Aukštyn ištempė elektros tinklai

DB ataskaitoje analizuojami šalių duomenys pagal 10 verslo reglamentavimo sričių: verslo pradžios, statybos leidimų gavimo, prisijungimo prie elektros tinklų, nekilnojamojo turto registravimo, kredito gavimo, smulkiųjų investuotojų apsaugos, mokesčių mokėjimo, užsienio prekybos, sutarčių vykdymo ir nemokumo klausimų sprendimo.

Kas šiemet kilstelėjo mūsų šalį 10 laiptelių į viršų? Didžiausia pažanga padaryta prisijungimo prie elektros tinklų srityje – sumažėjo procedūrų skaičius ir kaštai, sutrumpėjo prisijungimo terminas: pagal prisijungimą Lietuva reitingo skalėje šoktelėjo 11 pozicijų aukštyn – į 15-ą vietą.

„Jei kitos valstybės nedidins pokyčių tempo, tikėtina, kad jau kitais metais būsime tarp lyderių. Labai svarbu, kad verslo sąlygų indeksuose nugalėtojo karūna užsidedama ne visiems laikams, tad ir progresas turi būti nuolatinis“, – teigia Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė. Ar kitos valstybės nedidins pokyčių tempo, parodys jau kitas DB, tačiau iš tiesų mažai tikėtina, kad lyderiai snaustų ant laurų, o juos besivejančios šalys mažintų apsukas.

Viena vertus, džiugu, kad kai kurios Vyriausybės pastangos davė rezultatų, ir tai matyti DB reitinge. Kita vertus, yra nemažai sričių, kurios DB nevertinamos, – priešingu atveju mūsų šalies vieta galėtų būti kur kas kuklesnė. Tačiau tos sritys labai svarbios verslui. „Tokios sritys kaip verslo aplinkos stabilumas, mokestinė aplinka, švietimo sektorius, valstybės valdymas ir jos efektyvumas, darbo santykių lankstumas, užsieniečių įdarbinimas ir kt. – visi šie faktoriai nėra vertinami, o jie yra patys aktualiausi ir laukia valdžios sprendimų. Visi mano minimi sektoriai yra gyvybiškai svarbūs mūsų ekonomikos konkurencingumui ir valstybės ateičiai“, – vardija Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas. „Kas labai aktualu verslui – kreditų prieinamumas, ir čia Lietuva užima tik 48-ą vietą. Apie kreditų prieinamumą ir prieinamumo prie finansų klausimą LPK kalba jau ne pirmi metai, nes tai tiesiogiai susiję su verslo plėtra ir technologiniu atsinaujinimu, be ko mūsų įmonių konkurencingumas tikrai negalės gerėti“, – priduria jis.

Rinkos analitikai priskaičiuoja ir daugiau aspektų, kuriems mažiau dėmesio skiriama PB tyrime, tačiau kurie itin svarbūs kasdienėje jau veikiančios įmonės veikloje: administracinė našta, veiklą reguliuojančių įstatymų pokyčiai, o tai – milžiniška našta mūsų šalies verslui. „Galvos skausmu verslui yra tapę ir dažni pokyčiai mokesčių srityje – štai pagrindiniai mokesčių įstatymai 2015–2019 m. laikotarpiu buvo keičiami kas dvi savaites. Ir dabar kartu su 2020-ųjų biudžetu svarstomi mokesčiai yra tokios ydingos praktikos tęsinys. Nors indeksuose tokios praktikos dažniausiai neatspindimos, tačiau jos didina nepasitikėjimą valdžia ir neigiamai atsiliepia tarptautinės verslo bendruomenės požiūriui“, – aiškina I. Valeškaitė. Net ir džiaugiantis aukšta Lietuvos vieta DB indekse, vertėtų nepamiršti, kad dalį sėkmės nulėmė gana paprastas sprendimas – prisijungimas prie elektros tinklo. Valdžia kabinasi ordiną už tai, ką paprasta padaryti, – klausimas tik kodėl tiek metų kankinom žmones? Kas per už tai atsakingi vadovai ir jų kuratoriai valdžioje?

VŽ nuomone, visos verslininkų ir analitikų išvardytos probleminės sritys – ne DB indeksui reikalingos. Jos stabdo verslo plėtrą, siunčia nerimą keliančių signalų užsienio investuotojams. Gal derėtų paklausyti ir ekspertų patarimų: „neužsiciklinti“ ties vienu indeksu ar vienu rodikliu, bet susikurti sau pritaikytą siektinų rodiklių sistemą, juolab kad pagal daugelį indeksų jau dabar varžomės ne su pasauliu, o su kaimynėmis ar regionu.

[infogram id=“fa118a54-ea8d-4208-8f71-04b27fc5b171“ prefix=“TKV“ format=“interactive“ title=“Doing Business 2020“]