„Finansinė pagalvė“: kimšti, o ne išpešioti

Publikuota: 2019-10-30
Irmanto Gelūno („15min“) nuotr.
svg svg
Irmanto Gelūno („15min“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Valstybės finansinės atsargos Lietuvoje 2022 m. turėtų sudaryti beveik 5% BVP – tiek siūlo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Finansų ministerija (FM) žada būtent tokio storumo „finansinę pagalvę“, tačiau ekonomistai perspėja, kad prastėjantys verslo lūkesčiai, lėtėjanti ekonomika, taip pat politikų populizmas artėjant rinkimams gali sujaukti planus sukaupti atitinkamas atsargas.

Šių metų pabaigoje valstybės finansinės atsargos, esančios Rezerviniame (stabilizavimo), „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo, Ilgalaikio darbo išmokų ir Garantiniame fonduose, sudarys 1,05 mlrd. Eur – apie 2,2% BVP. Fonduose sukauptos lėšos gali būti panaudojamos tik tam tikromis aplinkybėmis – pirmiausia gelbėjant atitinkamą sritį užėjus sunkmečiui. Pavyzdžiui, Rezervinis (stabilizavimo) fondas galėtų būti naudojamas vadinamosioms bendrosioms valstybės biudžeto išlaidoms krizės sąlygomis padengti. Nė vieno iš minėtų fondų lėšos negali būti panaudotos tiesioginiam verslo skatinimui ir jo praradimams dėl krizės.

Teigiamas valstybės biudžeto balansas, laiku prikimštos „finansinės pagalvės“ leido gana ramiai išgyventi praėjusią pasaulinę finansų krizę Estijai, Lenkijai, Skandinavijos šalims. Lietuva užgriuvusį nuosmukį pasitiko su tuščiu kapšu. Dabar, išmokus skaudžią pamoką, imtasi rūpintis atsargomis, tačiau iki šiol nėra aiškių nuostatų, kokio lygio rezervai turi būti sukaupti. EBPO siūlo turėti bent 5% BVP rezervą, Europos Komisija ir Europos centrinis bankas teigia, kad rezervinė atsarga gali būti ir kiek mažesnė – mat Lietuva, būdama euro zonos nare, galėtų pasinaudoti po krizės atsiradusiais europietiškais stabilumo mechanizmais. Tarptautinis valiutos fondas pataria kaupti atsargas ateičiai ir nepulti fiskalinėmis priemonėmis dar labiau skatinti ekonomikos augimo.

Valstybės kontrolė – griežtesnė: keletą metų savo ataskaitose ji pabrėžia, kad Lietuva per lėtai kaupia privalomą fiskalinį rezervą. „Visi puikiai suprantame, kad šis fondas yra pagrindinė taupyklė, kurios santaupas naudotume užklupus finansinei krizei. Deja, fondo lėšos kaupiamos nepakankamai sparčiai, o 2018 m. sukaupta 50 mln. Eur mažiau, nei buvo planuota“, – neseniai iš Seimo tribūnos kalbėjo Arūnas Dulkys, valstybės kontrolierius. Jam kelia nerimą iniciatyvos, kurios dar labiau mažintų valstybės fiskalinį rezervą, pvz., dalį lėšų skirti radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti ir atliekynui įrengti.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Valdžios optimizmo nepalaiko ir ekonomistai. Jie pabrėžia, kad Finansų ministerija ir kiti prognozuotojai, ko gero, neatsižvelgia į prastėjančius verslo lūkesčius, lėtėjančią ekonomiką etc. Prognozuojamas kitų metų pajamų augimas 9% vadinamas pernelyg optimistiniu, todėl 2022 m. žadėta rezervo suma gali būti nesukaupta. Tačiau VŽ kalbinti ekonomistai sutaria dėl vieno – šįkart, kitaip nei prieš dešimtmetį, jau galime būti gerokai ramesni. Dėl to randasi ir diskutuotinų siūlymų – štai Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko ekonomistas, siūlytų valdžiai apsvarstyti galimybę bent dalį rezervui skirtų lėšų paskirti ilgai įgyvendinamiems infrastruktūros objektams, struktūrinėms reformoms. O Tadas Povilauskas, SEB vyriausiasis ekonomistas, teigia, kad rezervas neturėtų būti pernelyg didelis – esą dabar atsirado daugiau mechanizmų, kurie leis pasiskolinti greičiau ir daug pigiau negu per buvusią krizę.

VŽ nuomone, norėtųsi fundamentalesnio požiūrio, kokio dydžio turėtų būti finansinės atsargos, reikalingos galimoms krizėms atremti, ar galima jas dabar parceliuoti, o paskui skolintis ir, krizei atslinkus, veržtis diržus. Reikalingas platesnis diskursas, įtraukiant, pvz., akademinę visuomenę, o ne tik viską paliekant politikams, neretai gyvenantiems šia diena. Ne paslaptis, kad ir minimi valstybinių fondų rezervai gali būti gerokai pagražinti, o esami prakiurdyti – panaudoti rinkimų pažadams tesėti, infrastruktūros projektams etc.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Protestuodamas prieš B. Johnosno pirmininkavimą atsistatydino ministrų kabineto narys

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono vyriausybę krečiant virtinei skandalų, antradienį...

Verslo aplinka
2022.07.05
Rusijos parlamentarai ragina denonsuoti Arkties sutartį su Norvegija

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas antradienį sakė, kad parlamentarai turėtų svarstyti...

Verslo aplinka
2022.07.05
Infliacijos įtaka: „Tesco“ klientai taupo, „Danone“ mažina asortimentą Premium

JK mažmeninės prekybos tinklo „Tesco“ prekybos duomenys rodo, kad kylanti infliacija keičia vartotojų...

Prekyba
2022.07.05
Rusų laivas su ukrainietiškais grūdais vis dar įstrigęs prie Turkijos krantų

Su Rusijos vėliava plaukiojantis prekinis laivas, atsidūręs Kyjivo ir Maskvos ginčo dėl grūdų centre,...

Verslo aplinka
2022.07.05
Infografika: kokios ir kiek prekių keliauja geležinkeliu į Kaliningradą Premium

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) duomenimis, dabartinės ES sankcijos juodiesiems metalams ir plienui turi įtakos...

Logistika
2022.07.05
Ne tik Ukraina: Rusijos programišių taikinyje – Baltijos šalys, Lenkija, Skandinavija Premium

Nors kariniai veiksmai didžiojoje dalyje Ukrainos teritorijos prasidėjo vasario 24 d., „Microsoft“ neseniai...

Inovacijos
2022.07.05
Bundesbanko vadovas paragino atsargiai naudoti ECB planuojamą krizės sprendimo įrankį 1

Joachimas Nagelis, Bundesbanko vadovas, pirmadienį pareiškė manantis, kad Europos Centrinis Bankas (ECB)...

Rinkos
2022.07.05
Lugane Ukraina ir sąjungininkai paskelbė deklaraciją šalies atstatymui

Ukrainos atstatymo konferencijoje Šveicarijos mieste Lugane antradienį susitikusios Kyjivo sąjungininkės...

Verslo aplinka
2022.07.05
E. Remeikis. Laisvų įmonės lėšų įdarbinimas – ne vien korporacijoms 1

Investavimas įmonės vardu vis dar daugiau klausimų ir baimių kelianti tema nei aiškus, naujas galimybes...

Nuomonės
2022.07.05
EP nusprendė pažaboti technologijų milžinių veiklą teisės aktais

Europos Parlamentas (EP) antradienį ratifikavo svarbius įstatymus, kurie leis griežčiau reguliuoti didžiąsias...

Inovacijos
2022.07.05
JAV ir Kinija mezga pokalbį dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių sprendimo

Aukščiausi JAV ir Kinijos pareigūnai antradienį surengė atviras diskusijas vaizdo ryšio priemonėmis, kurių...

Verslo aplinka
2022.07.05
Žingsnis narystės link – NATO pasirašė Suomijos ir Švedijos stojimo į aljansą protokolus

Suomija ir Švedija antradienį Briuselyje formaliai pradėjo prisijungimo prie NATO procesą, pasirašyti šių...

Verslo aplinka
2022.07.05
VMI kaip policija: siūloma jai leisti keliuose savarankiškai stabdyti automobilius Premium 15

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojams norima suteikti teisę keliuose savarankiškai stabdyti ir...

Finansai
2022.07.05
„Begos“ vadovas: beveik 5 kartus kritusį pelną nulėmė geopolitinė situacija

Viena didžiausių Klaipėdos uosto krovos kompanijų „Bega“ praėjusiais metais gavo 22,97 mln. Eur pajamų –...

Logistika
2022.07.05
Lietuva skirs Ukrainai papildomus 10 mln. Eur atstatymo darbams 10

Lietuva skirs Ukrainos nacionaliniam bankui papildomus 10 mln. Eur neatidėliotiniems atstatymo darbams,...

Verslo aplinka
2022.07.05
Prezidento patarėjas siūlo mokytis iš pastabų dėl neteisėtų migrantų

Tarptautinėms institucijoms išsakius kritiką Lietuvai dėl elgesio su neteisėtais migrantais, Kęstutis Budrys,...

Verslo aplinka
2022.07.05
Prezidentūra: papildomos NATO pajėgos į Lietuvą laikinai gali atvykti ir dabar

Laikinai dislokuoti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas esant būtinybei galima ir dabar, o nuolatiniam buvimui...

Verslo aplinka
2022.07.05
Finansų viceministrė: sumažinus degalų akcizą litras benzino atpigtų 4 ct 29

Benzino kainai Lietuvoje perkopus 2 Eur ribą ir daliai politikų raginant mažinti degalų akcizą, tokia...

Verslo aplinka
2022.07.05
Pirmadienį užfiksuoti 633 nauji COVID-19 atvejai 1

Per praėjusią parą nustatyti 633 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo antradienį paskelbti...

Verslo aplinka
2022.07.05
Politologas ragina akylai stebėti, kur vokiečiai nukreips papildomus gynybos milijardus Premium

NATO aukščiausiojo lygio susitikime Madride iš tiesų pasiekti istoriniai sprendimai tiek dėl rytinio flango...

Verslo aplinka
2022.07.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku