – Baltijos šalys, Lenkija, Skandinavija Premium

Nors kariniai veiksmai didžiojoje dalyje Ukrainos teritorijos prasidėjo vasario 24 d., „Microsoft“ neseniai...

Inovacijos
15:00
Bundesbanko vadovas paragino atsargiai naudoti ECB planuojamą krizės sprendimo įrankį 1

Joachimas Nagelis, Bundesbanko vadovas, pirmadienį pareiškė manantis, kad Europos Centrinis Bankas (ECB)...

Rinkos
14:59
Lugane Ukraina ir sąjungininkai paskelbė deklaraciją šalies atstatymui

Ukrainos atstatymo konferencijoje Šveicarijos mieste Lugane antradienį susitikusios Kyjivo sąjungininkės...

E. Remeikis. Laisvų įmonės lėšų įdarbinimas – ne vien korporacijoms

Investavimas įmonės vardu vis dar daugiau klausimų ir baimių kelianti tema nei aiškus, naujas galimybes...

Nuomonės
14:47
EP nusprendė pažaboti technologijų milžinių veiklą teisės aktais

Europos Parlamentas (EP) antradienį ratifikavo svarbius įstatymus, kurie leis griežčiau reguliuoti didžiąsias...

Inovacijos
14:41
JAV ir Kinija mezga pokalbį dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių sprendimo

Aukščiausi JAV ir Kinijos pareigūnai antradienį surengė atviras diskusijas vaizdo ryšio priemonėmis, kurių...

Žingsnis narystės link – NATO pasirašė Suomijos ir Švedijos stojimo į aljansą protokolus

Suomija ir Švedija antradienį Briuselyje formaliai pradėjo prisijungimo prie NATO procesą, pasirašyti šių...

VMI kaip policija: siūloma jai leisti keliuose savarankiškai stabdyti automobilius Premium 15

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojams norima suteikti teisę keliuose savarankiškai stabdyti ir...

Finansai
10:16
„Begos“ vadovas: beveik 5 kartus kritusį pelną nulėmė geopolitinė situacija

Viena didžiausių Klaipėdos uosto krovos kompanijų „Bega“ praėjusiais metais gavo 22,97 mln. Eur pajamų –...

Logistika
12:40
Lietuva skirs Ukrainai papildomus 10 mln. Eur atstatymo darbams 10

Lietuva skirs Ukrainos nacionaliniam bankui papildomus 10 mln. Eur neatidėliotiniems atstatymo darbams,...

Prezidento patarėjas siūlo mokytis iš pastabų dėl neteisėtų migrantų

Tarptautinėms institucijoms išsakius kritiką Lietuvai dėl elgesio su neteisėtais migrantais, Kęstutis Budrys,...

Prezidentūra: papildomos NATO pajėgos į Lietuvą laikinai gali atvykti ir dabar

Laikinai dislokuoti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas esant būtinybei galima ir dabar, o nuolatiniam buvimui...

Finansų viceministrė: sumažinus degalų akcizą litras benzino atpigtų 4 ct 27

Benzino kainai Lietuvoje perkopus 2 Eur ribą ir daliai politikų raginant mažinti degalų akcizą, tokia...

Pirmadienį užfiksuoti 633 nauji COVID-19 atvejai 1

Per praėjusią parą nustatyti 633 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo antradienį paskelbti...

Politologas ragina akylai stebėti, kur vokiečiai nukreips papildomus gynybos milijardus Premium

NATO aukščiausiojo lygio susitikime Madride iš tiesų pasiekti istoriniai sprendimai tiek dėl rytinio flango...

Lygties nežinomieji išsigrynino

Po NATO viršūnių sprendimo rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų padidinti...

Nuomonės
05:50
Sulėtinusi tempą Lietuvoje, „Hegelmann“ investuoja 10 mln. Eur į intermodalumą Premium

Iki 2019 m. rodžiusi tvirtą augimą Lietuvoje, pastaraisiais metais Vokietijos kapitalo „Hegelmann Group“...

Logistika
05:45
IT ekspertas: automatizuokite viską, ką galite, kol dar ne vėlu Verslo tribūna

Vis greičiau besisukančiame verslo pasaulyje daugybei įmonių tenka spręsti iššūkius, kaip optimizuoti veiklos...

Inovacijos
05:00

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku