N. Mačiulis: dabar visai netinkamas laikas naujiems mokesčiams įvesti

Taršių automobilių apmokestinimas, nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės plėtra, akcizų didinimas, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kuklesnis kėlimas, dienpinigių koeficiento didinimas, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didesnis progresyvumas – šie ir kai kurie kiti mokestiniai pakeitimai lydi 2020 m. biudžeto projektą, kurį Vyriausybė teikia Seimui.

„Net neverta svarstyti, kuris iš pasiūlytų 13 mokesčių yra blogesnis, kuris geresnis, – tai būtų panašu į diskusijas, ar skęstančiam plaukikui po kaklu kabinti raudoną, ar baltą plytą“, – ironizuoja N. Mačiulis.

Jis teigia, kad dabartinis laikas yra visiškai netinkamas mokesčiams didinti ar naujiems įvesti, nes pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, pasaulinė prekyba jau traukiasi, Vokietija jau yra atsidūrusi recesijoje, traukiasi ir Lietuvos eksporto augimas. Tad jei mažėjančios užsienio paklausos problema būtų sustiprinta naujais mokesčiais, tai ne tik sumažintų gyventojų perkamąją galią, bet ir prislopintų lūkesčius ir vidaus paklausą. Anot N. Mačiulio, tokiu atveju tikėtinas ne šiek tiek lėtesnio ekonomikos augimo, o stagnacijos scenarijus.

„Šiuo metu Lietuva turėtų taikyti anticiklinę fiskalinę politiką ir ieškoti, kokiomis priemonėmis galime paskatinti vidaus paklausą, sustiprinti Lietuvos įmones, konkuruojančias sudėtingoje tarptautinėje aplinkoje“, – tvirtina „Swedbank“ ekonomistas.

Anot jo, šia kryptimi veikia daugelis Europos valstybių – Vokietija, Nyderlandai, Švedija jau yra priėmusios sprendimus mažinti kai kuriuos mokesčius, nemažai šalių tokią galimybę svarsto.

„Tačiau Lietuva viską daro priešingai ir tikisi, kad tai duos teigiamą efektą. Panašiai buvo 2009 m., kai sudėtingoje ekonominėje aplinkoje buvo padidinta nemažai mokesčių, o šios politikos rezultatas buvo sumažėjusios pajamos į biudžetą, išaugęs mokesčių vengimas, padidėjusi šešėlinė ekonomika. Tuomet Lietuvos BVP susitraukė 15%, o nedarbas priartėjo prie 20%“, – primena N. Mačiulis.

Anot jo, tikėtinas šešėlinės ekonomikos augimas reikštų, kad net ir padidinus mokesčius biudžeto pajamos nepadidėtų.

Pasak N. Mačiulio, šiuo metu Lietuvos ekonomika yra daug geresnės būklės nei prieš dešimtmetį ir žymiai geriau pasiruošusi išoriniams iššūkiams – užsienio prekybos perteklius rekordinis, NT rinka neperkaitusi, gyventojų ir įmonių finansinis svertas mažiausias bent per 15 metų, valstybės finansai subalansuoti. Šešėlinė ekonomika dėl VMI, „Sodros“ ir kitų institucijų bei valdžios pastangų pastaraisiais metais mažėjo ir pildė biudžetą naujomis mokestinėmis pajamomis.

„Norint surinkti daugiau lėšų į biudžetą nereikėtų nukrypti nuo šio pasiteisinusio kelio. EK vertinimu, Lietuvoje vien PVM nesurenkama daugiau nei 1 mlrd. Eur per metus. Bendri biudžeto mokestiniai praradimai gali siekti apie 2 mlrd. Eur per metus. Todėl teisingiausia ir atsakingiausia būtų pirmiausia didinti mokestines pajamas toliau kovojant su šešėline ekonomika bei mokesčių vengimu“, – nurodo jis.

Jo nuomone, Vyriausybė galėtų pasinaudoti ir galimybe skolintis ilgam laikotarpiui už neigiamas palūkanas, nes Lietuvos valstybės skola išlieka viena mažiausių ES, šalies ekonomika yra neperkaitusi ir subalansuota, Lietuva jau ketverius metus iš eilės turi biudžeto perteklių. Tai leistų atrasti papildomų lėšų socialinių problemų sprendimui nedidinant mokesčių.