Ekspertai nesutaria, kiek žmonių Lietuvoje skursta

Publikuota: 2019-10-20
Profesinių sąjungų protesto akcija prie Vyriausybės. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Profesinių sąjungų protesto akcija prie Vyriausybės. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau lieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo ar socialinės atskirties rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas, teigia Europos Sąjungos statistikos taryba. Kai kurie ekspertai sako, kad ši statistika rodo, kiek žmonių negali gyventi visavertiškai, kiti teigia, jog rodiklis gali būti klaidinantis.

Eurostatas skaičiuoja, kad Lietuvoje yra 28,3 proc. žmonių, kurie yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje. Rodiklis skaičiuojamas pagal gaunamas pajamas, žmonių užimtumą ir galimybes nusipirkti būtiniausius daiktus. 

Pagal tyrimo metodiką, skurdo rizikai priskiriami žmonės, kurių pajamos po socialinių išmokų nesiekia 60 proc. šalies vidurinių pajamų. Tuo metu skaičiuodamas tik žmonių gaunamas pajamas, Eurostatas skelbia, kad Lietuvoje 22,9 proc. žmonių yra santykiniame skurde. 

Penktadalis žmonių negali gyventi visavertiškai

Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka teigia, kad Eurostato pateikiami duomenys – realiausi ir objektyviausi, kokie šiuo metu gali būti. Pasak jo, santykinio skurdo statistika atskleidžia, kiek žmonių negali gyventi visavertiško gyvenimo.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Lietuvoje yra ginčas, kai kas sako, kad tokie duomenys nepriimtini, nesąmonė, negali būti, nes žmonių pajamos išaugo, algos beveik padvigubėjo, pensijos augo, o skurstančiųjų nesumažėjo. Bet čia ir yra esmė, kad tai yra santykinė skurdo riba. Europoje, kituose civilizuotuose kraštuose skurdas pripažįstamas kaip santykinis dalykas. Ne tai, kad žmonės neturi ko valgyti, pastogės, ar batų žieminių. (...) Vertinama tik santykinė skurdo riba, nes tikrai negalime sakyti, kad žmogus, kuris pavalgęs, turi pastogę ir yra apsirengęs, dėl to jis nesušąla, tai neskursta“, – BNS sakė R. Lazutka. 

Pasak jo, ši statistika matuoja santykinį skurdą – tai reiškia, kad skursta tie žmonės, kurių materialinės, socialinės ir kultūrinės galimybės yra tokios mažos, kad tie žmonės išstumiami iš visuomenės priimto normalaus gyvenimo.

„Jeigu prieš 20 metų internetas buvo daugiau specialistų dalykas, darbui skirtas, dabar žmogus be interneto praktiškai nebegali gyventi. Tai reiškia, kad atsirado kitas poreikis, ir jeigu žmogus negali susimokėti už internetą, reiškia mes jį priskirsime prie skurstančių“, – teigė R. Lazutka.

„Aišku, skurdas Vokietijoje ir skurdas Lietuvoje yra kitoks, bet būtent laikoma, kad reikia apibrėžti nacionaliniame lygmenyje“, – pridūrė jis.

Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės Aistės Adomavičienės, žmonės lygiuojasi į vidutinį gyvenimą, o santykinis skurdas rodo, kiek žmonių negali pasiekti net vidutinės gyvenimo kokybės.

„Išsivysčiusioje valstybėje įprasta matuoti ne tiek absoliutų, ekstremalų skurdą, kai žmonės vos išgyvena, bet labiau orientuotis į tai, o kiek žmogui reikia, kad jis visavertiškai dalyvautų visuomenės gyvenime“, – BNS sakė A. Adomavičienė.

„Pavyzdžiui, jeigu visuomenėje įprasta, kad žiemą vaikštome su žieminiais batais, turbūt tas žmogus, kuris neįstengia įpirkti žieminių batų, mes ji laikytume skurstančiu. Jeigu norime lygiuotis į truputį pažangesnes valstybes, turime orientuotis ne vien į egzistencijos palaikymą“, – aiškino ji.

Eurostato duomenimis, 2008 m. santykinis skurdas siekė 20,9%, tuo metu pernai – 22,9%. 

Pasak A. Adomavičienės, statistikos stagnaciją lemia menkos socialinės išmokos ir pagalbos stoka labiausiai skurstantiems – neįgaliesiems, pensininkams, vienišiems tėvams, bedarbiams. Taip pat trūksta efektyvaus ikimokyklinio ugdymo, transporto paslaugų, atskirtį gilina skaitmenizacijos nelygybė.

Ne skurdas, o pajamų nelygybė

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Eurostato skaičiuojamas rodiklis rodo ne žmonių skurdą, o pajamų nelygybę.

„Visų gyventojų pajamos per dešimtmetį padidėjo, o santykinis skurdas nepasikeitė, nes jis matuojamas ne pagal tai, ką gali nusipirkti gyventojai, bet kaip jie atrodo, palyginti su vidurinėmis pajamomis“, – BNS sakė ekonomistas. 

„Mėgsta dramatizuoti kai kurie ekonomistai, sakyti, kad tie žmonės yra skurde. Šveicarijoje irgi yra 20 proc. gyvenančių santykiniame skurde, nors jų pajamos gali būti virš 2 tūkst. per mėnesį, bet jie nesiekia tiesiog 60 proc. nacionalinio vidurkio. Santykinis skurdas labai nedaug ką pasako apie tai, kokios yra žmogaus galimybės vartoti pirmo būtinumo prekes ir paslaugas“, – pridūrė jis. 

Pasak N. Mačiulio, mažiausias santykinis skurdas gali būti tokiose šalyse, kur yra didelis absoliutus skurdas. 

„Lietuvoje mažiausias santykinis skurdas buvo 2011 m., iš karto po krizės. Kai buvo apsilyginusios pajamos, santykinis skurdas mažiausias, bet absoliutinis skurdas buvo labai išaugęs. (...) Jei visus Lietuvos gyventojus nustumtume į absoliutų skurdą, santykinis skurdas būtų nulis. Visi būtų lygūs ir visi būtų skurde, dėl to šis vienas rodiklis yra savaime klaidinantis ir labai nenaudingas, net žalingas kai kuriais atvejais“, – sakė N. Mačiulis. 

Pasak jo, santykinis skurdas gali mažėti didinant socialines išmokas, tačiau dėl to gali atsirasti kitų problemų – pavyzdžiui, gali atsirasti daug bedarbių, nes jie mieliau rinktųsi gauti pašalpas, o ne dirbti.

Ekonomisto teigimu, geriausias kelias į santykinio skurdo mažinimą – sukurti galimybes nedirbantiems žmonėms įsilieti į darbo rinką ir užsidirbti.

Absoliutus skurdas mažėja

Statistikos departamento duomenimis, absoliutaus skurdo lygis pernai buvo 11,1%, tai 2,7 procentinio punkto mažiau, nei 2017 m. (13,8%).

Pasak N. Mačiulio, absoliutaus skurdo rodiklis parodo, kokia dalis gyventojų negali įsigyti pirmo būtinumo prekių ir paslaugų, pavyzdžiui nusipirkti maisto, sumokėti už šildymą, ir yra tikrajame skurde. Anot jo, šis rodiklis ypač susitraukė nuo to, kai Lietuva įstojo į ES.

„Yra milžiniškas progresas, palyginti su tuo, kas buvo įstojant į ES. Tuomet 33% lietuvių buvo absoliučiame skurde“, – sakė jis. 

Žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 312.000 žmonių: jų pajamos buvo mažesnės kaip 245 Eur per mėn. vienam asmeniui arba 515 Eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

V. Zelenskis neigia, kad Rusija kontroliuoja Lysyčanską

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paneigė Maskvos pareiškimą, kad Rusijos kariai užėmė...

Turkija sulaikė Rusijos laivą, gabenusį vogtus grūdus

Turkijos muitinė sulaikė Rusijos krovininį laivą, gabenusį grūdus, kurie, Ukrainos teigimu, yra vogti,...

V. Juzikis. Tarptautines sankcijas galima pažeisti ir netyčia: ką dabar daryti verslui?

Trys pirmieji karo mėnesiai parodė – Lietuvos ekonomika pakankamai stipri, kad atremtų naujus užgriuvusius...

Nuomonės
18:01
Išmokomis skatins aktyviau įdarbinti užsieniečius 2

Sutariama, kad norint į šalį pritraukti ir joje išlaikyti tarptautinius verslus, vien tik mokestinių ir kitų...

Vadyba
15:19
Švedija atsisako paneigti, kad Turkijai duotas pažadas deportuoti jos ieškomus asmenis

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson sekmadienį atsisakė paneigti Turkijos teiginį, kad...

Klastotės pandemijos metais: padirbti produktai toliau keroja Premium

Lietuvos muitinės duomenimis, 2021 m. sulaikyta daugiau nei 120.000 vienetų prekių, kurios galimai buvo...

Prekyba
15:02
Rusijos pajėgos stiprina pozicijas Lysyčanske

Rusijos pajėgos stiprina pozicijas įtemptoje kovoje, siekdamos užimti paskutinę pasipriešinimo tvirtovę...

Infliacija ir politinė krizė Estiją įsuko į naujų iššūkių verpetą

Su politine krize ir didžiausia infliacija ES šiuo metu susidurianti Estija turi imtis darbo rinkos ir kitų...

Finansai
11:01
Praėjusią parą nustatyta 52 COVID-19 atvejai

Praėjusią parą nustatyta 52 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos...

Turkija užblokavo dviejų tarptautinės žiniasklaidos priemonių puslapius

Turkija uždraudė prieigą prie dviejų tarptautinės žiniasklaidos priemonių, suduodama smūgį žodžio laisvei...

Verslo aplinka
2022.07.02
„Airbnb“ būstuose – jokių vakarėlių

Tarptautinė būsto nuomos paslaugos teikėja „Airbnb“ savo platformoje esančiuose būstuose visam laikui...

Verslo aplinka
2022.07.02
G. Nausėda viešėdamas JAV energetikos įmonę „Holtec“ investuoti Lietuvoje 1

Filadelfijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė JAV energetikos įmonę „Holtec“ investuoti...

Verslo aplinka
2022.07.02
Uzbekistane protestuotojai šturmavo vyriausybinių pastatų

Uzbekistano tarnybos šeštadienį pranešė sulaikiusios „masinių riaušių organizatorius“, bandžiusius užimti...

Verslo aplinka
2022.07.02
Penktadienį nustatyti 477 nauji COVID-19 atvejai 2

Per praėjusią parą nustatyta 477 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo šeštadienį paskelbti...

Verslo aplinka
2022.07.02
„Super Mario“ efektas blėsta: Italijos ekonomikai teks atlaikyti audrą Premium

Italijos ekonomika šiemet turėjo gerokai ūgtelėti. Šalies ūkis, vairuojamas premjero Mario Draghi, turėjo...

Verslo aplinka
2022.07.02
„Der Spiegel“: EK leis Maskvai į Kaliningradą vežti visas prekes, bet ribotais kiekiais 16

Europos Komisija (EK) planuoja paskelbti išaiškinimą, kuris panaikins tranzito iš Rusijos per Lietuvą į...

Logistika
2022.07.01
PSO ragina imtis skubių veiksmų Europoje dėl beždžionių raupų 1

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį paragino imtis skubių veiksmų siekiant užkirsti kelią...

Verslo aplinka
2022.07.01
Trūkstant blankų Migracijos departamentas laikinai mažina išduodamų pasų skaičių

Trūkstant blankų Migracijos departamentas laikinai mažina išduodamų pasų skaičių, penktadienį pranešė Asmens...

Verslo aplinka
2022.07.01
EK siūloma pirmoji makrofinansinės pagalbos Ukrainai dalis – 1 mlrd. Eur

Europos Komisija penktadienį Ukrainai pasiūlė pirmąją 1 mlrd. Eur vertės dalį iš išskirtinio beveik 9 mlrd.

Verslo aplinka
2022.07.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku