Ekspertai apie BVP: Lietuvos ekonomikos augimas jau praranda pagreitį

Publikuota: 2019-10-30
2019 m. trečiąjį ketvirtį BVP pokyčiui didelė teigiamą įtaką padarė didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
2019 m. trečiąjį ketvirtį BVP pokyčiui didelė teigiamą įtaką padarė didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos realus bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis 2019 m. sausio – rugsėjo mėnesiais, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 4% palyginti su 2018 m. trimis ketvirčiais. Nepašalinus sezoniškumo įtakos pokytis siekė 3,9%. Ekonomistai pabrėžia, kad, nepaisant pastarojo ketvirčio sulėtėjimo, Lietuvos ekonomikos augimas vis dar išlieka spartus. Tačiau kitų metų ūkio augimo perspektyvas jie linkę vertinti nuosaikiau.

2019 m. trijų ketvirčių BVP sudarė 35,5 mlrd. Eur to meto kainomis, o vien šių metų trečiąjį ketvirtį BVP siekė 12,7 mlrd. Eur, įvertinęs pagal turimus statistinius duomenis ir pritaikęs ekonometrinius modelius, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, trečiąjį ketvirtį sudarė 0,1%.

Vertinant gamybos metodu, 2019 m. trečiąjį ketvirtį BVP pokyčiui didžiausią teigiamą įtaką darė didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo veiklų įmonių sukurta pridėtinė vertė. Neigiamą įtaką turėjo profesinių, mokslinių, techninių, administracinių bei aptarnavimo veiklos įmonių sukurta pridėtinė vertė.

[infogram id="0d9f71bc-5315-4301-8a5b-212543f3b048" prefix="FIP" format="interactive" title="BVP realūs pokyčiai, 2019 III ketv."]

[infogram id="a07cdf49-0149-4f3b-b257-92a4c1e89072" prefix="VXz" format="interactive" title="Verslo aplinka: BVP pokytis, palyginti su ankstesnių metų laikotarpiu"]

„Nors Lietuvos ekonomikos plėtra tebėra sparti, 2019 m. trečiąjį ketvirtį ji jau lėtesnė ir per metus sudarė 3,6%. Tai rodo, kad tarptautinės aplinkos nepalankios tendencijos pradedamos justi ir Lietuvoje – slopsta prekių eksporto ir darbo užmokesčio augimas, vangiai investuojama į gamybos įrenginius. Šiuo metu stebimos raidos tendencijos kitų metų ūkio plėtrą verčia vertinti nuosaikiau nei šiųmetę", – sako Darius Imbrasas, Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Jo teigimu, trečiąjį ketvirtį šalies ūkio augimui reikšmingą įtaką darė ir mažiau spartus pasaulio bei pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų augimo tempas.

„Šiuos tarptautinės aplinkos pokyčius lemia gana didelę pasaulio dalį apimantis apdirbamosios gamybos ir tarptautinės prekybos plėtros tempų sulėtėjimas, nulemtas augančių tarptautinės prekybos tarifų ir užsitęsusio neapibrėžtumo dėl prekybos politikos. Jis taip pat mažina ir įmonių paskatas investuoti, pasireiškiančias per sumažėjusią gamybos priemonių paklausą. Pasaulio ekonomikos augimą reikšmingai veikia ir 2018 m. prasidėjęs ir iki šiol tebesitęsiantis automobilių pramonės nuosmukis. Pagrindinės jo priežastys – Kinijoje baigusi galioti mokesčių lengvata, taikoma įsigyjant naują lengvąjį automobilį bei griežtesnis skolinimo reglamentavimas, taip pat gamybos sutrikimai ES, įvedus naujus emisijos standartus", – vardija D. Imbrasas.

Jo teigimu, trečiąjį ketvirtį nepalankias tarptautinės aplinkos tendencijas pajuto ir Lietuvos eksportuotojai: po aktyvaus pirmojo pusmečio prekių eksportas pastaraisiais mėnesiais praktiškai nustojo stiebtis į viršų.

