Ekspertai nesutaria, kiek žmonių Lietuvoje skursta

Publikuota: 2019-10-20
Profesinių sąjungų protesto akcija prie Vyriausybės. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Profesinių sąjungų protesto akcija prie Vyriausybės. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau lieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo ar socialinės atskirties rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas, teigia Europos Sąjungos statistikos taryba. Kai kurie ekspertai sako, kad ši statistika rodo, kiek žmonių negali gyventi visavertiškai, kiti teigia, jog rodiklis gali būti klaidinantis.

Eurostatas skaičiuoja, kad Lietuvoje yra 28,3 proc. žmonių, kurie yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje. Rodiklis skaičiuojamas pagal gaunamas pajamas, žmonių užimtumą ir galimybes nusipirkti būtiniausius daiktus. 

Pagal tyrimo metodiką, skurdo rizikai priskiriami žmonės, kurių pajamos po socialinių išmokų nesiekia 60 proc. šalies vidurinių pajamų. Tuo metu skaičiuodamas tik žmonių gaunamas pajamas, Eurostatas skelbia, kad Lietuvoje 22,9 proc. žmonių yra santykiniame skurde. 

Penktadalis žmonių negali gyventi visavertiškai

Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka teigia, kad Eurostato pateikiami duomenys – realiausi ir objektyviausi, kokie šiuo metu gali būti. Pasak jo, santykinio skurdo statistika atskleidžia, kiek žmonių negali gyventi visavertiško gyvenimo.

„Lietuvoje yra ginčas, kai kas sako, kad tokie duomenys nepriimtini, nesąmonė, negali būti, nes žmonių pajamos išaugo, algos beveik padvigubėjo, pensijos augo, o skurstančiųjų nesumažėjo. Bet čia ir yra esmė, kad tai yra santykinė skurdo riba. Europoje, kituose civilizuotuose kraštuose skurdas pripažįstamas kaip santykinis dalykas. Ne tai, kad žmonės neturi ko valgyti, pastogės, ar batų žieminių. (...) Vertinama tik santykinė skurdo riba, nes tikrai negalime sakyti, kad žmogus, kuris pavalgęs, turi pastogę ir yra apsirengęs, dėl to jis nesušąla, tai neskursta“, – BNS sakė R. Lazutka. 

Pasak jo, ši statistika matuoja santykinį skurdą – tai reiškia, kad skursta tie žmonės, kurių materialinės, socialinės ir kultūrinės galimybės yra tokios mažos, kad tie žmonės išstumiami iš visuomenės priimto normalaus gyvenimo.

„Jeigu prieš 20 metų internetas buvo daugiau specialistų dalykas, darbui skirtas, dabar žmogus be interneto praktiškai nebegali gyventi. Tai reiškia, kad atsirado kitas poreikis, ir jeigu žmogus negali susimokėti už internetą, reiškia mes jį priskirsime prie skurstančių“, – teigė R. Lazutka.

„Aišku, skurdas Vokietijoje ir skurdas Lietuvoje yra kitoks, bet būtent laikoma, kad reikia apibrėžti nacionaliniame lygmenyje“, – pridūrė jis.

Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės Aistės Adomavičienės, žmonės lygiuojasi į vidutinį gyvenimą, o santykinis skurdas rodo, kiek žmonių negali pasiekti net vidutinės gyvenimo kokybės.

„Išsivysčiusioje valstybėje įprasta matuoti ne tiek absoliutų, ekstremalų skurdą, kai žmonės vos išgyvena, bet labiau orientuotis į tai, o kiek žmogui reikia, kad jis visavertiškai dalyvautų visuomenės gyvenime“, – BNS sakė A. Adomavičienė.

„Pavyzdžiui, jeigu visuomenėje įprasta, kad žiemą vaikštome su žieminiais batais, turbūt tas žmogus, kuris neįstengia įpirkti žieminių batų, mes ji laikytume skurstančiu. Jeigu norime lygiuotis į truputį pažangesnes valstybes, turime orientuotis ne vien į egzistencijos palaikymą“, – aiškino ji.

Eurostato duomenimis, 2008 m. santykinis skurdas siekė 20,9%, tuo metu pernai – 22,9%. 

Pasak A. Adomavičienės, statistikos stagnaciją lemia menkos socialinės išmokos ir pagalbos stoka labiausiai skurstantiems – neįgaliesiems, pensininkams, vienišiems tėvams, bedarbiams. Taip pat trūksta efektyvaus ikimokyklinio ugdymo, transporto paslaugų, atskirtį gilina skaitmenizacijos nelygybė.

Ne skurdas, o pajamų nelygybė

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Eurostato skaičiuojamas rodiklis rodo ne žmonių skurdą, o pajamų nelygybę.

„Visų gyventojų pajamos per dešimtmetį padidėjo, o santykinis skurdas nepasikeitė, nes jis matuojamas ne pagal tai, ką gali nusipirkti gyventojai, bet kaip jie atrodo, palyginti su vidurinėmis pajamomis“, – BNS sakė ekonomistas. 

„Mėgsta dramatizuoti kai kurie ekonomistai, sakyti, kad tie žmonės yra skurde. Šveicarijoje irgi yra 20 proc. gyvenančių santykiniame skurde, nors jų pajamos gali būti virš 2 tūkst. per mėnesį, bet jie nesiekia tiesiog 60 proc. nacionalinio vidurkio. Santykinis skurdas labai nedaug ką pasako apie tai, kokios yra žmogaus galimybės vartoti pirmo būtinumo prekes ir paslaugas“, – pridūrė jis. 

Pasak N. Mačiulio, mažiausias santykinis skurdas gali būti tokiose šalyse, kur yra didelis absoliutus skurdas. 

„Lietuvoje mažiausias santykinis skurdas buvo 2011 m., iš karto po krizės. Kai buvo apsilyginusios pajamos, santykinis skurdas mažiausias, bet absoliutinis skurdas buvo labai išaugęs. (...) Jei visus Lietuvos gyventojus nustumtume į absoliutų skurdą, santykinis skurdas būtų nulis. Visi būtų lygūs ir visi būtų skurde, dėl to šis vienas rodiklis yra savaime klaidinantis ir labai nenaudingas, net žalingas kai kuriais atvejais“, – sakė N. Mačiulis. 

Pasak jo, santykinis skurdas gali mažėti didinant socialines išmokas, tačiau dėl to gali atsirasti kitų problemų – pavyzdžiui, gali atsirasti daug bedarbių, nes jie mieliau rinktųsi gauti pašalpas, o ne dirbti.

Ekonomisto teigimu, geriausias kelias į santykinio skurdo mažinimą – sukurti galimybes nedirbantiems žmonėms įsilieti į darbo rinką ir užsidirbti.

Absoliutus skurdas mažėja

Statistikos departamento duomenimis, absoliutaus skurdo lygis pernai buvo 11,1%, tai 2,7 procentinio punkto mažiau, nei 2017 m. (13,8%).

Pasak N. Mačiulio, absoliutaus skurdo rodiklis parodo, kokia dalis gyventojų negali įsigyti pirmo būtinumo prekių ir paslaugų, pavyzdžiui nusipirkti maisto, sumokėti už šildymą, ir yra tikrajame skurde. Anot jo, šis rodiklis ypač susitraukė nuo to, kai Lietuva įstojo į ES.

„Yra milžiniškas progresas, palyginti su tuo, kas buvo įstojant į ES. Tuomet 33% lietuvių buvo absoliučiame skurde“, – sakė jis. 

Žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 312.000 žmonių: jų pajamos buvo mažesnės kaip 245 Eur per mėn. vienam asmeniui arba 515 Eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kinijoje koronaviruso protrūkio aukų padaugėjo iki 132, evakuojami užsieniečiai

Šimtai amerikiečių ir japonų trečiadienį buvo evakuoti iš naujo koronaviruso epidemijos apimto Kinijos...

„Amber Food“ restoranams gali tekti trauktis iš Vilniaus oro uosto Premium

Maitinimo rinkos banginei „Amber Food“ gali tekti uždaryti dvi Vilniaus oro uoste valdomas picerijas, nes...

Paslaugos
05:45
Kaziuko mugė be plastiko: maitintojai skuba įsigyti suyrančių indų Premium

Vilniaus miesto renginiuose neliks vienkartinių plastikinių indų. Miesto taryba atsisakyti plastiko nusprendė...

Gazelė
05:45
Teismas: papildomi ribojimai statyboms Vilniaus Žygimantų g. – pagrįsti Premium

2017 m. rudenį Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba įrašė...

Rusija „Nord Stream 2“ baigs pati

Rusija pati baigs tiesti antrąjį dujotiekį Baltijos jūra „Nord Stream 2“, pareiškė „Gazprom“ valdybos...

Verslo aplinka
2020.01.28
ETPA vicepriminikais tapo ir E. Vareikis, ir Rusijos atstovas

Lietuvos delegacijos atstovas Egidijus Vareikis išrinktas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA)...

Verslo aplinka
2020.01.28
D. Trumpo plane – Palestinos valstybė, įšaldoma nausėdijų statyba

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pristatė savo ilgai lauktą Vidurio Rytų taikos planą, pažadėdamas...

Verslo aplinka
2020.01.28
V. Putiną įsiutino V. Zelenskio pareiškimas apie slaptuosius protokolus

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastaruoju metu atkakliai nesiliauja perrašinėjęs istorijos – pernai...

Laisvalaikis
2020.01.28
Vakcina prieš koronavirusą sukurta, bet jos dar reikės palaukti

Honkongo tyrėjų grupė skelbia jau sukūrusi vakciną nuo mirtino koronaviruso, paplitusio iš Kinijos Uhano...

Verslo aplinka
2020.01.28
JK nusprendė leisti „Huawei“ dalyvauti plėtojant 5G tinklus

Jungtinė Karalystė uždegė žalią šviesą ribotam Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ dalyvavimui...

Technologijos
2020.01.28
Mažesnių miestų egzistencinė grėsmė – niekada nepritraukti didelių investuotojų 1

Praėję keleri metai nemažų investicijų pritraukusiai Lietuvai  buvo auksiniai, tačiau mažesni miestai gali...

Finansai
2020.01.28
Lietuva griežtina pavojingų chemikalų tvarkymą

Įgyvendindama naujus europinius reikalavimus dėl pavojingų chemikalų, Lietuva griežtina jų tvarkymą ir...

Verslo aplinka
2020.01.28
Vis daugiau įmonių draudžia darbuotojams vykti į Kiniją

„Facebook“ pranešė ribojanti darbuotojų keliones į Kiniją, kurioje siaučia koronavirusas 2019-nCoV. Augant...

Vadyba
2020.01.28
Prezidentas neskubės apsispręsti dėl kandidato į ekonomikos ministrus Premium

Prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė neskubėti susitikti su premjero patarėju Luku Savicku, kurio...

Verslo aplinka
2020.01.28
Vokietija patvirtino pirmąjį Europoje užsikrėtimo nauju virusu nuo kito žmogaus atvejį

Vokietijoje nustatytas pirmasis nauju koronavirusu užsikrėtęs pacientas šio užkrato gavo iš vienos...

Verslo aplinka
2020.01.28
Seimas: Valstybės kontrolė atliks naują aplinkosaugos auditą 1

Seimas antradienį pavedė Valstybės kontrolei iki gegužės pradžios atlikti aplinkosaugos auditą.  

Verslo aplinka
2020.01.28
Seime surinkti parašai pradėti apkaltos procesą I. Rozovai 

Seime surinkti 44 parašai pradėti apkaltos procesą parlamentarei Irinai Rozovai.

Verslo aplinka
2020.01.28
Susisiekimo viceministru paskirtas V. Klimantavičius

Susisiekimo ministerijoje viceministro pareigas antradienį pradėjo eiti Valdas Klimantavičius.

Seimas nustatė baudas už dalį plastikinių maišelių 1

Seimas antradienį neeilinėje sesijoje nustatė administracinę atsakomybę už nemokamą didesnių plastikinių...

Verslo aplinka
2020.01.28
Europos Sąjunga plečia prekybos partnerių akiratį Premium

Europos Sąjunga (ES) didina savo apetitą ekspansyviai prekybos politikai. Praėjusios savaitės pradžioje ES...

Verslo aplinka
2020.01.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau