Premjeras: Vyriausybė neprieštarautų bankų ir prekybos mokesčiams 

Trečiadienį Vyriausybė pritarė 2020 m. biudžeto projektui ir kartu su jį lydinčiais mokestinių įstatymų pakeitimais perdavė svarstyti Seimui. Šiame „biudžetiniame pakete“ nėra dalies valdančiajai koalicijai priklausančių Seimo narių pasiūlytų naujų mokesčių finansų sektoriui bei stambiam mažmeninės prekybos sektoriui.

Bet, VŽ žiniomis, į 2020 m. biudžeto projektą yra įtrauktos apie 52 mln. Eur siekiančios pajamos iš naujojo bankų mokesčio, taip pat apie 32 mln. Eur – iš prekybos sektoriaus apmokestinimo.

Po trečiadienio Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje pristatyti biudžetą, VŽ paklausė premjero, ar jis pritartų naujų bankų ir prekybos mokesčių įvedimui.

„Manau, kad svarstysim ir tikriausiai pritarsim, nes neformaliai Vyriausybė jau yra apsitarusi ir pritarusi nuosaikių papildomų mokesčių įvedimui. Tik norėčiau pabrėžti, kad diskusijos šiais klausimais dar nėra baigtos, jos bus tęsiamos ir, galiu patikinti, bus konstruktyvios – įsiklausant į visas suinteresuotąsias puses“, – atsakė S. Skvernelis.

Finansų ministras Vilius Šapoka sutiko, kad dėl šių mokesčių „galutinis taškas nėra padėtas“. „Galima tą diskusiją pradėti, bet būtina šiuo atveju sušaukti visas suinteresuotąsias puses. Man, kaip finansų ministrui, šiuo atveju svarbu išgirsti visus“, – teigė V. Šapoka.

„Bet kuriuo atveju, svarstydami biudžetą ir visus su juo susijusius projektus, turime elgtis atsargiai, apdairiai ir nuosaikiai. Turime laikytis atsakingos fiskalinės drausmės“, – pridūrė ministras.

Apibūdindamas kitų metų biudžetą S. Skvernelis tvirtino, kad jis „bus subalansuotas – yra pakankamai ženklus, bet kartu ir apdairus augimas“.

Premjeras paneigė, kad valdančioji koalicija sutarė kitąmet didinti vaiko pinigus nuo dabartinių 50 Eur iki 70 Eur, nors Vyriausybės pasiūlytame projekte numatomas didinimas iki 60 Eur. „Koalicijos sutartyje buvo numatyta siekti ženkliau didinti, bet finansinė ir ekonominė padėtis leidžia šį kartą didinti tiek, kiek buvo Vyriausybės pasiūlyta“, – tikino S. Skvernelis.

Jis taip pat pabrėžė, kad akcizų didinimas degalams yra nuosaikus: „Bet ženklesnis didėjimas numatomas alkoholiui ir tabakui – toli gražu ne pirmo būtinumo prekėms.“

Premjeras patvirtino, kad jau nuo Naujųjų metų turėtų būti įvestas Vyriausybės siūlomas taršių automobilių registracijos mokestis. „Bet noriu dar kartą patikinti, kad jis nepalies tų automobilių, kurie dabar važinėja gatvėmis ir nėra perregistruojami“, – sakė jis, pridūręs, kad Seimas svarstymų metu gali pakoreguoti Vyriausybės teikiamą siūlymą dėl taršos mokesčio įvedimo.

Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras, paaiškino, kad planai kitąmet iš naujojo mokesčio surinkti net 29 mln. Eur, yra paremtas „modeliavimu, kiek per metus yra įregistruojama taršių automobilių“.

Tuo metu finansų ministras leido suprasti, kad šio mokesčio įvedimas yra tik pirmas žingsnis apmokestinant visus taršius automobilius. Toks pat visuotinumas artimesnėje ar tolimesnėje ateityje laukia ir nekilnojamojo turto mokesčio, kurio maksimalią apmokestinamąją ribą kitąmet siūloma sumažinti nuo 220.000 iki 100.000 Eur vienam asmeniui. „Ateityje tai neišvengiamas dalykas“, – sutiko V. Šapoka.

Jis pranešė, kad kitąmet per biudžetą numatoma paskirstyti apie 32% bendrojo vidaus produkto, t. y. kiek daugiau nei šiemet, kai šis rodiklis nesiekia 31%.

S. Skvernelis spaudos konferencijoje paminėjo, kad papildomomis paskolomis „būtų neatsakinga dengti prisiimamų papildomų įsipareigojimų“, todėl esą bendra valstybės skolos našta kitąmet nedidės.

Premjeras viliasi, kad Seimui pakaks „politinės išminties priimti teikiamą subalansuotą biudžetą“. „Biudžeto svarstymas parodys valdančiosios daugumos tvirtumą ir racionalios opozicijos buvimą Seime“, – teigė jis.

Su tuo sutiko ir finansų ministras, tvirtindamas, kad po truputį vėstant pasaulio ekonomikai „būtų neatsakinga nepriimti fiskalinės drausmės atitinkančio biudžeto“.