L. Kojala: PiS perrinkimas palengvina bendrų Lietuvos ir Lenkijos projektų tęstinumą

Publikuota: 2019-10-14
Kacpero Pempelio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Kacpero Pempelio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Parlamento rinkimus Lenkijoje laimėjo valdančioji konservatyvi „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija. Suskaičiavus 99% balsalapių, Seimo rinkimuose ji surinko 43,8% balsų. Politologas Linas Kojala sako, kad geresnis PiS rezultatas nei prieš ketverius metus įrodo, jog rinkėjai jos politiką vertinama pozityviai, o Lietuvai, žvelgiant iš strateginių projektų pusės, tai irgi palankus rezultatas.

Už centristinę „Pilietinę koaliciją“ – opozicinių partijų aljansą, kuriame yra ir pagrindinė opozicinė partija „Pilietinė platforma“, – negalutiniais duomenimis, balsavo 27,2% rinkėjų.

5% slenkstį pavyks peržengti kairiųjų aljansui, kurį sudaro „Demokratų kairiųjų aljansas“ ir partijos „Pavasaris“ bei „Kartu“, – 12,5% balsų; dešiniosios „Lenkijos liaudies partijos“ ir populistinio judėjimo „Kukiz‘15“ aljansui – 8,6%; taip pat kraštutinių dešiniųjų „Konfederacijai“ – 6,8%.

Balsavusių rinkėjų apklausa, kurią rinkimų dieną atliko „Ipsos“ ir kuri buvo paskelbta Lenkijoje užsidarius rinkimų apygardoms, rodė, kad PiS gaus 43,6% balsų.

Jei, suskaičiavus visus balsalapius, šie rezultatai galutinai pasitvirtintų, PiS gali tikėtis 239 vietų absoliučios daugumos 460 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose – Seime, pagrindinėje Lenkijos įstatymų leidybos institucijoje.

2015 m. PiS buvo gavusi 37,6% balsų. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lenkija: J. Kaczynskis atėjo ilgam

Nepaisant to, kad greičiausiai turės absoliučią daugumą Seime, PiS būstinėje nuotaikos buvo toli nuo euforiškų, rašo „politico.eu“.   

J. Kaczynskis skundėsi dėl „didelio fronto prieš mus“ ir apgailestavo, kad vis dar daug rinkėjų neremia PiS.   

„Mes laimėjome daug, bet nusipelnėme daugiau, – kalbėjo PiS lyderis, partijos rėmėjams skanduojant jo vardą. – Tai reiškia įsipareigojimą mums, įsipareigojimą daugiau dirbti, pateikti daugiau idėjų, atsižvelgiant į grupes, kurios mūsų nepalaikė. Turėsime apsvarstyti daugybę dalykų.“

Rezultatai ir rinkėjų aktyvumas, kuris buvo rekordiškai didelis (61,1%), rodo gilų susiskaldymą šalyje po ketverių PiS valdymo metų. Kiekviena partija bandė patraukti rinkėjus įspėdama, kad jos konkurentų pergalė bus šalies katastrofa. 

Rezultatais itin nusivylusi pagrindinė opozicinė jėga – „Pilietinė koalicija“, kurioje yra ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko įsteigta „Pilietinė platforma“. 

„Nebuvo taisyklių. Neturėjome jausmo, kad tai buvo sąžininga kova, kad tai buvo sąžiningi rinkimai“, – sakė „Pilietinės platformos“ lyderis Grzegorzas Schetyna. 

Sekmadienį Lenkijos piliečiai taip pat rinko narius į 100 vietų aukštuosius rūmus – Senatą. PiS čia turės daugiausiai mandatų – 48, tačiau valdantieji praras iki šiol turėtą absoliučią daugumą. Pagrindinė PiS konkurentė – „Pilietinė koalicija“ gaus 43 mandatus. 

Senato rinkimuose daugumoje apygardų opozicinės partijos buvo susivienijusios apie vieną kandidatą. 

Senatas turi mažiau galių nei Seimas, bet opozicijos kontrolė PiS gyvenimą gali padaryti sunkesnį.

Drastiškų žingsnių nesitiki

Rytų Europos studijų centro direktorius (RESC) politologas Linas Kojala, VŽ komentuodamas Lenkijos parlamento rinkimus, sako, kad Seimo rinkimų rezultatai rodo, jog PiS politiką rinkėjai vertina pozityviai.  

„Labai svarbus aspektas, kad laimėjusios „Teisės ir teisingumas“ partijos populiarumas išaugo – ji surinko 5–6% daugiau balsų nei prieš ketverius metus. Be to, rinkėjų aktyvumas buvo didesnis. Vadinasi, balsų kiekis nominaliąja prasme taip pat yra padidėjęs, o tai jiems yra įrodymas, kad ypatingai vidaus politikos sprendimai, ekonomikos politika rinkėjų buvo vertinama pozityviai“, – sako L. Kojala.

Politologas atkreipia dėmesį, kad nors įvairios socialinės išmokos buvo didinamos, tai pavyko padaryti subalansuojant biudžetą: „O tai buvo pagrindinė kritika šiai partijai – kad išlaidos didės, o pajamos – ne.“

Paklaustas, ar sulaukę dar didesnio rinkėjų palaikymo, valdantieji gali imtis dar drastiškesnių žingsnių prieš teismus ir žiniasklaidą, L. Kojala svarsto, kad greičiausiai ne.

„Bus įdomu stebėti. Manau, kad vertinant santykius su ES, dabar jie šiek tiek pozityvesni nei prieš porą metų. Galėtume manyti, kad gal drastiškų žingsnių nebus žengiama, siekiant išsaugoti tą sušvelnėjusią atmosferą. Tačiau turint tokią daugumą, ypatingai jei galutiniai rezultatai patvirtins absoliučią daugumą parlamente, be abejo, pagundų tam bus. Tačiau turime nepamiršti, kad jau kitais metais bus prezidento rinkimai. Tai irgi labai svarbus politinis procesas, todėl bus svarbu išlaikyti balansą“, – mano L. Kojala.

Jo įsitikinimu, Lietuvos ir Lenkijos santykiai išliks tęstiniai ir ganėtinai pozityvūs: „Yra daug bendrų projektų ir tai, kad valdžia išlieka, galbūt palengvina jų tęstinumą ir jie galbūt nebus peržiūrimi. Tad, vertinant iš mūsų strateginių projektų pusės – nuo „Rail Baltic“ iki sinchronizacijos projektų, tai turbūt yra gana pozityvu.“

VŽ rašė, kad nuo 2015-ųjų, kai „PiS“ atėjo į valdžią, ši partija visada turėjo didelį palaikymą prieš centristines ir liberalias opozicijos grupes. Todėl daugelis opozicijos partijų susibūrė į koalicijas, siekdamos padidinti savo turimų mandatų skaičių.

Rinkėjų palankumą konservatyvioji „PiS“ užsitikrino dėl sparčiai besistiebiančios ekonomikos, mažo nedarbo ir didelės dalies visuomenės palaikomos jų nacionalistinės retorikos.

Partija taip pat viliojo rinkėjus įvairiomis socialinėmis programomis. Ir tai daryti Lenkija turi iš ko – 2018 m. Lenkijos BVP augo net 5%.

Tačiau, vos atėjusi į valdžią, PiS iškart sulaukė Europos Komisijos kritikos dėl šalies teismų sistemos reformų, taip pat dėl migracijos politikos, žiniasklaidos vienašališkumo.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Žiniasklaidai paskirstyta 2,6 mln. Eur parama

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF) paskirstė 2,578 mln. Eur paramos nacionalinei,...

Rinkodara
17:54
Valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 23,4% daugiau pajamų

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2019 m. valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų...

Finansai
17:23
Personalo valdymo tendencijos 2020

Produktyvumo problema Lietuvoje, su kuria susiduria didelė dalis vadovų, yra ne tik Lietuvos verslo iššūkis.

Vadyba
16:53
Lenkai surinko įrodymus apie jų verslo diskriminavimą ES senbuvėse, reikalaus lygių sąlygų Premium

Verslas iš ES priklausančių Centrinės ir Rytų Europos šalių, veikdamas bendrojoje rinkoje, susiduria su aibe...

Profsąjungos kritikuoja premjero siūlymus dėl švietimo susitarimų

Šalies švietimo profsąjungos kritikuoja premjero Sauliaus Skvernelio siūlomą susitarimą partijoms dėl...

R. Karbauskis tikina, kad valdantieji nekonfrontuoja su prezidentu

Valdančioji koalicija ir Vyriausybė nekonfrontuoja su prezidentu Gitanu Nausėda, teigia Ramūnas Karbauskis,...

Prezidentas žada vetuoti Turto civilinio konfiskavimo įstatymą 4

Prezidentas Gitanas Nausėda ketina vetuoti Seimo priimtą Turto civilinio konfiskavimo įstatymą. Apie tai po...

ES kritikuoja JAV-Kinijos prekybos susitarimą

Philas Hoganas, už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys, sukritikavo JAV – Kinijos pirmojo etapo...

Tarnybinės etikos sargų išvadų dėl „premjero kelio“ dar teks palaukti Premium

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau artimiausiu metu pateiks susisiekimo ministro Jaroslavo...

L. Linkevičius: panika dėl Astravo gali pakenkti ivesticijoms

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį pareiškė, kad panikos kėlimas dėl Astravo atominės...

G. Nausėda sako nebematantis prasmės kalbėti su valdančiaisiais apie J. Narkevičių

Prezidentas Gitanas Nausėda sako neplanuojantis penktadienį su valdančiųjų lyderiu Ramūnu Karbauskiu kalbėtis...

G. Nausėda: per ilgai leidome klostytis laukinių Vakarų sąlygomis  1

Lietuvos ekonomikoje pernelyg ilgai leista klostytis laukinių Vakarų sąlygoms, sako prezidentas Gitanas...

Verslas Lietuvoje mato mažiau korupcijos Premium

Tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima 4-ą vietą po mažų atlyginimų, kylančių kainų,...

Atsistatydino Ukrainos premjeras

Penktadienį atsistatydino Ukrainos premjeras Oleksijus Hončarukas. Apie savo sprendimą Ukrainos premjeras...

Sulėtėjusios Kinijos ekonomikos atsigavimo ženklai

Kinijos ekonomikos augimas pernai buvo lėčiausias per paskutiniuosius tris dešimtmečius. Tačiau metų pabaiga...

Ne režimo permainos, o politinis manevras

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suformulavo šalies konstitucines reformas ir pasiuntė atsistatydinti...

Ankstyvi V. Putino valdžios manevrai Premium

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, žengė pokyčių link: perstumdė vyriausybę ir iš esmės pakeitė valdžių...

LB patvirtino pirmosios pasaulyje skaitmeninės kolekcinės monetos etaloną

Lietuvos banko (LB) valdyba patvirtino būsimos kolekcinės skaitmeninės monetos LBCOIN fizinio analogo, arba...

Verslo aplinka
2020.01.16
„Google“ sugalvojo, kaip įvykdyti EK reikalavimus ir iš to dar uždirbti Premium

„Google“, kuriai Europos Komisija (EK) 2018 m. skyrė beveik 5 mlrd. USD baudą (4,3 mlrd. Eur), rado būdą,...

Technologijos
2020.01.16
Prezidentas susitiks su R. Karbauskiu aptarti bendradarbiavimo su valdančiaisiais

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu aptarti...

Verslo aplinka
2020.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau