Seimas Vyriausybei sugrąžino tobulinti NT mokestį, I.Šimonytė įžvelgė landų
Seimas antradienį atmetė ir Vyriausybei grąžino tobulinti mokestines pataisas, kuriomis siūloma nuo 200.000 Eur iki 100.000 Eur sumažinti nekilnojamojo turto vertę, nuo kurios būtų mokamas NT mokestis. Taip pat Vyriausybei grįžo siūlymas iki 0,5% nuo 0,3% padidinti minimalų žemės mokestį, kurį savivaldybėms moka fiziniai ir juridiniai asmenys už komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą.
Po peržiūros įstatymo pataisas Vyriausybė svarstyti Seimui gali vėl pateikti artimiausiu metu.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos teikiamos kartu su 2020 m. biudžeto projektu ir jei bus patvirtintos įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.
Projekte siūloma, kad įsigaliojus pataisai 0,5% mokesčio tarifas būtų taikomas bendros NT vertės daliai nuo 100.000 iki 300.000 Eur. 1% mokesčio tarifas bendros NT vertės daliai nuo 300.000 Eur iki 500.000 Eur. 2% būtų apmokestinama didesnė nei 500.000 Eur siekianti bendros NT vertės dalis.
Taip pat siūloma, kad NT mokestinė vertė daugiavaikėms šeimoms, kurios augina tris nepilnamečius vaikus (taip pat neįgalius vaikus), NT mokestinė vertė mažėtų iki 130.000 Eur nuo 286.000 Eur.
I. Šimonytė įžvelgė landą
Ingrida Šimonytė, Seimo narė ir Seimo audito komiteto pirmininkė, per įstatymo pataisų svarstymą antradienį sakė, kad teikiamos pataisos dėl skirtingų tarifų fiziniams ir juridiniams asmenims sudaro akivaizdžią landą jo išvengti labiau pasiturintiems.
Asmuo turintis 1 mln. Eur nekilnojamojo turto turės dideles paskatas perregistruoti tą turtą juridiniam asmeniui, sakė I. Šimonytė.
Vilius Šapoka, finansų ministras, replikavo, kad tokiu atveju tai būtų laikoma nusikalstama veika. Ministro atsakymą Seime palydėjo klegesys.
V. Šapoka toliau aiškino, kad šia pataisa svarbu akcentuoti, kad NT mokestis yra neišvengiamas ir tai, kad turintys brangų turtą jo neišvegs lygiai taip pat.
Orientacija į (mokesčių mokėtojų VŽ) elgsenos pokyčius manau yra kur kas svarbiau nei tie 8 mln. Eur, sakė V. Šapoka.
Finansų ministerija aiškinamajame rašte nurodo, kad sumažinus fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomą neapmokestinamąjį dydį, padidės gyventojų, kuriems atsiras prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, skaičius: šiuo metu mokestį moka apie 3.700 gyventojų, priėmus Įstatymo projektą mokėtų apie 37.000 gyventojų, iš jų 26.000 Vilniuje.
Nustačius fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui mažesnį neapmokestinamąjį dydį, valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio padidėtų apie 8 mln. Eur per metus, o dėl didesnio minimalaus nekilnojamojo turto mokesčio tarifo komercinės paskirties nekilnojamajam turtui savivaldybių biudžetai papildomai gautų apie 1,2 mln. Eur per metus, nurodoma dokumente.
Rašyti komentarą
Rašyti komentarą