Krizės tyrėjai Seime siūlo teisėsaugai įvertinti, kas dėl jos buvo kaltas

Publikuota: 2019-10-24
Valius Ąžuolas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Valius Ąžuolas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Prieš dešimtmetį buvusios finansų krizės aplinkybes tyręs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlo teisėsaugai įvertinti tuometinius Vyriausybės sprendimus dėl esą pernelyg brangių paskolų finansų rinkose paėmimo. Taip pat siūloma vėl grįžti prie diskusijų dėl valstybinio komercinio banko įsteigimo.

Bet tyrimo išvadose nebeliko nei vienos konkrečios nei buvusių, nei esamų pareigūnų pavardės. Nebėra ir kreipimosi į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šis įvertintų dabartinę Lietuvos banko (LB) vadovybę, kuri esą neprisidėjo prie parlamentinio krizės aplinkybių tyrimo. Bankai tyrimo išvadų nesureikšmina.

Pavedė prieš pusantrų metų

Prieš pusantrų metų Seimo dauguma pavedė BFK atlikti parlamentinį tyrimą „Dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę“. Ketvirtadienį komitetas patvirtino galutines šio tyrimo išvadas, taip pat rekomendacijas įvairioms valstybės institucijoms.

Birželio pabaigoje šioms išvadoms buvo iš esmės pritarta, tačiau galutinai dėl jų komitete nebalsuota, neparengus rekomendacijų. 

Krizės tyrėjai Generalinei prokuratūrai siūlo įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009–2012 m., nesikreipti paramos į tarptautines finansų institucijas, skolintis iš finansų rinkų ir dėl to esą padarytos 2,1 mlrd. Eur žalos valstybei, taip pat dėl paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8%, teikimo „Sodrai“, „taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią“.

Prokurorų taip pat prašoma atlikti tyrimą dėl komercinių bankų vaidmens sukeliant krizę, „Vilibor“ indekso naudojimo ir netinkamai LB atliktos komercinių bankų priežiūros. 

Vyriausybei siūloma sukurti nepriklausomą nuo centrinio banko priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga.

Taip pat siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.

Nori valstybinio komercinio banko

Be kita ko, Vyriausybei siūloma užsakyti galimybių studiją dėl komercinio valstybinio banko įsteigimo, taip pat išnagrinėti bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ veiklą krizės sąlygomis.

Įvertinus tai, kad iki 2009-ųjų krizės Lietuvoje nebuvo sukauptas finansinis rezervas, galėjęs sumažinti biudžeto konsolidavimo ir skolinimosi poreikį prasidėjus krizei, peržiūrėti Rezervinio fondo sudarymo šaltinius, siekiant sukaupti tokio dydžio rezervą, kuris užtikrintų valstybės fiskalinį stabilumą.

LB siūloma griežiau prižiūrėti šalyje veikiančių bankų finansavimąsi iš užsienio, nustatant maksimalią leistiną išorinio finansavimo ribą bei šio finansavimo atitraukimo sąlygas. 

LB turėtų rinkti ir skelbti informaciją apie bankų skolinimosi iš patronuojančių bankų sąlygas, įskaitant ir skolinimosi trukmę, taip pat rinkti ir skelbti informaciją apie patronuojančių bankų finansavimosi priklausomybę nuo išorės subjektų. 

Taip pat siūloma griežčiau reglamentuoti būsto paskolų teikimą kintamomis palūkanomis, pvz., numatant skirtingus reikalavimus paskolos ir įkeisto turto vertės bei pajamų ir paskolos įmokos santykiams.

Konkrečių pavardžių nebeliko

Valius Ąžuolas, BFK pirmininkas, pripažino, kad galutiniame rekomendacijų variante nebeliko jokių konkrečių pavardžių – nei tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus, nei buvusių finansų ministrų Algirdo Šemetos, Ingridos Šimonytės ar kitų. Taip pat nebėra ir pasiūlymo prezidentui kritiškai įvertinti dabartinio LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko bei kitų centrinio banko vadovų veiksmų.

„Po diskusijų priėjome prie išvados, kad nebuvo vienasmenių sprendimų tuomet, tai buvo kolegialūs, instituciniai sprendimai. Be to, primenu – V. Vasiliauskas LB vadovu tapo tik 2011 m. pavasarį, t. y. jau kapanojantis iš krizės ir jos pasekmių, todėl turbūt neturėtume kaltinti jo dėl tuometinių LB sprendimų“, – sakė V. Ąžuolas.   

Galutines išvadas ir rekomendacijas tvirtinusiame komiteto posėdyje dalyvavo ir tyrimo iniciatorius, 2016 – 2019 m. BFK vadovavęs dabar jau Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas. „Analogiškas išvadas per šį dešimtmetį pasidarė ir kitos Europos valstybės, tad mes čia gerokai vėluojam. Siūlysiu šias išvadas ir rekomendacijas pristatyti ir išnagrinėti Europos Parlamente“, – kalbėjo jis.

S. Jakeliūnas taip pat žadėjo kreiptis į prokurorus dėl savo padėjėjo, buvusio LB darbuotojo Tomo Ramanausko „neteisėto persekiojimo“.

Bankai vadina nesolidžiu

Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, komentuoja, kad krizės tyrimas yra nesolidus, jame gausu netikslumų.

„Šio tyrimo rekomendacijos verslo aplinkos nepagerins ir nuo būsimų krizių šalies neapsaugos. Finansų sektorius jau seniai išmoko praėjusios krizės pamokas ir atsakingai valdo rizikas. Šiuo metu turime atspariausią finansų sektorių per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Tikiu, kad jis yra atsparus ir tokio pobūdžio politikavimui“, – VŽ atsiųstame komentare sako M. Zalatorius.

Skolinosi per brangiai?

Jau birželį, dar vadovaujant S. Jakeliūnui, komiteto patvirtintose tyrimo išvadose teigiama, kad krizę Lietuvoje sukėlė stambieji komerciniai bankai, o LB juos nepakankamai prižiūrėjo. Švedijos finansų inspekcija taip pat esą atsakinga už tai.

BFK be kita ko yra konstatavęs, kad 2005–2006 m. finansinės disciplinos buvo pakankamai, 2007-aisiais ji pradėjo blogėti, o 2008 m. biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Tai pakenkė viešųjų finansų būklei – nebuvo galimybių sukaupti rezervų, dėl to padidėjo poreikį skolintis, mažinti išlaidas ir didinti mokesčius 2009–2010 m.

Be to, anot BFK išvadų, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 m., tačiau jomis esą nepasinaudojo. Viena komiteto išvadų skelbia – jeigu Lietuva būtų paprašiusi tarptautinių institucijų ar fondų paramos, jos skola dabar būtų mažesnė 4,7 proc. punkto ir siektų 35% bendrojo vidaus produkto (BVP), o ne 40%. Dėl sprendimo nesikreipti paramos į Europos Komisiją Lietuvos nuostoliai 2009–2018 m. siekia apie 2,1 mlrd. Eur, iš kurių apie 0,2 mlrd. Eur – žala dėl pavėluoto banko „Snoras“ uždarymo. 

Krizės tyrėjai nustatė, kad Vyriausybė 2009–2012 m. pasiskolino apie 12,4 mlrd. Eur, iš kurių apie 11,1 mlrd. Eur buvo pasiskolinta finansų rinkose.

Tvirtins visas Seimas

V. Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas nuo 2011-ųjų, atmeta jam iki šiol reikštus priekaištus ir jam metamus kaltinimus vadina asmeniškumais. V. Vasiliauskas be kita ko yra pranešęs, kad S. Jakeliūnas, 2013 m. siekė įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija.

Iki spalio pabaigos išvados turi būti perduotos Seimui patvirtinti. Kadangi iki lapkričio 7 d. eiliniai Seimo posėdžiai nevyks, iki to laiko BFK išvados ir rekomendacijos negalės būti parlamentarų svarstomos ir dėl jų patvirtinimo negalės būti balsuojama.

BFK parlamentinio tyrimo rezultatai bus tvirtinami Seimo nutarimu, kurie priimami paprasta plenariniame posėdyje dalyvaujančių parlamentarų dauguma.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Ambersail 2“ lenktynėse aplink pasaulį planuoja tapti kovos su plastiko tarša vėliava

Lietuvos jachta „Ambersail 2“ dviejų metų trukmės lenktynėse aplink pasaulį „The Ocean Race“ planuoja tapti...

Kinija uždarė naujo viruso protrūkio epicentre atsidūrusį miestą

Kinija ketvirtadienį uždraudė traukiniams ir lėktuvams išvykti iš Uhano miesto, kuris atsidūrė naujo viruso...

V. Poderys „dėl nesutarimų“ išėjo iš R. Karbauskio frakcijos 

Parlamentaras Virgilijus Poderys išėjo iš valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS)...

Korupcijos suvokimo indekse Lietuva pakilo į 35 vietą 3

Korupcijos suvokimo indekse (KSI) Lietuva per 2019 metus pakilo trimis vietomis – šaliai teko 60 balų iš 100...

Britanijos parlamentas galutinai pritarė „Brexit“ sutarčiai

Įstatymas, atveriantis Jungtinei Karalystei kelią šio mėnesio pabaigoje išstoti iš Europos Sąjungos,...

Vieno figos lapelio neužteks 7

Kad ir kiek premjeras Saulius Skvernelis ir Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis mėgino...

JAV ir ES galandasi nagus prekybos susitarimui Premium

JAV ir Europos Sąjunga (ES) ruošiasi dar kartą sėsti prie prekybos susitarimo derybų stalo. Tiesa, kol kas...

Po neigiamai įvertinto ministro dabar taikiklyje – pats premjeras Premium

Tarnybinės etikos sargų išvada apie susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietus pavaldžių įmonių...

Premjeras: L. Savickas – šiuo metu geriausias kandidatas į ekonomikos ministrus

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jo patarėjas Lukas Savickas šiuo metu yra geriausias kandidatas į...

Verslo aplinka
2020.01.22
S. Skvernelis neigia, kad į ekonomikos ministrus bus teikiamas viceministras

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina ketinąs prezidentui Gitanui Nausėdai oficialiai teikti savo patarėjo...

Verslo aplinka
2020.01.22
Premjeras: „Nuo šiol suvalgytas kotletas traktuojamas kaip dovana“ 13

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nustatytą interesų derinimo reikalavimų pažeidimą,...

Verslo aplinka
2020.01.22
Davoso saugumas kainuoja brangiai, bet nauda didesnė Premium

Pasaulio ekonomikos forume Davose, kur šiuo metu susirinkę pasaulio politikos ir pasaulio verslo lyderiai,...

Verslo aplinka
2020.01.22
Vilniaus taryba ėmėsi 2020 m. biudžeto 1

Vilniaus taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti 2020 m. sostinės biudžeto projektą.

Verslo aplinka
2020.01.22
VTEK: pavaldžių įstaigų sąskaita pietavęs J. Narkevičius pažeidė įstatymą  6

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pažeidė įstatymu nustatytus interesų derinimo reikalavimus, kai...

Verslo aplinka
2020.01.22
Gerovės kartelė liks neįveikta, jei nepasimokysime iš Airijos Premium 5

Lietuva pagal BVP gyventojui gerovės matą juda sparčiausiai tarp Europos Sąjungą 2004–2007 m. papildžiusių...

Finansai
2020.01.22
Graikijos parlamentas išrinko pirmąją moterį prezidentę

Graikijos parlamentas trečiadienį išrinko pirmąją moterį prezidentę šalies istorijoje. Ja tapo aukšto rango...

Verslo aplinka
2020.01.22
Vilniaus apskrityje – trys kokliušo protrūkiai, susirgo neskiepyti vaikai 3

Per pirmąjį šių metų mėnesį Vilniaus apskrityje kilo trys kokliušo protrūkiai, iš viso susirgo aštuoni...

Verslo aplinka
2020.01.22
Kinija perspėja, kad naujasis virusas gali plisti, aukų skaičius auga

Kinija trečiadienį perspėjo, kad naujasis į SARS panašus virusas galėtų mutuoti ir plisti, aukų skaičiui...

Verslo aplinka
2020.01.22
Kinijos provincijos karpo 2020 m. BVP augimo tikslus

Maždaug du trečdaliai Kinijos provincijų, apskričių ir savivaldybių sumažino savo 2020 m. ekonomikos augimo...

Verslo aplinka
2020.01.22
Žalioji alternatyva Europai: graži kalėdinė pasaka, kuriai (ne)lemta išsipildyti? 1

Planai, kuriami dešimtmečiams į ateitį, balansuoja ties realybės ir fantazijos riba. Ypač, kai planuojami...

Verslo aplinka
2020.01.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau