G. Nausėda: nepaisant „Brexit“ susitarimo, visi galvoja apie planą B

Pasak G. Nausėdos, alternatyvūs variantai buvo aptarti ketvirtadienio vakaro diskusijoje Europos Vadovų Taryboje.

„Didžiąją laiko dalį mes ir pradiskutavome apie variantus A, B, C ir D“, – žurnalistams penktadienio paryčiais sakė Lietuvos prezidentas.

VŽ rašė, kad ES lyderiai ketvirtadienį pritarė naujam susitarimui, kokiomis sąlygomis Britanija pasitrauks iš ES spalio 31-ąją.

Derybose daugiausia ginčų kėlė klausimas, kokios taisyklės po „Brexit“ turėtų galioti Jungtinei Karalystei priklausančioje Šiaurės Airijoje.

Susitarimas numato, kad Šiaurės Airija turės paklusti daliai ES taisyklių dėl prekių, bet liks Jungtinės Karalystės muitų teritorijoje.

Britų premjeras Borisas Johnsonas parlamentarams susitarimą pateiks šeštadienį, ir kol kas lieka neaišku, ar ten jis sulauks pakankamos paramos.

„Kokiu pasitikėjimu savimi bespinduliuotų gana žavinga asmenybė B. Johnsonas, visi vis dėlto galvoja apie alternatyvius variantus“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Aš pasakiau, kad mes turbūt mėginame prognozuoti tai, ką neįmanoma prognozuoti, mes turime visas galimybes reaguoti į sprendimus Didžiojoje Britanijoje, o šiandien mūsų darbas yra tiesiog patvirtinti „Brexit“ susitarimą ir pasidžiaugti, kad tai didi diena tiek ES, tiek Didžiajai Britanijai, bet tai dar ne galutinis rezultatas“, – sakė prezidentas.

Jei britų parlamentas atmes susitarimą, ES vadovai šį mėnesį turbūt surengs dar vieną neeilinį viršūnių susitikimą tartis, ką daryti toliau.

ES nepakvietė derybų Š. Makedonijos ir Albanijos

Lietuvos prezidentas taip pat sakė esąs nusivylęs, kad Europos Sąjungos (ES) vadovai nesutiko pakviesti Šiaurės Makedonijos ir Albanijos pradėti derybų dėl narystės Bendrijoje.

„Tai yra tam tikras nusivylimas. Reikia pripažinti, kad konsensuso nepavyko pasiekti, nes trys valstybės nesutiko su sprendimu pakviesti derybų abi valstybes“, – žurnalistams sakė G. Nausėda. 

Pasak diplomatų, abiejų valstybių pakvietimui priešinosi Prancūzija, o Danija su Olandija būtų pritarusios deryboms tik su Šiaurės Makedonija, bet ne Albanija.

Lietuva, kaip ir visos likusios šalys, rėmė Europos Komisijos siūlymą kviesti derybų abi Vakarų Balkanų šalis.

G. Nausėda perspėjo, kad neigiamas sprendimas sukels didelį nusivylimą Šiaurės Makedonijoje, kuri sutiko pakeisti šalies pavadinimą, atsižvelgdama į Graikijos prieštaravimus.

„Visi pripažįsta, kad Šiaurės Makedonija padarė labai daug – pakeitė savo šalies pavadinimą, pakeitė konstituciją, darė viską, kad tą kvietimą gautų, todėl manau, kad sprendimo nebuvimas turės tam tikrų rimtų politinių pasekmių pačioje Šiaurės Makedonijoje“, – kalbėjo prezidentas.

Jis sakė, kad ES vadovai penktadienį pratęs derybas, kaip įvertinti abiejų Vakarų Balkanų šalių pažangą, „bet tai jau nebebus sprendimas pakviesti jų“ derėtis dėl narystės.

Europos Vadovų Taryboje derybos šiuo klausimu sukėlė daugiausia ginčų ir baigėsi antrą valandą vietos laiku (3 val. Lietuvos laiku).

ES plėtrai į Balkanus besipriešinantys prancūzai teigia, kad naujos narės dažnai nepaiso bendrų Europos vertybių, be to, visuomenė nenori dar didesnės imigracijos. Kritikai atkerta, kad ES neveikimas didintų Rusijos ir Kinijos įtaką Balkanų regione.

Pradeda derybas dėl būsimo ES biudžeto

Penktadienį prezidentas G. Nausėda su kitų ES šalių vadovais penktadienį pradės derybas dėl 2021–2027 metų Bendrijos biudžeto, tačiau jokių sprendimų kol kas nesitikima.

Europos Vadovų Taryboje dalyvaujantis prezidentas sako, kad, nepaisant mažėjančio bendro iždo, Lietuva sieks, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams greičiau prisivytų ES vidurkį, nei siūlo Europos Komisija.

„Negali tas tiesioginių išmokų sulyginimas vykti amžinai. Jeigu remtumėmės dabartiniu pasiūlymu, tai visiška konvergencija su ES vidurkiu užtruktų iki 2040 metų – visi mes jau būsime gana seni“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Lietuva naujajame ES biudžete taip pat tikisi išvengti drastiško vadinamųjų sanglaudos lėšų mažėjimo – ši parama skiriama mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą ir užsitikrinti kuo didesnį finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.

Diplomatų teigimu, derybos dėl naujojo ES biudžeto gali nusikelti į kitus metus.