„Paskutinį kartą toks lėtas eksporto augimas buvo stebėtas tik 2016 m., kai Lietuvos eksportuotojai pradėjo atsigauti po Rusijos įvesto embargo. Tai didesniu ar mažesniu mastu apima bene visas prekių grupes. Eksporto apimtis veikė ir apdirbamosios gamybos aktyvumą: trečiąjį ketvirtį pagamintos produkcijos apimtys augo mažiausiai sparčiai per visus šiuos metus, augimą palaikė tik keletas apdirbamosios gamybos sektorių. Tai, kad apdirbamosios gamybos įmonės susiduria su vis didesne nepakankamos paklausos problema, rodo ir įmonių apklausų rezultatai. Nors pirmieji rugsėjo mėnesio apdirbamosios gamybos duomenys buvo pastebimai geresni nei keleto pastarųjų mėnesių, dėl nemažėjančios įtampos tarptautinėje aplinkoje ir negerėjančių augimo prognozių pagrindinėse prekybos partnerėse kol kas sunku vertinti, ar šis atsigavimas bus tvarus", – sako D. Imbrasas.

Trečiojo ketvirčio mažmeninės prekybos duomenys taip pat rodo panašią lėtėjančią tendenciją, ji turėtų paveikti ir namų ūkių vartojimo raidą, tvirtina LB ekonomistas.

„Šio ketvirčio mažmeninės prekybos plėtros tempas buvo mažiausias nuo 2018 m. pradžios. Tam didžiausią įtaką greičiausiai daro namų ūkių noras ir galimybės sutaupyti. Vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, esamo meto tinkamumą taupyti ir tikimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. namų ūkiai vertina bene geriausiai nuo duomenų skelbimo pradžios 2001 m. Taip pat svarbu, kad nors namų ūkių nuotaikos vis dar yra pakylėtos, tačiau dalis darbo rinkos rodiklių šiek tiek blogėja. Pvz., darbo užmokesčio auga ne taip sparčiai, o, remiantis „Sodros" duomenimis, ne taip didėja užimtųjų skaičius. Visi šie veiksniai artimiausiais ketvirčiais turėtų riboti namų ūkio vartojimo augimą", – vardija D. Imbrasas.

Praranda pagreitį

Anot Indrės Genytės-Pikčienės, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausiosios ekspertės, BVP plėtros rezultatai rodo, kad  euro zonos kontekste Lietuva vis dar išlieka dinamiška ekonomika, kurios plėtrą stipriai palaiko vidaus paklausa, o vartotojų lūkesčiai, priešingai nei brandžiose euro zonos valstybėse, Lietuvoje išlieka aukšti.

„Vis tik ekonomika pagreitį praranda ir paskutinį šių metų ketvirtį bei kitąmet tokio didėjimo, kokį stebėjome iki šiol, tikėtis neverta. Kertinė to priežastis – jau pastebima vangesnė eksporto plėtra. Dėl kertinių eksporto rinkų ekonomikos lėtėjimo, o kai kur net ir recesijos ženklų, sparčiai prastėja jų apetitas Lietuvos eksportui“, – aiškina ji.

„2019 m. trečiojo ketvirčio Lietuvos BVP atspindi pozityvius eksportuojančių sektorių rodiklius ir nuviliančią vidaus vartojimo plėtrą,“ – kiek kitokias tendencijas įžvelgia Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas.

Jis pažymi, kad kaip ir pirmąjį šių metų pusmetį, Lietuvos ekonomikos augimo struktūra išliko subalansuota, t.y. prie BVP augimo prisidėjo tiek į eksportą besiorientuojantys sektoriai, tiek ir į vidaus rinką besiorientuojantys ūkio sektoriai.

„Visgi trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos rezultatai pateikė šiokių tokių siurprizų – tiek teigiamų, tiek neigiamų. Pozityviai nustebino eksportuojančių sektorių — pramonės ir transporto –  rezultatai, sparčią plėtrą išlaikė statybų ir nekilnojamojo turto (NT) sektoriai. Tačiau mažmeninės prekybos sektoriuje fiksuojamas gana ryškus apsukų sulėtėjimas“, – sako  A. Izgorodinas.  

Jis atkreipia dėmesį, kad  šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, Lietuvos pramonė,  generuojanti 75% viso Lietuvos eksporto, pasiekė solidų 5,5% gamybos apimčių prieaugį.

„Pozityviai reikėtų vertinti tai, kad nepaisant visus 2019 m. besitęsiančio nuosmukio Vokietijos pramonėje, Lietuvos pramonės plėtros tempas palyginti su pirmąjį ketvirtį pasiektu 8,2% prieaugiu susitraukė minimaliai. Negana to – trečiąjį ketvirtį iš visų ES valstybių Lietuvos pramonė buvo lyderė pagal eksporto prognozių dinamiką: nors eksporto prognozes pablogino visi be išimties ES valstybių gamintojai, Lietuvos gamintojai eksporto prognozes apkarpė mažiausiai visoje ES“, – nurodo A. Izgorodinas.

Anot jo, Lietuvos pramonės atsparumą nuo iššūkių pasaulio ekonomikoje paaiškina du svarbūs faktoriai: ženklus produktyvumo prieaugis ir išsaugotas kainų konkurencingumas: „Eurostat“ duomenys rodo, kad vieno pramonės darbuotojo generuojama metinė pridėtinė vertė Lietuvoje išaugo nuo 21.500 Eur 2008 m. iki 32.600 Eur 2018 metais.

„Galima daryti prielaidą, kad Lietuvos pramonei padeda augti ir tai, kad Lietuvos gamintojai perviliojo dalį kontraktinių užsakymų iš kitų „besivystančių“ ES valstybių – o tai padaryti padėjo stipriai išaugęs veiklos produktyvumas ir ne toks spartus kaip kitose valstybėse darbo kaštų augimas“, –  svarsto „SME Finance“  ekonomistas.

Jo teigimu, stebėtinai gerą atsparumą nuo sulėtėjimo euro zonoje rodo ir Lietuvos transporto sektorius, kuris generuoja 60% visų Lietuvos paslaugų eksporto apimčių. Be to, Lietuvos statistikos departamento apklausos rodo, kad Lietuvos kelių transporto bendrovių optimizmas dėl esamos verslo padėties svyruoja ties istoriniu maksimumu ir yra didesnis nei prieš pasaulio finansų krizę. Negana to, 2019 m. sausį-rugsėjį Lietuvos transporto sektorius sukūrė net 15.000 naujų darbo vietų – gerokai daugiau nei kiti pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai.

„Nors dar neturime oficialių duomenų apie atliktų statybos darbų apimtis už trečiąjį šių metų ketvirtį, tačiau kiti duomenys rodo apie tai, kad trečiąjį ketvirtį statybų ir NT sektoriai pademonstravo išties gerus rodiklius. Pvz., Registrų centro duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje būstui įsigyti buvo išleista beveik 560 mln. Eur, tai yra net 13% daugiau nei 2018 m. trečią ketvirtį“, – nurodo A. Izgorodinas.

Anot jo,  gana negatyviai nustebino neseniai paskelbti trečiojo ketvirčio mažmeninės prekybos sektoriaus rodikliai. statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį mažmeninės prekybos (atmetus transporto priemonių prekybą) įmonių apyvarta padidėjo tik 4,3%, o tai yra lėčiausias mažmeninės prekybos augimo tempas nuo pat 2018 m. pirmojo ketvirčio.

Gyventojų lūkesčių įtaka

„Tikėtina, kad esminės įtakos sulėtėjusiam vidaus vartojimo augimui Lietuvoje turėjo gyventojų lūkesčiai – mažėjantis gyventojų optimizmas galėjo paskatinti dalį vartotojų atsargiau išlaidauti. Nors Lietuvos gyventojai ir toliai rekordiškai pozityviai vertina savo finansinę padėtį, pastaruoju metu dėl negatyvių naujienų iš pasaulio ekonomikos srauto jie pradėjo atsargiau vertinti Lietuvos ekonomikos bei darbo rinkos perspektyvas. Tikėtina, kad šis atsargumas paskatino dalį Lietuvos vartotojų kiek konservatyviau pažiūrėti į išlaidas ir dalį augančių pajamų atidėti taupymui“, – aiškina jis.  

Pasak D. Imbraso, nors šių metų ekonomikos augimo rodikliai nesuteikia pagrindo nerimauti, atsižvelgiant į raidos tendencijos, kitų metų ūkio augimą tenka vertinti nuosaikiau. LB vertinimu, ūkio augimas 2019 m. sudarys 3,7, o 2020 m. – jau tik 2,5%. Ekonomikos augimą turėtų slopinti blėstantis namų ūkių pajamų augimas ir dėl ne taip sparčiai gausėsiančių ES paramos srautų nuosaikiau augsiančios investicijos. Be to, šiuo metu stebima nemažai rizikų, kurios gali nulemti ir kitokią, nei prognozuojama, ūkio raidą, pavyzdžiui, JAV ir ES prekybos konflikto tolesnė raida, kitokia, nei šiuo metu tikimasi, „Brexito“ epopėjos pabaiga ar lėtesnis, nei numatoma, pasaulio ekonomikos augimas. Taip pat prognozėms įtakos gali turėti kitokie, nei tikimasi, Lietuvos tarptautinės migracijos balanso pokyčiai ir kitoks investicijoms skirtų ES lėšų panaudojimo intensyvumas.

2019 m. detalesnį trečiojo ketvirčio BVP įvertį Statistikos departamentas skelbs lapkričio 29 dieną.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Rinkimų rezultatai pakoregavo dotacijas: daugiau gauna konservatoriai ir „valstiečiai“

Savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimai pakoregavo partijų dotacijas: jos auga konservatoriams ir...

Seimas imasi prezidento siūlymų, kaip neįleisti Astravo elektros

Seimas priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymus, kaip į Lietuvą neįleisti Baltarusijos statomoje...

Pramonė
08:31
S. Skvernelis: matau Aplinkos apsaugos departamento neįgalumą  1

Premjeras Saulius Skvernelis sako matantis Aplinkos apsaugos departamento atstovų neįgalumą likviduojant...

Svarstys veto dėl įmonės „Problematika“, bet stengsis jį atmesti 

Seimas sutiko imtis prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, kuriomis kelių techninės priežiūros ir kokybės...

R. Žemaitaitis atleistas iš Seimo vicepirmininkų

Tvarkos ir teisingumo partijos (TTP) vadovas Remigijus Žemaitaitis atleistas iš Seimo pirmininko pavaduotojo...

Juda į priekį peržiūrėto NT mokesčio įvedimas  2

Seimas iš antro karto sutiko imtis svarstyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės plėtrą. Siūloma...

Seimas imasi taršių automobilių mokesčio įvedimo 

Seimas sutiko pradėti svarstyti su kitų metų biudžetu susijusio taršių automobilių registracijos mokesčio, iš...

Valstybės kontrolė nėra tikra, kad kitąmet bus biudžeto perteklius Premium

Kitų metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė (VK) spėja, kad po kelerius metus trukusio „riebaus...

Kosminio tinklo pradžia: „SpaceX“ sėkmingai paleido pirmuosius 60 palydovų 1

„Falcon 9“ raketa pakilo iš Kanaveralo kyšulio Kalifornijoje 40 paleidimo aikštelės lapkričio 11 d. 9 val. 56...

Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Pramonės transformacija neišvengiama

Pasauliniame pramonės sektoriuje vis dažniau kalbama apie tvarumą, dėmesį aplinkai, vartojimo išsivysčiusiose...

Pramonė
05:50
Europos plieno milžinę nuo bankroto gelbės kinai Premium

Nemokia paskelbtą vieną didžiausių Europoje plieno gamintojų „British Steel“ atgaivinti bandys kinai –...

Pramonė
05:45
Miškų urėdijos direktoriumi skiriamas V. Kaubrė 1

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktoriumi paskyrė beveik prieš mėnesį...

Verslo aplinka
2019.11.11
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
G. Nausėda pasirašė „šnipų mainų“ įstatymą

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo praėjusią savaitę patvirtintą Baudžiamojo kodekso pataisą, kuri...

Verslo aplinka
2019.11.11
Viešas laiškas nuo akcinės bendrovės Lietuvos pašto nepriklausomų buvusios valdybos narių 1

Pranešame, kad šiandien, lapkričio 11 d., AB Lietuvos pašto nepriklausomi buvusios Valdybos nariai informavo...

Verslo aplinka
2019.11.11
Darbo tęsti nesutinkanti Lietuvos pašto valdyba: reikalaujami sprendimai būtų žalingi 12

Jaroslavo Narkevičiaus, susisiekimo ministro, atleisti Lietuvos pašto valdybos nariai nesutinka tęsti darbo,...

„Sodra“ savarankiškai dirbančius ragina susimokėti skolas, nesumokėjus ketina išieškoti

„Sodra“ išsiuntė raginimus sumokėti įmokas 16.000 gyventojų, kurie 2018 m. vykdė savarankišką veiklą,...

Verslo aplinka
2019.11.11
Šūviai Honkonge ženklina didesnės įtampos etapo pradžią

Lapkričio 11 d. policijos pareigūnas Honkonge šovė į protestuotoją ir jį sunkiai sužeidė. Protesto akcijos...

2019.11.11
Siūlomas bankų mokestis diskriminacinis ir prieštarauja Konstitucijai 1

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300...

Finansai
2019.11.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau