Verslą tebelaiko užribyje

Valstybės įmonių vidaus sandorius Seimas uždraudė 2017 m. kovą. Savivaldybės išsaugojo teisę sudarinėti vidaus sandorius, nors jų atsisakyti ragino Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) ir kt. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką savivaldybė, prieš sudarydama vidaus sandorį dėl viešųjų paslaugų teikimo su savo įmone, turi atlikti vadinamąją konkurencingą procedūrą – pasitikrinti, ar rinkoje nėra privačių subjektų, galinčių teikti tokias viešąsias paslaugas. Savivaldybės vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai perkant viešai, būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.

Šių metų balandį parlamentarė Agnė Bilotaitė pasiūlė pataisas, uždraudžiančias savivaldybių ir jų valdomų įmonių vidaus sandorius. „Siūlymas neatsisakyti vidaus sandorių – tai bandymas įtvirtinti jau plačiai taikomą tvarką, kuri „atriša“ rankas savivaldybėms ir savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms dirbtinai riboti konkurenciją, privilegijuoti ir proteguoti neefektyviai veikiančias savivaldybių kontroliuojamas įmones ir skatinti neracionalų valstybės lėšų naudojimą,“ – įsitikinusi A. Bilotaitė. Pasak jos, Seimui sugriežtinus įmonių vidaus sandorius, situacija nepagerėjo. VPT duomenimis, 2018 m. vidaus sandorių skaičius sumažėjo apie 5,5%, bet jų vertė padidėjo įspūdingai - 113%. Tačiau siūlymas užkirsti kelią vidaus sandoriams, kurie ne tik eliminuoja verslą, bet neretai tampa legalizuota korupcija, parlamentarų palaikymo nesulaukė – Ekonomikos komitete už A. Bilotaitės pataisas balsavo penki, prieš – trys – susilaikė du komiteto nariai, tarp jų – komiteto pirmininkas socialdarbietis Rimantas Sinkevičius, lėmęs komiteto sprendimą.

Prie vidaus sandorių parlamentarai grįžo rugpjūčio mėnesį, tačiau jau iš kito galo: 10 valstiečių įregistravo Viešųjų pirkimų ir Vietos savivaldos įstatymų pataisų projektus - su jais, be kita ko, siūloma leisti savivaldybėms steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus, priimti sprendimą dėl naujos ar jau vykdytos veiklos pavedimo ūkio subjektui, leisti sudaryti vidaus sandorius dėl tam tikrų paslaugų teikimo. Savivaldybėms aušta džiaugsminga era – sudarai sandorį su savo įmone ir jokio galvos skausmo.

Su vidaus sandorių grąžinimu nenori sutikti nei privatūs operatoriai, nei kontroliuojančios institucijos, nei kai kurie ekspertai. Vienas iš pavyzdžių, kai savivaldybės privilegijuoja savo įmones – baseinai, kurių miestuose randasi vis daugiau. Štai KT nustatė, kad Vilniaus savivaldybė, perdavusi Fabijoniškių baseiną pasitikėjimo teise valdyti savo VšĮ „Sveikas miestas“, privilegijavo ją kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir sudarė rinkoje skirtingas konkurencijos sąlygas. Tokių pavzydžių - gausybė.

VŽ nuomone, valdantieji toliau kloja kelią valstybiniam kapitalizmui. Savivaldybių siekis išlaikyti vidaus sandorių galimybę ir toliau proteguoti savo įmones, iškreipia konkurenciją rinkoje, be to valstybės lėšos netaupomos, o vartotojai verčiami mokėti daugiau nei mokama esant konkurencijai. Savivaldybių politikams patogu turėti įrankį, kurio finansavimą, personalą ir investicijas gali reguliuoti, tačiau tai niekaip neskatina įmonių siekti efektyvios veiklos. Juk pasitempti gali paskatinti tik konkurencija.