Krizės tyrėjai Seime siūlo teisėsaugai įvertinti, kas dėl jos buvo kaltas

Publikuota: 2019-10-24
Atnaujinta 2019-10-24 15:21
Valius Ąžuolas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Valius Ąžuolas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Prieš dešimtmetį buvusios finansų krizės aplinkybes tyręs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlo teisėsaugai įvertinti tuometinius Vyriausybės sprendimus dėl esą pernelyg brangių paskolų finansų rinkose paėmimo. Taip pat siūloma vėl grįžti prie diskusijų dėl valstybinio komercinio banko įsteigimo.

Bet tyrimo išvadose nebeliko nei vienos konkrečios nei buvusių, nei esamų pareigūnų pavardės. Nebėra ir kreipimosi į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šis įvertintų dabartinę Lietuvos banko (LB) vadovybę, kuri esą neprisidėjo prie parlamentinio krizės aplinkybių tyrimo. Bankai tyrimo išvadų nesureikšmina.

Pavedė prieš pusantrų metų

Prieš pusantrų metų Seimo dauguma pavedė BFK atlikti parlamentinį tyrimą „Dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę“. Ketvirtadienį komitetas patvirtino galutines šio tyrimo išvadas, taip pat rekomendacijas įvairioms valstybės institucijoms.

Birželio pabaigoje šioms išvadoms buvo iš esmės pritarta, tačiau galutinai dėl jų komitete nebalsuota, neparengus rekomendacijų. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Krizės tyrėjai Generalinei prokuratūrai siūlo įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009–2012 m., nesikreipti paramos į tarptautines finansų institucijas, skolintis iš finansų rinkų ir dėl to esą padarytos 2,1 mlrd. Eur žalos valstybei, taip pat dėl paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8%, teikimo „Sodrai“, „taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią“.

Prokurorų taip pat prašoma atlikti tyrimą dėl komercinių bankų vaidmens sukeliant krizę, „Vilibor“ indekso naudojimo ir netinkamai LB atliktos komercinių bankų priežiūros. 

Vyriausybei siūloma sukurti nepriklausomą nuo centrinio banko priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga.

Taip pat siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.

Nori valstybinio komercinio banko

Be kita ko, Vyriausybei siūloma užsakyti galimybių studiją dėl komercinio valstybinio banko įsteigimo, taip pat išnagrinėti bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ veiklą krizės sąlygomis.

Įvertinus tai, kad iki 2009-ųjų krizės Lietuvoje nebuvo sukauptas finansinis rezervas, galėjęs sumažinti biudžeto konsolidavimo ir skolinimosi poreikį prasidėjus krizei, peržiūrėti Rezervinio fondo sudarymo šaltinius, siekiant sukaupti tokio dydžio rezervą, kuris užtikrintų valstybės fiskalinį stabilumą.

LB siūloma griežiau prižiūrėti šalyje veikiančių bankų finansavimąsi iš užsienio, nustatant maksimalią leistiną išorinio finansavimo ribą bei šio finansavimo atitraukimo sąlygas. 

LB turėtų rinkti ir skelbti informaciją apie bankų skolinimosi iš patronuojančių bankų sąlygas, įskaitant ir skolinimosi trukmę, taip pat rinkti ir skelbti informaciją apie patronuojančių bankų finansavimosi priklausomybę nuo išorės subjektų. 

Taip pat siūloma griežčiau reglamentuoti būsto paskolų teikimą kintamomis palūkanomis, pvz., numatant skirtingus reikalavimus paskolos ir įkeisto turto vertės bei pajamų ir paskolos įmokos santykiams.

Konkrečių pavardžių nebeliko

Valius Ąžuolas, BFK pirmininkas, pripažino, kad galutiniame rekomendacijų variante nebeliko jokių konkrečių pavardžių – nei tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus, nei buvusių finansų ministrų Algirdo Šemetos, Ingridos Šimonytės ar kitų. Taip pat nebėra ir pasiūlymo prezidentui kritiškai įvertinti dabartinio LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko bei kitų centrinio banko vadovų veiksmų.

„Po diskusijų priėjome prie išvados, kad nebuvo vienasmenių sprendimų tuomet, tai buvo kolegialūs, instituciniai sprendimai. Be to, primenu – V. Vasiliauskas LB vadovu tapo tik 2011 m. pavasarį, t. y. jau kapanojantis iš krizės ir jos pasekmių, todėl turbūt neturėtume kaltinti jo dėl tuometinių LB sprendimų“, – sakė V. Ąžuolas.   

Galutines išvadas ir rekomendacijas tvirtinusiame komiteto posėdyje dalyvavo ir tyrimo iniciatorius, 2016 – 2019 m. BFK vadovavęs dabar jau Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas. „Analogiškas išvadas per šį dešimtmetį pasidarė ir kitos Europos valstybės, tad mes čia gerokai vėluojam. Siūlysiu šias išvadas ir rekomendacijas pristatyti ir išnagrinėti Europos Parlamente“, – kalbėjo jis.

S. Jakeliūnas taip pat žadėjo kreiptis į prokurorus dėl savo padėjėjo, buvusio LB darbuotojo Tomo Ramanausko „neteisėto persekiojimo“.

Bankai vadina nesolidžiu

Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, komentuoja, kad krizės tyrimas yra nesolidus, jame gausu netikslumų.

„Šio tyrimo rekomendacijos verslo aplinkos nepagerins ir nuo būsimų krizių šalies neapsaugos. Finansų sektorius jau seniai išmoko praėjusios krizės pamokas ir atsakingai valdo rizikas. Šiuo metu turime atspariausią finansų sektorių per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Tikiu, kad jis yra atsparus ir tokio pobūdžio politikavimui“, – VŽ atsiųstame komentare sako M. Zalatorius.

Skolinosi per brangiai?

Jau birželį, dar vadovaujant S. Jakeliūnui, komiteto patvirtintose tyrimo išvadose teigiama, kad krizę Lietuvoje sukėlė stambieji komerciniai bankai, o LB juos nepakankamai prižiūrėjo. Švedijos finansų inspekcija taip pat esą atsakinga už tai.

BFK be kita ko yra konstatavęs, kad 2005–2006 m. finansinės disciplinos buvo pakankamai, 2007-aisiais ji pradėjo blogėti, o 2008 m. biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Tai pakenkė viešųjų finansų būklei – nebuvo galimybių sukaupti rezervų, dėl to padidėjo poreikį skolintis, mažinti išlaidas ir didinti mokesčius 2009–2010 m.

Be to, anot BFK išvadų, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 m., tačiau jomis esą nepasinaudojo. Viena komiteto išvadų skelbia – jeigu Lietuva būtų paprašiusi tarptautinių institucijų ar fondų paramos, jos skola dabar būtų mažesnė 4,7 proc. punkto ir siektų 35% bendrojo vidaus produkto (BVP), o ne 40%. Dėl sprendimo nesikreipti paramos į Europos Komisiją Lietuvos nuostoliai 2009–2018 m. siekia apie 2,1 mlrd. Eur, iš kurių apie 0,2 mlrd. Eur – žala dėl pavėluoto banko „Snoras“ uždarymo. 

Krizės tyrėjai nustatė, kad Vyriausybė 2009–2012 m. pasiskolino apie 12,4 mlrd. Eur, iš kurių apie 11,1 mlrd. Eur buvo pasiskolinta finansų rinkose.

Tvirtins visas Seimas

V. Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas nuo 2011-ųjų, atmeta jam iki šiol reikštus priekaištus ir jam metamus kaltinimus vadina asmeniškumais. V. Vasiliauskas be kita ko yra pranešęs, kad S. Jakeliūnas, 2013 m. siekė įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija.

Iki spalio pabaigos išvados turi būti perduotos Seimui patvirtinti. Kadangi iki lapkričio 7 d. eiliniai Seimo posėdžiai nevyks, iki to laiko BFK išvados ir rekomendacijos negalės būti parlamentarų svarstomos ir dėl jų patvirtinimo negalės būti balsuojama.

BFK parlamentinio tyrimo rezultatai bus tvirtinami Seimo nutarimu, kurie priimami paprasta plenariniame posėdyje dalyvaujančių parlamentarų dauguma.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Ukrainos kariuomenė: apšaudymas susijęs su Kremliaus pastangomis įtraukti Baltarusiją į karą

Ukrainos šiaurinės ir šiaurės rytinės sritys šeštadienį ryte patyrė Rusijos „masinį bombardavimą raketomis“,...

JAV Kongresas priėmė pirmąjį per kelis dešimtmečius svarbų ginklų kontrolės įstatymą

JAV įstatymų leidėjai penktadienį nutraukė beveik tris dešimtmečius trukusį teisėkūros paralyžių šaunamųjų...

Atliks tyrimą, kokia paskiepytųjų dalis persirgo koronavirusu

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia išsiaiškinti, kokia paskiepytųjų nuo koronaviruso dalis persirgo...

G. Nausėda: Vyriausybė turi skubiai konsultuotis su EK dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui 3

Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui...

Berlyne prieš G-7 susitikimą ministrai pasmerkė Rusijos „grūdų karą“

Vokietija penktadienį apkaltino Rusiją paėmus pasaulį „įkaitu“ savo vykdomu „grūdų karu“, Berlyne įvykus...

P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
11:15
Penktadienį nustatyti 38 nauji COVID-19 atvejai

Per praėjusią parą nustatyti 38 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo šeštadienį paskelbti...

Norvegijos policija išpuolį Osle laiko teroristine ataka

Norvegijos policija šeštadienį paskelbė, kad praėjusią naktį dviejų žmonių gyvybių pareikalavusios šaudynės...

Pagrindiniame Amsterdamo oro uoste bus sumažinta skrydžių

Nyderlandai penktadienį paskelbė apribosiantys Amsterdamo Šipholio oro uosto naudojimą iki 440.000 skrydžių...

Logistika
09:59
Mirė architektas A. Gvildys

Šią savaitę mirė žinomas architektas Antanas Gvildys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga.

Reitingai: populiariausias politikas – G. Nausėda, antroje vietoje – A. Anušauskas

Populiariausiu šalies politiku išlieka prezidentas Gitanas Nausėda, į antrą vietą reitingų lentelėje iškopia...

Europos verslas pavargo laukti pokyčių COVID-19 politikoje – svarsto mažinti investicijas Kinijoje Premium 2

Europos įmonių vadovai tampa vis labiau izoliuoti nuo savo veiklos Kinijoje ir vis mažiau toleruoja Pekino...

Filantropas, mąstantis ne iki lubų, o iki dangaus Premium

Su Klemencu Agentu, verslininku ir mecenatu, susitarėme pasikalbėti vos Rusijai klastingai užpuolus Ukrainą.

Verslo klasė
2022.06.24
JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, panaikinantį moterų teisę į abortus 19

JAV Aukščiausiasis Teismas penktadienį panaikino moterų teisę į abortus priimdamas istorinį sprendimą,...

Verslo aplinka
2022.06.24
Naujo migrantų centro Pabradėje statybos kaina išaugo iki 9 mln. Eur

Naujo migrantų centro Pabradėje statybos rangovo konkursą trečią kartą skelbianti Valstybės sienos apsaugos...

Statyba ir NT
2022.06.24
V. Zelenskis: darykite spaudimą visiems žinomiems politikams, kad jie padėtų atkurti taiką Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį kreipėsi į Glastonberio muzikos festivalio dalyvius...

Verslo aplinka
2022.06.24
BRICS šalys paragino surengti Maskvos ir Kyjivo derybas

Pekine pasibaigus dvi dienas trukusiam virtualiam viršūnių susitikimui, surengtam tęsiantis Rusijos pradėtam...

Verslo aplinka
2022.06.24
ES lyderiai tariasi dėl infliacijos ir energijos kainų, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje 1

Europos Sąjungos (ES) lyderiai, ankstesnę dieną nutarę suteikti kandidačių įstoti į bloką statusą Ukrainai ir...

Verslo aplinka
2022.06.24
Kremlius: kandidatės statuso suteikimas Ukrainai yra ES „vidaus reikalas“ 1

Kremlius pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) sprendimas oficialiai suteikti provakarietiškai Ukrainai, šiuo...

Verslo aplinka
2022.06.24
Bulgarijos parlamentas pritarė siūlymui atšaukti veto deryboms dėl Makedonijos narystės ES

Bulgarijos parlamentas penktadienį pritarė siūlymui, kad Sofija nebeblokuotų derybų dėl Šiaurės Makedonijos...

Verslo aplinka
2022.06.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku