Daugiafunkcis verslo ir laisvalaikio kompleksas atgaivins primirštą Vilniaus senamiesčio dalį

Publikuota: 2019-10-16

Nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo bendrovės „Baltisches Haus“ savininkų brolių Ortizų įgyvendintas projektas – padėka Vilniaus senamiesčiui, kuris prieš daugiau nei du dešimtmečius sužavėjo verslininkus ir tapo stipriu akstinu likti Lietuvoje ir čia kurti verslą.

Apleistą kone hektaro ploto teritoriją pačiame istorinio Vilniaus centre, kurioje darbų ilgą laiką nesiryžo imtis joks investuotojas, jie pasiryžo prikelti naujam gyvenimui su derama pagarba praeičiai bei moderniu požiūriu į dabartį.

„Labiausiai mane džiugina tai, kad projektas pagaliau artėja prie pabaigos“, – neslepia Oliveris Ortizas, be kurio iniciatyvos, atkaklumo ir tikėjimo savo idėja „Bokšto skveras“ nebūtų buvęs toks, koks yra šiandien. Paprastai interviu nedalijantis verslininkas sutiko pasikalbėti apie projektą, kurio jis niekada nevertino vien tik per verslo prizmę.

Vystyti NT projektus senamiestyje – sudėtingas, imlus laikui ir brangus procesas. Kaip gimė idėja imtis darbų senojo Vilniaus teritorijoje?

Kai 1991 m. atvykome į Lietuvą, apsistojome senamiestyje ir iki šiol čia gyvename. Visa mūsų verslo, o ir gyvenimo Lietuvoje istorija susijusi su sostinės senamiesčiu, kurį labai mylime. Čia buvo pirmasis mūsų butas, pirmasis biuras, pirmąją IKI parduotuvę taipogi atidarėme senamiestyje, Vokiečių gatvėje. Mano akimis, Vilniaus senamiestis yra unikalus barokinės architektūros, kurios čia išlikę stebėtinai daug, pavyzdys. Kita vertus, nemažai vietų jame buvo apleista, o mums norėjosi, kad čia atsirastų daugiau gyvybės, daugiau progų žmonėms pabūti šioje nuostabioje miesto dalyje.

Kai 2008 m. pardavėme didžiąją IKI parduotuvių tinklo akcijų dalį, atsirado galimybė įgyvendinti savo idėjas. Tai tebuvo abstraktus noras padaryti kažką gero senamiesčiui, tikrai ne racionaliai apskaičiuotas verslas. Tačiau, aišku, supratome, kad pati Vilniaus, Lietuvos sostinės, širdis yra ir visada liks patraukli vieta investicijoms.

O tuomet ant rinkos prekystalio atsirado pastatų kompleksas Bokšto g. Tai labai įdomi senamiesčio dalis, jungtis su Užupiu, Vilnelės kaimynystėje. Kompleksas mums pasirodė itin viliojantis dėl to, kad nuo pat nepriklausomybės pradžios jame nieko nevyko, tad galėjome laisvai įgyvendinti savo idėjas. Nors visi pastatai buvo labai apleisti, matėme galimybę sukurti čia kažką ypatingo, gražaus, įdomaus. Tiesa, nors ir žinojome, kad senamiestyje vystyti projektus sudėtinga, bet tikrai ne iki galo supratome, kas mūsų laukia (šypsosi).

„Bokšto skveras“ – sunkiai su kuo nors palyginamas kompleksas, kuriame telpa kur kas daugiau nei vien biurai verslui. Ar nuo pat pradžių turėjote tokią projekto viziją?

Ne, pirmiausia įsigijome objektą, tada galvojome, ką su juo daryti. Pradinė idėja kurti viešbutį buvo greitai atmesta. Atspirties tašku tapo pati komplekso struktūra ir pastatų architektūra. Kiemeliai, arkiniai skliautai, koplyčia, erdvūs koridoriai, dideli kambariai – visą originalų barokinį palikimą tvirtai norėjome atkurti ir išsaugoti. Nugriovėme beverčius sovietmečiu prie namų prilipdytus statinius, išardėme neoriginalias perdangas koplyčioje ir kitose patalpose.

Kai pradėjome mąstyti kaip racionaliai išnaudoti plotą, buvo labai svarbu, kad padarytume tai negadindami barokinio išplanavimo ir vaizdo. Pavyzdžiui, visas technines, inžinerinių sistemų patalpas įrengėme po žeme. Po pastatu aptikome daug įspūdingų XV a. raudonų plytų gotikinių rūsių – kaip juos panaudoti? Taip gimė SPA idėja bei restoranas. Mes į šį projektą visada žvelgėme pirmiausia iš estetinės pusės, o visa kita derinome prie jos. Ir nuo pat pradžių norėjome, kad vertingas išlikęs paveldas atgimtų ir būtų atviras visuomenei, kad žmonės galėtų čia ateiti, pasigrožėti.

Darbus pradėjote daugiau kaip prieš dešimtmetį, o pirmasis etapas baigtas šįmet. Kodėl taip ilgai užtrukote?

Pirmiausia turėjome atlikti archeologinius tyrimus, o jie užima labai daug laiko ir reikalauja daug investicijų. Žinoma, galima buvo juos vykdyti formaliai, bet mums taip nepriimtina: kad ir ko imamės, laikomės požiūrio, kad reikia daryti teisingai ir kruopščiai arba nedaryti visai. 

Labai ilgas, sunkus buvo ir projektavimo etapas. Ir, galiausiai, daug laiko užėmė diskusijos su įvairiais paveldosaugos specialistais ir institucijomis. Šiame projekte turėjome labai aiškią viziją: išsaugoti pastatų kompoziciją, barokinę architektūrą, proporcijas, žalius kiemus – tai, kas šioje vietoje yra jau keletą šimtmečių. Bet visa kita, kas neatlaikė laiko tėkmės, ką reikia kurti iš naujo, norėjome gaminti naudojant šiuolaikines technologijas, netgi pabrėžtinai moderniai, kad matytųsi, jog tai – šių dienų kūrinys.

Tokia autentikos, papildytos moderniais elementais, vizija labai sunkiai skynėsi kelią. Mums sakė: arba palikite stogą tokį, koks yra, arba atkurkite barokinį, o kad vidun patektų šviesa, dėkite stoglangius. Nes stoglangiai arba tūriniai langai – įprasta praktika, niekas nesuka galvos, kaip padaryti kitaip. Bet kaip baisiai tokios iškirstos skylės gadina vaizdą! Argi negalime rasti alternatyvaus kelio, kaip atkartoti barokinio stogo formą, bet kartu turėti šviesias patalpas ir gražų vienalytį stogą? Ir radome. Tas pats buvo su langais, liftu. Aišku, šimtus sykių teko išgirsti, kad „tai neįmanoma.“ Bet kai pradedi ieškoti išeičių ir iškart nepasiduodi, dažniausiai randi sprendimą.

„Bokšto skvere“ daug sudėtingų sprendinių, kurie kelią išsikovojo tik po ilgų diskusijų, argumentavimo, netgi gyvo demonstravimo, kaip tai atrodys. Tačiau tiek Kultūros paveldo departamentas, tiek Vilniaus savivaldybė bendradarbiavo išties geranoriškai, supratingai ir galiausiai pritarė mums, kad sklypo ansamblį reikia pritaikyti XXI a. poreikiams, nes mes nebegyvename barokiniame laikotarpyje. Suprato, kad siekiame ne sutaupyti, o greičiau atvirkščiai, stebėdavosi, kokias sudėtingas technologijas, medžiagas naudojame. Mes tiesiog ieškojome teisingų, sumanymą atitinkančių sprendimų. 

****** 

Rugsėjį užbaigtas pirmasis vieno didžiausių pastarojo meto nekilnojamojo turto projektų Vilniaus senamiestyje etapas. Ryškėjantys verslo ir laisvalaikio komplekso „Bokšto skveras“ kontūrai atskleidžia ypatingą jo istoriją.

Sostinės senamiestyje, kuris kaip ir visoje Europoje yra vertingiausia miesto vieta, biuro patalpų paklausa jau nebe pirmus metus gerokai viršija pasiūlą. Priežastis paprasta:  dėl specifinių reikalavimų naujus projektus čia vystyti sudėtinga, o jau  įsikūrusios kompanijos šioje miesto dalyje paprastai užsilieka ilgam ir biurą keičia nebent ieškodamos modernesnių patalpų ar automobilių parkavimo galimybių. Deja, rasti šiuolaikišką biurą senamiestyje be senamiesčio nepatogumų dažnai yra misija neįmanoma.

Pačioje miesto šerdyje duris atveriantis ilgai lauktas verslo ir laisvalaikio kompleksas „Bokšto skveras“ - naujiena užsistovėjusioje rinkoje. Tiesa, tai nėra tiesiog dar vienas modernus verslo centras, „patenkinsiantis visus nuomininkų poreikius“, nors nei modernumo, nei komforto čia netrūksta.

Biurų nuomai bus skirta tik dalis kultūros paveldo statusą turinčių rekonstruotų barokinių erdvių. Likusiose patalpose netrukus atsidarys restoranas, o kiek vėliau atsiras dienos SPA, buvusioje koplyčioje įsikurs renginių menė, o miestui atsivers žaliuojančios viešosios zonos. 

Sostinės NT žemėlapyje tai – unikalus objektas. Papasakoti apie jį įvardinant vien nuomojamų patalpų dydžius, kainą ar vietų skaičių požeminėje aikštelėje būtų neteisinga. Dėl savo kompleksiškumo, estetikos, kokybiškų inžinerinių sprendimų bei išsaugoto kultūrinio paveldo masto „Bokšto skveras“ sunkiai palyginamas su kitais senamiesčio projektais, o juo labiau nepanašus į stiklo ir plieno konstrukcijų centrus, dygstančius biurų segmente.

Vieta, nuo kurios prasidėjo Vilnius

„Bokšto skveras“ – 0,75 ha teritorija, iš vienos pusės įrėminta Bokšto ir Išganytojo gatvių, iš kitos susiliejanti su apatine, prie Vilnelės esančia senamiesčio dalimi. Pastatų kompleksas čia formavosi šimtmečiais – mūriniai statiniai šioje vietoje stovėjo jau XV-XVI a., o pats sklypas gali būti vadinamas Vilniaus ištakomis.

Anot istorikų, kartu su pilių teritorijomis, tai buvo patogiausia vieta gyventi dar tik besikuriančiame mieste – archeologiniai tyrimai parodė, kad pirmoji žmonių veikla Bokšto g. 6 galėjo prasidėti dar XIII a.

nuotrauka::1 nocrop  

Nuo pat tada ši teritorija intensyviai naudota. Skirtingais laikotarpiais tarp Bokšto g. mūrų aidėjo vienuolių giesmės, veikė seniausia sostinės ligoninė, ilgą laiką gyveno miesto vartininkas, kasdien rakindavęs gynybinės Vilniaus sienos vartus.

Kur kas vėliau sovietinės Lietuvos periodas smarkiai devalvavo šią vietą: paveldosauga nerūpėjo, barokiniai pastatai buvo nudėvėti, aplipdyti menkaverčiais statiniais ir galiausiai apleisti. Tik 2000 m. čia pradėti archeologiniai tyrimai, kurie vėliau įgavo pagreitį ir virto nuosekliu, kruopščiu ir atsakingu istorikų bei archeologų darbu.

Net septynerius metus trukę archeologiniai tyrinėjimai – vieni didžiausių visame Vilniaus senamiestyje: taip detaliai sostinėje ištyrinėta tik Žemutinės pilies teritorija.  Pasak archeologiniams tyrimams vadovavusių Lietuvos istorijos instituto archeologų dr. Ryčio Jonaičio ir dr. Irmos Kaplūnaitės, su tokiu vystytojų požiūriu tenka susidurti nedažnai.

„Šis sklypas patenka į saugomo senamiesčio teritoriją, tad archeologiniai tyrimai čia privalomi,  nesvarbu ar vykdomi privačiomis lėšomis, ar valstybinėmis. Visai kas kita yra užsakovų požiūris į kultūros paveldo apsaugą – šiuo atveju mums tikrai pasisekė. Dirbant su panašiais projektais paprastai labai skubama, neretais atvejais tenka vykdyti tyrimus tiesiogine prasme virš galvų kabant ekskavatoriaus kaušui. Bokšto g. 6 atveju to buvo išvengta ne tik todėl, kad ekskavatorius paprasčiausiai nebūtų galėjęs įvažiuoti į uždarą teritoriją pro siaurus vartus: sklypo savininkų supratingumas lėmė, kad tyrimai čia vykdyti archeologams palankiu greičiu“, – pasakoja mokslininkai.

Sklype atlikti archeologiniai, istoriniai bei polichrominiai (mūro sluoksnių) tyrimai atskleidė  XIII a. antrosios pusės – XX a. kultūrinius sluoksnius, kurie, anot R. Jonaičio, turi ir neįkainojamą mokslinę vertę akademinei bendruomenei.

Gausi radinių kolekcija – net 30 000 įvairių dirbinių iš metalo, stiklo, kaulo, rago, puodų ir koklių šukės ar net paauksuota Švč. Mergelės Marijos statulėlė – perduota saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Dalis jų šiuo metu jau eksponuojami Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje.

Vertingo paveldo ir modernumo derinys

„Bokšto skveras” išsiskiria ne vien tyrimų detalumu – šių mastas veikiau atspindi bendrą projekto  vystymo koncepciją. Atkuriant istorinį kompleksą siekta išsaugoti tai, kas natūraliai susiformavo per amžius, bet nepamiršti šiandienos žmogaus poreikių.

Čia pagarbiai restauruotos istorinės vertybės, kurių nesuniokojo laikas ir santvarkos: kai kurias erdves puošia XVIII a. vid. tapybinio dekoro elementai ar išlikusi charakteringa barokinė architektūra – skliautuotos lubos, kryžiaus formos langai. Vis dėlto kategoriškai atsisakyta minties imituoti istoriją, dirbtinai atkuriant tai, kas išnykę.

Toks požiūris iš komplekso vystytojos ir valdytojos UAB „Baltisches Haus“ pareikalavo ne tik finansinių investicijų pažangiausiems techniniams sprendimams, bet ir begalinių pastangų ginant idėjinę projekto koncepciją. Jų dėka „Bokšto skveras“ šiandien drąsiai gali vadintis moderniausiu kultūrinio paveldo objektu Vilniaus senamiestyje.

Restorano stogas dengtas poliruoto metalo lakštais, kuriuos gebėjo pagaminti tik Japonijos meistrai. Lygiai toks pat veidrodinis plienas ant išorinio lifto šachtos atspindi žalią skverą ir aplinkinius pastatus – taip išspręstas saliamoniškos išminties vertas klausimas, kaip į kultūrinio paveldo kompleksą įkomponuoti privalomą šiuolaikinį „inkliuzą.“

nuotrauka::2 nocrop  

Unikalūs ir „Bokšto skvero“ stogai, paneigę stereotipą, kad senamiesčio pastatas gali būti dengtas tik raudonomis čerpėmis. Dvigubi stogai iš stiklo bei aliuminio lamelių ne tik praleidžia dienos šviesą į palėpines patalpas, bet ir darniai įsilieja į senamiesčio panoramą: vizualiai matomas vientisas stogas, kurio spalva, beje, atkartoja istorinį koloritą.

 „Bokšto skvero“ pastatai susiformavę aplink visiems lankytojams atvirą pagrindinį kiemą, kurio viduryje lapoja jau 250 metų skaičiuojanti liepa.  Visa likusi teritorija – ne tik keturi kiemai, bet ir dalis pastatų sienų – bus gausiai apželdinta. Baigus antrąjį projekto etapą, istoriniuose XV-XVII a. rūsiuose pradės veikti erdviausias senamiestyje dienos SPA su 25 m. ilgio baseinu bei japonišku sodu. Visa tai organiškai pratęsia projekto sumanytojų idėją: ne tik sugrąžinti miestui istorinį palikimą, papildytą modernumo potėpiais, bet ir sukurti tikrą atokvėpio, lėto tempo ir ramybės oazę pačioje Vilniaus širdyje.

Kompleksas su charizma, estetika ir komfortu

Pirmuoju „Bokšto skvero“ naujakuriu taps Liutauras Čeprackas, kurio vadovaujamas restoranas garsėja originaliomis kulinarinėmis idėjomis. „Gastronomika“ su 60 sėdimų vietų viduje ir šiltuoju metų laiku veikiančia lauko terasa įsikurs cokoliniame pirmojo komplekso etapo pastato aukšte.

Likusi namo dalis dar laukia savo šeimininkų: projekto vystytojai planuoja, kad per tris aukštus išdėstytame 800 kv. m. plote galėtų įsikurti solidi bendrovė, vertinanti išskirtinumą ir laikui nepavaldžius dalykus. Žinoma, būsimų nuomininkų laukia ne vien senamiesčio aura ir galimybė patogiai dirbti bei ilsėtis pačioje miesto šerdyje. Patalpos verslui įrengtos itin estetiškai, o juose įdiegtos šiuolaikinės inžinerinės sistemos.

Naujakurius pasitiks originaliai išplanuotos erdvės šviesiai dažytomis sienomis ir ąžuolinėmis grindimis. Jokio vizualaus „triukšmo“, nė menkiausio radiatorių ar panašių techninių sprendinių pėdsako: visos inžinerinės sistemos sumaniai paslėptos. Tačiau biurų patalpose šiuolaikiškos šildymo, vėsinimo ir apšvietimo sistemos yra ir vien jau tai paverčia „Bokšto skverą“ išskirtine erdve verslui Vilniaus senamiestyje. 90-ties vietų požeminė automobilių parkavimo aikštelė, skirta biurų nuomininkams ir svečiams išspręs kone didžiausią senamiestyje įsikūrusio verslo skaudulį – vietos automobiliams trūkumą.

Kitais metais planuojama baigti ir antrąjį statybų etapą. Komplekse atsiras ne tik SPA, bet ir 150 sėdimų vietų talpinanti renginių erdvė konferencijoms, koncertams, asmeninėms ar įmonių šventėms, įrengta kadaise čia buvusioje Šv. Elžbietos koplyčioje. Rinkai bus pasiūlyta ir daugiau patalpų biurams bei nedidelėms studijoms – bendras „Bokšto skvero“ nuomojamų patalpų plotas turėtų siekti 3000 kv. m. Čia persikraustys ir pati „Baltisches Haus“ komanda, jau dabar „Bokšto skverą“ vadinanti naujais namais.

„Neabejojame, kad surasime bendraminčių, įsikursiančių kaimynystėje, kurie suvoks tikrąsias „Bokšto skvero“ siūlomas vertes. Šis kompleksas – ne vien pastatas. Tai ir ypatinga senamiesčio vieta, išskirtinė istorija, solidi bendruomenė. Harmonija tarp nauja ir sena, dinamiško tempo ir ramaus atokvėpio. Jis atliepia vertybes, kurios išliks aktualios visada, bet yra pritaikytas šiandienos poreikiams. Ir, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, „Bokšto skveras“ niekada nepasens, kaip nepaseno per tuos šimtus metų“, – įsitikinęs UAB „Baltisches Haus“ vadovas Audrius Masionis.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

R. Karbauskis siūlo NT apmokestinimo lengvatą daugiavaikėms šeimoms

Seimui antradienį atmetus Vyriausybės siūlymą nuo 2020 metų išplėsti gyventojų nekilnojamojo turto (NT)...

V. Šapoka: nepriėmus mokestinių pataisų teks apkarpyti išlaidas 

Vyriausybė siūlys apkarpyti kai kurias kitų metų išlaidas, jeigu Seimas nepritars naujiems mokesčiams ar jų...

Lietuva ir Japonija pasirašė memorandumus energetikos ir IT srityse 

Lietuva ir Japonija dvišaliame verslo forume Tokijuje pasirašė du bendradarbiavimo memorandumus energetikos...

Seimas priėmė svarstyti stambiųjų prekybininkų apmokestinimo įstatymą 2

Seimas priėmė svarstyti valdančiųjų „valstiečių“ siūlymą nuo 2020 m. įvesti naują prekybos mokestį, kurį...

Prekyba
09:25
D. Grybauskaitė: Seime vyrauja chaosas 1

„Lietuvoje dominuoja karingas neraštingumas, jeigu ant jūsų lips, turite garsiai kalbėti — neleiskite griauti...

Kokių veiksmų gali imtis darbdavys, kad užtikrintų lygias galimybes darbuotojams? Verslo tribūna

Spalio 9 d. startavusi „Lygių galimybių sparnai“ kampanija skatina darbdavius aktyviai integruoti lygias...

NSGK toliau svarstys, kaip veikia grėsmių galinčių kelti įmonių patikros sistema

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) toliau aiškinsis situaciją, kaip Lietuvoje veikia...

Biudžetas – politinio turgaus įkaitas 2

Seime įvyko tai, kas ir buvo prognozuota, – buldozeriu stumiamas paskubomis sukurptas šalies biudžeto...

Smulki įmonė per metus biurokratams privalo dirbti visą mėnesį Premium

Per metus smulkioms Lie­tu­vos įmonėms laikas, skir­tas administraciniams for­ma­lumams – deklaracijų,...

Gazelė
05:45
Nacionalinis susitarimas – sau, valdžios planai dėl mokesčių – sau Premium

Verslo asociacijos tvirtina, kad valdžia, su biudžeto projektu pasiūliusi pluoštą mokestinių pakeitimų,...

JK parlamentas atmetė dar vieną B. Johnsono „Brexit“ planą

Jungtinės Karalystės parlamentas atmetė Boriso Johnsono planą per tris dienas pritarti su ES suderėtam...

Verslo aplinka
2019.10.22
Seime daugėja siūlymų dėl žemdirbių dyzelino akcizo didinimo

Seime daugėja siūlymų dėl dyzelino žemdirbiams akcizo didinimo, kuris dabar siekia 56 eurus už 1.000 litrų.

Verslo aplinka
2019.10.22
L. Linkevičius: Lietuva neprieštarautų trumpam techniniam „Brexit“ pratęsimui

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva būtų pasirengusi pritarti trumpam „Brexit"...

Verslo aplinka
2019.10.22
R. T. Erdoganas lankosi pas V. Putiną

Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas, antradienį susitinka su Vladimiru Putinu, Rusijos...

Verslo aplinka
2019.10.22
NT mokesčio išplėtimo pataisos grąžintos Vyriausybei   1

Seimas antradienį keliais balsais nepriėmė svarstyti siūlymo nuo 2020 metų išplėsti gyventojų nekilnojamojo...

Statyba ir NT
2019.10.22
R. Karbauskis pasiskaičiuos, ar tebeturi valdančiąją daugumą 

Po to, kai Seime pritrūko balsų atleisti iš pareigų parlamento vadovą Viktorą Pranckietį, nepasitikėjimą juo...

Verslo aplinka
2019.10.22
Per „darbostogas“ Klaipėdoje specialistai padarė daugiau nei savo biure

Klaipėdiškių iniciatyva prikviesti potencialių darbuotojų – tegul ir laikinai – pasiteisino. Dirbti atostogų...

Gazelė
2019.10.22
Seimo vadovas išsilaikė, bet įtariama, kad netrukus bus jį bandoma versti vėl 

Antradienį popiet Seimas dar sykį balsavo dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš parlamento vadovo pareigų.

Verslo aplinka
2019.10.22
Oficialiai inauguruotas Japonijos imperatorius Naruhito

Antradienį oficialiai naujuoju Japonijos imperatoriumi iškilmingoje ceremonijoje tapo Naruhito.

Verslo aplinka
2019.10.22
J. Trudeau vedami liberalai laimėjo, bet dirbs mažumos vyriausybėje

Po pirmadienį Kanadoje vykusių rinkimų paaiškėjo, kad Justinas Trudeau taps šalies premjeru antrą kadenciją...

Verslo aplinka
2019.10.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau