Darosi koktu

Tarp Brexit ir lietuviško Seimo yra kur kas daugiau panašumų, nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Vienas didžiausių nesibaigiantis chaosas: pirmu atveju įkaite tapo visa Europos Sąjunga, o Lietuvoje kenčiame nuo savo tautos tarnų.
Ir Brexit, ir nūnai kasdien vis didesnę sumaištį keliantį Seimą dar vienija toks pats stažas: britai skyrybas su ES sumanė 2016 m. pavasarį, tų pačių metų rudenį į Lietuvos parlamentarų kėdes sėdo valstiečių vedami valdantieji. Nors jau tuomet politologai pranašavo, kad nieko doro iš naujos valdžios nebus, to, kas vyksta pastaruoju metu, ko gero, negalėjo nuspėti net įžvalgiausias pranašas tokios profanacijos iki šiol regėti neteko. Jau pati kadencijos pradžia nežadėjo nieko gero atrodė, kad naujiems tautos tarnams, mažiausiai rūpi valstybės reikalai, nes kur kas smagiau buvo kibti į atlapus kadaise buvusiai konservatorių Vyriausybei, linčiuoti Lietuvos banko valdytoją ir kt. Ieškant pernykščio sniego buvo kurpiamos komisijos ir kitokios grupelės, neva narstančios pirmtakų klaidas ir pakeliui kovojančios už teisybę. Natūralu, kad normaliam parlamentiniam darbui nelikdavo nei laiko, nei jėgų. O ir siekis, ko gero, buvo ne tas.
Viso to chaoso kulminacija tapo dviejų buvusių bendražygių kaktomuša, įtraukusi į razborkes visą Seimą. Nesigilinant į tai, kokias ambicijas (asmenines, partines, interesų) gina dueliantai, darosi koktu nuo to, kas ypač pastarosiomis dienomis vyksta Seimo rūmuose. Vienas rauna besispyriojantį kolegą iš aukštų pareigų kėdės, anas desperatiškai kimba į turėklus belieka surengti lažybas, kuris pirmas į ringą išmes baltą rankšluostį. Liūdniausia, kad visam tam žemiausio lygio politiniam turgui gaištamas laikas, per kurį tautos rinktieji turėtų vykdyti savo tiesiogines pareigas, t. y. rūpintis įstatymų leidyba ir kokybe, mažu mažiausiai prižiūrėti Vyriausybės veiklą. Betgi tokiems niekams nėra kada reikia stumdytis, ieškoti sirgalių, grasinti, šantažuoti etc.
Vargšas valstybės biudžetas jau kyla abejonių, ar parlamentarai ras laiko jam bent perskaityti ar aptarti. Iki priėmimo gali net ir neprieiti nuo kivirčų įsiaudrinusiems parlamentarams ne tas rūpi. Stebint tokią pasiutpolkę tegalima pasakyti: tai tas atvejis, kai apima svetimos gėdos jausmas. Neveiksnus, neįgalus Seimas skaldo tautą neatsakingi politikai velia šalį į politinį chaosą, patys nekurdami jokios apčiuopiamos vertės: drumstas vanduo tiems tikslams puikiai praverčia. Sveiko proto nebeliko liko tik interesai.
Apeliuoti į tai, kad dabar ne metas politikuoti rinkimams, naivu, nes Ramūno Karbauskio sukurta koalicija ir yra skirta tik tokiam primityviam politikavimui, nekreipiant dėmesio ir į teisiamas partijas, ir į lenkų frakcijos ryšius su Rusija, ir pan. (... ) Tai, ką mes matome Seime, demokratijos ir atsakomybės Lietuvai parodija, aiškina prof. Raimundas Lopata.
O pasigirdusios užuominos apie galimus išankstinius Seimo rinkimus labiau panašios į svaičiojimus valstiečiams, o ir jų koalicijos partneriams gyvybiškai reikia laiko rinkėjams vilioti. Nepanašu, kad visokie tomilinai, širinskienės, gaižauskai, palioniai ir kiti panašūs veikėjai norėtų eiti kur nors dirbti menkiau apmokamo, bet visuomenei naudingesnio darbo. Iš čia ir kyla su sveiku protu prasilenkiantys mokestiniai siūlymai, o kai kurie juos komentuojantys politikai tiesiog prašosi psichiatrų rankų. Jiems atrodo, kad kur kas paprasčiau apmokestinti bankus, didžiuosius prekybos centrus ir jau bus sukurta mitu tampanti gerovės valstybė. Tik kažkodėl neteko girdėti valdančiųjų diskusijų apie tai, kad reikėtų pasirūpinti didesne konkurencija kad ir tų pačių bankų, prekybos centrų. Kur tie į Lietuvą plūstantys prekybininkai, kuriems laiškus siuntinėjo naujasis Gediminas premjeras Saulius Skvernelis? Kur bankai? Kur įstatymų leidėjai tesugeba tik naujus mokesčius kurpti, niekas nė kojos čia kelti nesiruoš. Ir kažkodėl atimti ir padalyti (tiems, kurie nori tik gauti, net nenori uždirbti) siekiantys politikai nepasako savo rinkėjams, kad tie 30 Eur, kuriuos dosnieji žada įmesti į žmonių kišenes, neilgai trukus virs nuliu, o gal net ir minusu. Ir prekybos centrai, ir bankai savo vis tiek atsigriebs naivu manyti, kad mažėjančios pasiūlos sąlygomis. Lėtėjant ekonomikai ir augant darbo sąnaudoms galėtų būti kitaip.
Metas atsimerkti ir prisipažinti: atėjo neatsakingos politikos, neatsakingų politikų metas esame politinio chaoso sistemoje, kuris neišvengiamai turės ir ekonominių padarinių. Seniai jau niekas nemato ilgalaikių tikslų, nepriima tam reikalingų sprendimų. Artėja rinkėjams svarbus metas, primenantis, kad dažnai mindžiojamas grėblys gali kaktą ir kiaurai pramušti. Gal metas tapti atsakingesniems juk geriau mąstyti sveika galva.
P. S. Beje, apie Brexit: atomazgos, panašu, šiandien neatspėtų niekas premjeras Borisas Johnsonas šeštadienį negavo savo šalies parlamento pritarimo išstoti iš ES spalio 31 d. parlamentarai priėmė pataisą, kuria vyriausybė įpareigota atidėti balsavimą ir paprašyti ES atidėti Brexit datą. Tačiau ministras pirmininkas laiško dėl atidėjimo nepasirašė kartu su laišku dėl išstojimo pavėlinimo išsiųstas ir antrasis laiškas su B. Johnsono parašu. Šiame laiške tvirtinama, kad skyrybų su ES atidėliojimas būtų klaida. Chaoso įkaitais tebelieka ir ES, ir pačios JK piliečiai.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Verslo aplinka
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti