Kas tai? Eksperto įžvalgos

„Doing business 2020“ reitinge Lietuva tarp lyderių – kas toliau?

Publikuota: 2019-11-04
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris.
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris.

„Doing business“ paskelbus naujausius reitingus yra kuo pasidžiaugti – užimama vienuolikta vieta yra garbinga, vadinasi, institucijų pastangos keičiant teisės aktus nenuėjo veltui. Ministerijos žada nesustoti ir kitais metais bei tikisi dar didesnių aukštumų, ko aš nuoširdžiai linkiu, tačiau pasiekus aukštumas dažnai iškyla klausimas, o kas toliau?

Svarbu atkreipti dėmesį, kad reitinge šalys nėra išskiriamos pagal jų dydį ar žmogiškuosius resursus, todėl, objektyviai vertinant, užimama pozicija yra dar vertingesnė. Lietuvą lenkia tokios valstybės kaip JAV ar Jungtinė Karalystė, kurios vien dėl savo dydžio daliai verslų yra patrauklesnės nei mažosios. Kita vertus, jei Jungtinės Karalystės dėl tebevykstančio „Brexit“ nebeskaičiuosime kaip ES narės, Lietuvą lenkia tik dvi bendrijos šalys – Danija ir Švedija.

Tačiau pakilimas ar nukritimas keliomis vietomis nebeturi esminės reikšmės – Lietuva yra tarp bendro reitingo lyderių, o savo regione užima pirmaujančias pozicijas.

Beje, naujausiame reitinge dar neatsispindi priimto Nemokumo įstatymo naujovės, kurios ateityje kilstels Lietuvos pozicijas. Šiuo metu tai silpniausia šalies vieta, čia esame 89, o vertinant balais situacija yra šiek tiek prastesnė nei pernai.

Tačiau jokiais būdais nenoriu pasakyti, kad reikia sustoti. Priešingai, aplinkinės valstybės vykdo reformas, todėl svarbu išlaikyti tempą, ypač atkreipiant dėmesį į likusias silpnas  vietas, kur Lietuva galėtų pasitempti, ir tai ne tik pagerintų pozicijas reitinge, bet — svarbiausia — suteiktų pozityvų postūmį didinant Lietuvos konkurencingumą.

Efektyvesnė smulkiųjų akcininkų teisių apsauga

Smulkiųjų akcininkų padėtis kelia rūpestį. Lietuva prieš kelerius metus taisė Akcinių bendrovių įstatymą, siekdama atsižvelgti į Pasaulio banko (jis sudaro ir „Doing business“ reitingą) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, tačiau spragų dar liko, ypač kalbant apie įmonių vadovų atsakomybę (gauti 4 balai iš 10).

„Doing business” metodikoje siekiama įvertinti, kokia apimtimi atsakytų įmonės vadovas, jei sandoris vyktų tarp dviejų įmonių, kuriose jis yra akcininkas, ir smulkieji akcininkai įrodytų teisme, kad sandoris pažeidė jų interesus.

Lietuvoje įmonės vadovo atsakomybė būtų taikoma tik įrodžius jo aplaidumą ir (ar) tyčinius veiksmus, nukreiptus prieš įmonės interesus, taip pat yra ribotos ir sandorio panaikinimo galimybės ir (ar) vadovo nušalinimo nuo pareigų.

Efektyvesnė smulkiųjų akcininkų teisių apsauga lemia aukštesnę įmonių valdymo kokybę, todėl šios srities reglamentavimo reformos būtų reikšmingos didinant Lietuvos įmonių konkurencingumą ir pritraukiant investicijas į jas.

Minimalaus įstatinio kapitalo atsisakymas

Verslo pradžios vertinimus galėtume kilstelti visai paprastai – tereikia atsisakyti minimalaus įstatinio kapitalo, šiuo metu siekiančio 2500 Eur, reikalavimo steigiant uždarąją akcinę bendrovę. Šia tema jau buvo diskutuota ne kartą, ir tiek šalininkai, tiek oponentai turi savo argumentų, bet faktas, kad 120 pasaulio šalių taiko nulinį dydį arba jis yra simbolinis, manau, yra iškalbingas.

Minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas atsirado kaip priemonė apsaugoti kreditorius. Šiuolaikiniame versle jis praktiškai nebeatlieka pirminės funkcijos, tačiau yra kliūtis įmonės steigimui, ypač jauniems verslininkams ar moterims, kurių prieiga prie kapitalo dažnai būna  ribota. Dar daugiau, dažnai įstatinis kapitalas yra įnešamas, o po to iš įmonės išimamas per įvairius atsiskaitymus, t.y. realiai pinigų sąskaitoje nebebūna.

Lietuvoje verslą galima pradėti steigiant mažąją bendriją. Tai leistų išvengti įstatinio kapitalo reikalavimo, taikomo uždarajai akcinei bendrovei. Ir nors ši verslo pradžios forma turi savo privalumų, tačiau, atsisakius minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo uždarosioms akcinėms bendrovėms, dar labiau išplėstume pasirinkimo galimybes, sukurtume daugiau naujų verslų ir didintume konkurencingumą.

Realiai veikiantys teisės aktų pakeitimai

Tačiau svarbiausiu žingsniu laikyčiau net ne teisės aktų pakeitimus, bet nuoseklų jų įgyvendinimą. Įstatymų pakeitimai gali sudėti varneles reitinguose, tačiau turime nepamiršti praktikos. Ar Nemokumo įstatymas, kurį tikrai teigiamai įvertins Pasaulio bankas, iš esmės pakeis tendenciją, kai santykinai retai pasirenkamas įmonės restruktūrizavimas vietoj bankroto? Juk ir vertintojai nori ne šiaip reformos nemokumo srityje, bet galimybės išsaugoti kuo daugiau verslų bei apsaugoti kreditorius nuo didesnių nuostolių.

Tam, kad būtų dažniau pasirinktas restruktūrizavimo procesas, turime keisti ne tik teisės aktus, bet ir mąstymą bei jo pagrindu formuotiną praktiką, kad išsaugotas verslas sukurs didesnę naudą nei turto (pajamų) pa(si)dalinimas bankroto proceso metu.

Minimalaus įstatinio kapitalo atsisakymas taip pat būtų tik simbolinis veiksmas, jei jauniems verslams išliktų reikalavimai dėl apyvartos srityse, kur tie reikalavimai tik apsunkiną veiklą, bet neduoda jokios naudos. Pavyzdžiui, „inočekiui“ gauti (planuojant galimybių studiją) reikia, kad pradedantieji verslai parodytų apyvartą. Tai iškreipia pačios galimybių studijos esmę, nes verslas dar vertina, ar jam verta iš viso startuoti, o valdininkai jau reikalauja apyvartos.

„Doing business“ nėra vienintelis reitingas, kuriame Lietuvos valdžia turėtų siekti geresnių rezultatų. Pasaulio Ekonomikos forumas prieš kelis mėnesius paskelbė šalių konkurencingumo reitingus, kuriuose Lietuva yra 39. „Doing business“ koncentruojasi į verslo sąlygas, tuo tarpu Pasaulio ekonomikos forumo reitingas žvelgia plačiau ir apima žmogiškojo kapitalo rodiklius, inovacijų ekosistemą bei rinkos rodiklius.

Norisi tikėti, kad teigiamas valdžios institucijų užsispyrimas ir kryptingas darbas persikels į sritis, kurios ne tik tiesiogiai gerina verslo sąlygas, bet ir kurią atvirą ir stiprią visuomenę, leidžiančią ne tik pritraukti investicijas, bet ir sukurti maksimalią pridėtinę vertę.

Linas Sesickas yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris bei Bankų ir finansų praktikos vadovas, Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Euro įvedimas ir turėjo teigiamą ekonominį poveikį, ir augino kainas

Prieš penkerius metus Lietuvoje įvestas euras turėjo teigiamą ekonominį poveikį, tačiau euro įvedimas susijęs...

Rusijos piliečiai NT Suomijoje galės įsigyti tik leidus suomių gynybos ministerijai

Valstybių, nepriklausančių ES ir Europos ekonominei erdvei, piliečiai, norėdami įsigyti nekilnojamojo turto...

Vilniuje daugelyje vietų brangsta automobilių stovėjimas

Vilniuje nuo sausio 1-osios keičiasi rinkliavos zonų ribos – dėl to daug kur brangsta automobilių stovėjimas,...

Makroekonomika: ruoštis blogiausiam, tikėtis geriausio Premium

Pasaulio ekonomikos traukiniui 2019 m. avarijos pavyko išvengti, o horizonte matyti ženklų, kad nuo bėgių ji...

TOP 12 daugiausia dėmesio 2019 m. sulaukusių „Premium“ straipsnių

Skelbiame 2019 metų „Verslo žinių“ temas, sulaukusias daugiausia prenumeratorių dėmesio, kurias taip pat...

Žvilgsnis į 2020-uosius: kokių įvykių laukti Lietuvoje ir pasaulyje Premium

Lietuvos Seimo rinkimai, naujos Vyriausybės suformavimas, Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis, taip pat...

Pasaulis 2020-uosius pasitiko fejerverkų, dūmų ir ašarinių dujų pliūpsniais

Niujorke žmonių pilnoje Taimso aikštėje trečiadienio vidurnaktį nusileidęs tradicinis krištolinis rutulys...

Verslo aplinka
2019.12.31
Princas Williamas įsteigė didelę premiją už aplinkosaugos problemų sprendimus

Didžiosios Britanijos princas Williamas antradienį paskelbė apie kelių milijonų svarų sterlingų premiją,...

Verslo aplinka
2019.12.31
Testamentų misija – dūlėti stalčiuose, šeimos fondų – užtikrinti verslo tęstinumą

Ką daryti, kad verslas, užaugintas per visą jo įkūrėjo gyvenimą, dešimtmečius ir šimtmečius veiktų pagal...

Verslo aplinka
2019.12.31
Prezidentūra perka fontaną

Prezidento kanceliarija paskutinę 2019-ųjų dieną nusipirko šviečiantį fontaną, kuris Prezidentūroje bus...

Verslo aplinka
2019.12.31
D. Trumpas: JAV ir Kinijos „pirmojo etapo“ prekybos sutartis bus pasirašyta sausio 15-ąją

Naujas dalinis JAV ir Kinijos prekybos susitarimas bus pasirašytas kito mėnesio viduryje, antradienį pareiškė...

Verslo aplinka
2019.12.31
VŽ rekomenduoja: 10 TOP „Premium“ 2019 metų temų

Pristatome 2019 m. „Verslo žiniose“ skelbtas geriausias temas, kurias prisiminti rekomenduoja redakcija. 

Verslo aplinka
2019.12.31
„Spotify“ naujametinis pažadas – 2020-aisiais jokios politinės reklamos

Nuo 2016 m. JAV prezidento rinkimų kampanijos, kurios akcentu tapo melagiena (angl. fake news), politinė...

Paslaugos
2019.12.31
2020-aisiais – penki ilgieji savaitgaliai

2020-aisiais metais turėsime penkis ilguosius savaitgalius, kai valstybinių švenčių dienos „prisidės“ prie...

Laisvalaikis
2019.12.31
„Huawei“ vadovas įspėja apie sunkius metus

Ericas Xu, vienas iš „Huawei“ valdybos pirmininkų, paskutinę metų dieną darbuotojams siųstame laiške...

Technologijos
2019.12.31
Svarbiausi šių metų transporto ir logistikos sektoriaus įvykiai Premium

Pranešimais apie 2018-aisiais fiksuotus rekordus šiuos metus pradėjusios logistikos ir transporto sektoriaus...

Nauja britų vyriausybė kels minimalią algą

Jungtinė Karalystė (JK) antradienį paskelbė, kad nuo 2020 m. ketina didinti minimalų užmokestį 6%. Ir dabar...

Verslo aplinka
2019.12.31
2019-ųjų Lietuvos ir pasaulio įvykiai

„Verslo žinios“ kviečia prisiminti svarbiausius nueinančių 2019-ųjų įvykius. Lietuvos...

Verslo aplinka
2019.12.31
Australijos gaisrai paplūdimiuose įkalino tūkstančius žmonių   

Gaisrų siaubiamoje pietryčių Australijoje antradienį tūkstančiai poilsiautojų ir vietos gyventojų buvo...

Verslo aplinka
2019.12.31
Bulgarija rusiškų dujų tiekimui pasirinko Rusijos ir Turkijos dujotiekį „TurkStream“

Bulgarija pranešė, kad nuo sausio mėnesio Rusijos dujos į šią šalį bus tiekiamos per po Juodąja jūra nutiestą...

Verslo aplinka
2019.12.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau