L. Kojala: PiS perrinkimas palengvina bendrų Lietuvos ir Lenkijos projektų tęstinumą

Publikuota: 2019-10-14
Kacpero Pempelio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Kacpero Pempelio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Parlamento rinkimus Lenkijoje laimėjo valdančioji konservatyvi „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija. Suskaičiavus 99% balsalapių, Seimo rinkimuose ji surinko 43,8% balsų. Politologas Linas Kojala sako, kad geresnis PiS rezultatas nei prieš ketverius metus įrodo, jog rinkėjai jos politiką vertinama pozityviai, o Lietuvai, žvelgiant iš strateginių projektų pusės, tai irgi palankus rezultatas.

Už centristinę „Pilietinę koaliciją“ – opozicinių partijų aljansą, kuriame yra ir pagrindinė opozicinė partija „Pilietinė platforma“, – negalutiniais duomenimis, balsavo 27,2% rinkėjų.

5% slenkstį pavyks peržengti kairiųjų aljansui, kurį sudaro „Demokratų kairiųjų aljansas“ ir partijos „Pavasaris“ bei „Kartu“, – 12,5% balsų; dešiniosios „Lenkijos liaudies partijos“ ir populistinio judėjimo „Kukiz‘15“ aljansui – 8,6%; taip pat kraštutinių dešiniųjų „Konfederacijai“ – 6,8%.

Balsavusių rinkėjų apklausa, kurią rinkimų dieną atliko „Ipsos“ ir kuri buvo paskelbta Lenkijoje užsidarius rinkimų apygardoms, rodė, kad PiS gaus 43,6% balsų.

Jei, suskaičiavus visus balsalapius, šie rezultatai galutinai pasitvirtintų, PiS gali tikėtis 239 vietų absoliučios daugumos 460 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose – Seime, pagrindinėje Lenkijos įstatymų leidybos institucijoje.

2015 m. PiS buvo gavusi 37,6% balsų. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lenkija: J. Kaczynskis atėjo ilgam

Nepaisant to, kad greičiausiai turės absoliučią daugumą Seime, PiS būstinėje nuotaikos buvo toli nuo euforiškų, rašo „politico.eu“.   

J. Kaczynskis skundėsi dėl „didelio fronto prieš mus“ ir apgailestavo, kad vis dar daug rinkėjų neremia PiS.   

„Mes laimėjome daug, bet nusipelnėme daugiau, – kalbėjo PiS lyderis, partijos rėmėjams skanduojant jo vardą. – Tai reiškia įsipareigojimą mums, įsipareigojimą daugiau dirbti, pateikti daugiau idėjų, atsižvelgiant į grupes, kurios mūsų nepalaikė. Turėsime apsvarstyti daugybę dalykų.“

Rezultatai ir rinkėjų aktyvumas, kuris buvo rekordiškai didelis (61,1%), rodo gilų susiskaldymą šalyje po ketverių PiS valdymo metų. Kiekviena partija bandė patraukti rinkėjus įspėdama, kad jos konkurentų pergalė bus šalies katastrofa. 

Rezultatais itin nusivylusi pagrindinė opozicinė jėga – „Pilietinė koalicija“, kurioje yra ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko įsteigta „Pilietinė platforma“. 

„Nebuvo taisyklių. Neturėjome jausmo, kad tai buvo sąžininga kova, kad tai buvo sąžiningi rinkimai“, – sakė „Pilietinės platformos“ lyderis Grzegorzas Schetyna. 

Sekmadienį Lenkijos piliečiai taip pat rinko narius į 100 vietų aukštuosius rūmus – Senatą. PiS čia turės daugiausiai mandatų – 48, tačiau valdantieji praras iki šiol turėtą absoliučią daugumą. Pagrindinė PiS konkurentė – „Pilietinė koalicija“ gaus 43 mandatus. 

Senato rinkimuose daugumoje apygardų opozicinės partijos buvo susivienijusios apie vieną kandidatą. 

Senatas turi mažiau galių nei Seimas, bet opozicijos kontrolė PiS gyvenimą gali padaryti sunkesnį.

Drastiškų žingsnių nesitiki

Rytų Europos studijų centro direktorius (RESC) politologas Linas Kojala, VŽ komentuodamas Lenkijos parlamento rinkimus, sako, kad Seimo rinkimų rezultatai rodo, jog PiS politiką rinkėjai vertina pozityviai.  

„Labai svarbus aspektas, kad laimėjusios „Teisės ir teisingumas“ partijos populiarumas išaugo – ji surinko 5–6% daugiau balsų nei prieš ketverius metus. Be to, rinkėjų aktyvumas buvo didesnis. Vadinasi, balsų kiekis nominaliąja prasme taip pat yra padidėjęs, o tai jiems yra įrodymas, kad ypatingai vidaus politikos sprendimai, ekonomikos politika rinkėjų buvo vertinama pozityviai“, – sako L. Kojala.

Politologas atkreipia dėmesį, kad nors įvairios socialinės išmokos buvo didinamos, tai pavyko padaryti subalansuojant biudžetą: „O tai buvo pagrindinė kritika šiai partijai – kad išlaidos didės, o pajamos – ne.“

Paklaustas, ar sulaukę dar didesnio rinkėjų palaikymo, valdantieji gali imtis dar drastiškesnių žingsnių prieš teismus ir žiniasklaidą, L. Kojala svarsto, kad greičiausiai ne.

„Bus įdomu stebėti. Manau, kad vertinant santykius su ES, dabar jie šiek tiek pozityvesni nei prieš porą metų. Galėtume manyti, kad gal drastiškų žingsnių nebus žengiama, siekiant išsaugoti tą sušvelnėjusią atmosferą. Tačiau turint tokią daugumą, ypatingai jei galutiniai rezultatai patvirtins absoliučią daugumą parlamente, be abejo, pagundų tam bus. Tačiau turime nepamiršti, kad jau kitais metais bus prezidento rinkimai. Tai irgi labai svarbus politinis procesas, todėl bus svarbu išlaikyti balansą“, – mano L. Kojala.

Jo įsitikinimu, Lietuvos ir Lenkijos santykiai išliks tęstiniai ir ganėtinai pozityvūs: „Yra daug bendrų projektų ir tai, kad valdžia išlieka, galbūt palengvina jų tęstinumą ir jie galbūt nebus peržiūrimi. Tad, vertinant iš mūsų strateginių projektų pusės – nuo „Rail Baltic“ iki sinchronizacijos projektų, tai turbūt yra gana pozityvu.“

VŽ rašė, kad nuo 2015-ųjų, kai „PiS“ atėjo į valdžią, ši partija visada turėjo didelį palaikymą prieš centristines ir liberalias opozicijos grupes. Todėl daugelis opozicijos partijų susibūrė į koalicijas, siekdamos padidinti savo turimų mandatų skaičių.

Rinkėjų palankumą konservatyvioji „PiS“ užsitikrino dėl sparčiai besistiebiančios ekonomikos, mažo nedarbo ir didelės dalies visuomenės palaikomos jų nacionalistinės retorikos.

Partija taip pat viliojo rinkėjus įvairiomis socialinėmis programomis. Ir tai daryti Lenkija turi iš ko – 2018 m. Lenkijos BVP augo net 5%.

Tačiau, vos atėjusi į valdžią, PiS iškart sulaukė Europos Komisijos kritikos dėl šalies teismų sistemos reformų, taip pat dėl migracijos politikos, žiniasklaidos vienašališkumo.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Miškų urėdijos direktoriumi paskirtas V. Kaubrė

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Valstybinių miškų urėdijos direktoriumi paskyrė beveik prieš mėnesį...

Verslo aplinka
2019.11.11
G. Nausėda pasirašė „šnipų mainų“ įstatymą

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo praėjusią savaitę patvirtintą Baudžiamojo kodekso pataisą, kuri...

Verslo aplinka
2019.11.11
Viešas laiškas nuo akcinės bendrovės Lietuvos pašto nepriklausomų buvusios valdybos narių 1

Pranešame, kad šiandien, lapkričio 11 d., AB Lietuvos pašto nepriklausomi buvusios Valdybos nariai informavo...

Verslo aplinka
2019.11.11
Darbo tęsti nesutinkanti Lietuvos pašto valdyba: reikalaujami sprendimai būtų žalingi 7

Jaroslavo Narkevičiaus, susisiekimo ministro, atleisti Lietuvos pašto valdybos nariai nesutinka tęsti darbo,...

„Sodra“ savarankiškai dirbančius ragina susimokėti skolas, nesumokėjus ketina išieškoti

„Sodra“ išsiuntė raginimus sumokėti įmokas 16.000 gyventojų, kurie 2018 m. vykdė savarankišką veiklą,...

Verslo aplinka
2019.11.11
Šūviai Honkonge ženklina didesnės įtampos etapo pradžią

Lapkričio 11 d. policijos pareigūnas Honkonge šovė į protestuotoją ir jį sunkiai sužeidė. Protesto akcijos...

2019.11.11
Siūlomas bankų mokestis diskriminacinis ir prieštarauja Konstitucijai 1

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300...

Finansai
2019.11.11
Teisme liudijęs „MG Baltic“ teisininkas: R. Kurlianskis nebuvo viceprezidentas

Koncerno „MG Baltic“ teisininkas ir buvęs valdybos narys Romanas Raulynaitis pirmadienį teisme liudijo, kad...

Verslo aplinka
2019.11.11
Valdantieji po truputį atsitraukia dėl NT mokesčio  2

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis bando ieškoti Seimo...

Verslo aplinka
2019.11.11
VRM ir PAGD už 16,6 mln. Eur perka automobilius su gelbėjimo įranga

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ir Vidaus reikalų ministerija (VRM) už 16,6 mln.

Verslo aplinka
2019.11.11
Ispanijos rinkimų rezultatai išeities iš politinės aklavietės nežada

Valdančioji Socialistų partija laimėjo Ispanijos parlamento rinkimus, bet negavo pakankamai mandatų, kad...

Verslo aplinka
2019.11.11
„Jaguar“: po nauju žvėries kailiu plaka ta pati širdis Verslo tribūna

Miesto visureigis – toks yra naujasis „jaguaro“ pavidalas. Tiems, kas mano, kad kartu su elegantiško sedano...

Verslo aplinka
2019.11.11
„Brexit“ kampanija atvėrė Pandoros skrynią – kas laukia Lietuvos rinkėjų 1

2016 m. Jungtinėje Karalystėje vykęs „Brexit“ referendumas paliko net ne pėdsaką, o gilų randą Europos bei...

Verslo aplinka
2019.11.11
Nors kreditai kainuoja juokingai mažai, skolos didinti negalime  Premium

Lietuvos valstybės skola siekia apie trečdalį bendrojo vidaus produkto (BVP) ir pastaraisiais metais po...

Verslo aplinka
2019.11.11
Nusilpus kronai, norvegų partneriai spaudžia dėl mažesnių kainų Premium

Susilpnėjusi Norvegijos krona kol kas nepakirto Lietuvos eksporto į šią rinką. Tačiau verslininkai sako, kad...

Verslo aplinka
2019.11.11
Vilniuje buvo evakuotas „Impuls“ sporto klubas

Sekmadienį buvo evakuotas Vilniuje, Kareivių g., esantis sporto klubas „Impuls“.

Verslo aplinka
2019.11.10
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Apsispręskime, kiek atliekų mums reikia: daugiau ar mažiau 2

Šių metų rudenį pavadinčiau simptomišku ne tik elektronikos įrangos gamintojams ir importuotojams, bet ir...

Verslo aplinka
2019.11.10
Rengiamasi rekonstruoti „Via Baltica“ ruožą iki Lenkijos sienos 3

Kelių direkcija rengiasi maždaug 300 mln. vertės „Via Baltica“ atkarpos nuo Marijampolės iki sienos su...

Verslo aplinka
2019.11.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau