ES dėl Turkijos veiksmų Sirijoje svarstys sankcijų įvedimą

Tokią informaciją penktadienį išplatino Prancūzijos Europos reikalų ministrė Amelie de Montchalin.

„Kitą savaitę dėl šio klausimo bus diskutuojama Europos Vadovų Taryboje. Žinoma, toks klausimas tikrai yra ES lyderių darbotvarkėje. Mes tikrai neketiname likti nuošalyje, kai matome tokią civiliams ir regiono stabilumui pavojingą situaciją“, – Prancūzijos „Inter“ radijuje sakė A. Montchalin.

Tiesa, sankcijas Turkijai dėl vienašališkos intervencijos į Siriją svarstys ir amerikiečiai. Atstovų rūmuose paties prezidento D. Trumpo Respublikonų partija paskelbė apie planus teikti sankcijų projektą svarstyti Kongresui.

„Jeigu Turkija nori būti laikoma sąjungininke, tai privalo pradėti elgtis taip, kaip elgiasi sąjungininkai“, – BBC cituoja vieną iš Respublikonų partijos sankcijų Turkijai iniciatorių Lizą Cheney.

VŽ primena, kad Turkijos karinė operacija Šiaurės rytų Sirijoje tęsiasi jau trečią dieną. Kol kas kurdų raudonojo kryžiaus organizacija pranešė, kad žuvo 11 civilių, įskaitant ir 11 metų vaiką. Skelbiama, kad Ras al-Ayn ir Tel Abyad miestuose esančios ligoninės neveikia.

Dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti pasitraukti iš savo namų, o Vašingtono politinis elitas pasipiktino dėl Donaldo Trumpo, JAV prezidento, sprendimo atitraukti JAV pajėgas iš teritorijos ir taip išduoti ilgamečius sąjungininkus kovoje su teroristine grupuote „Islamo valstybė“. Būtent toks JAV prezidento žingsnis uždegė žalią šviesą Turkijos intervencijai į Siriją.

ES ragina liautis

ES paragino Turkiją nutraukti vienašališkus veiksmus Sirijos teritorijoje. Į tai Turkijos prezidentas atsakė grėsminga retorika. Turkijos lyderis pareiškė, kad šiuo metu Turkijoje gyvenantiems 3,6 mln. Sirijos pabėgėlių suteiks leidimą patekti į ES valstybes, jeigu ES nuspręs, kad Turkijos veiksmai yra traktuotini kaip okupacija.

VŽ primena, kad Turkijos prezidentas, ėmėsi karinės intervencijos į Šiaurės Rytų Sirija, nes taip ketina išstumti tolyn nuo Turkijos sienos kurdų dalinius ir užkirsti kelią tam, ką vadina „teroro koridoriaus suformavimu“ šalies pietiniame flange.

Antroji priežastis, kuria R. T. Erdoganas motyvuoja savo sprendimą įvykdyti karinę operaciją, yra „saugios zonos“ koridoriaus suformavimas, kuriuo, Turkijos teigimu, siekiama Sirijos pabėgėliams suteikti galimybę grįžti namo. Turkija šiuo metu yra priglaudusi 3,6 mln. žmonių, kurie pabėgo iš karo draskomos Sirijos teritorijos. Dalis Turkijos visuomenės jaučia nepasitenkinimą, kad šalyje auga Sirijos pabėgėlių skaičius, todėl vyriausybė neseniai surengė reidą, nukreiptą prieš neregistruotus migrantus Stambule. R. T. Erdoganas taip pat žadėjo savo šaliai rasti būdą, kaip sugrąžinti migrantus atgal į Siriją.

Tačiau didžiosios galios baiminasi, kad Turkijos veiksmai gali suintensyvinti karinį konfliktą Sirijoje, be to, rizikuojama, kad šiuo metu šiaurinėje Sirijos dalyje kalinami „Islamo valstybės“ grupuotei priklausę džhadistai gali pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir konflikto eskalacija ir pabėgti iš šiuo metu perpildytų nelaisvės vietų regione.