Vyriausybė pripažįsta: šešėlis mažėja per lėtai

Planai neįvykdyti, bet „rezultatas reikšmingas“

Ketvirtadienį išplatintas Vyriausybės pranešimas apie tai, kaip 2019 m. I pusmetį pavyko mažinti šešėlinę ekonomiką. Nors pusmečio planai liko neįvykdyti, rezultatai pavadinti „reikšmingais“ – esą dėl „Vyriausybės vykdomos politikos ir koordinuotos veiklos“ bei „sektorinių priemonių, į kurias įtrauktos visos pagrindinės priežiūros ir kontrolės institucijos, socialiniai partneriai“, per pirmąjį šių metų pusmetį iš šešėlio surinkta 90,9 mln. Eur papildomų mokestinių pajamų.

Pranešime primenama, kad Vyriausybėje pernai pradėjo veikti naujos sudėties Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisija, kuri „iš esmės pakeitė šešėlinės ekonomikos mažinimo veiklos koordinavimą – pasirenkamos ne pavienės priemonės, bet sektorinis šešėlinės ekonomikos rizikos vertinimas atskirose ekonominės veiklos srityse ir numatomos kompleksinės priemonės jai šalinti“.

„Nors sulaukiama didelio pasipriešinimo ir nepasitenkinimo dėl jau vykdomų sektorinių šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių ir dėl planuojamų sprendimų tokiose probleminėse srityse kaip, pvz., statybų, žemės ūkio ir maisto produktų prekybos turgavietėse ir prekyvietėse, taip pat prekybos naudotais automobiliais ir jų dalimis, pasirinkta veiklos forma yra veiksminga ir tęstina“, – tikina Vyriausybė.

Nustatyta tūkstančiai pažeidimų

Pranešime pateikiami kai kurie kovos su šešėliu rezultatai: per 2019 m. I pusmetį atlikta daugiau kaip 24.000 patikrinimų, buvo nustatyta 9.411 teisės aktų pažeidimų, pradėta daugiau kaip 400 ikiteisminių tyrimų; buvo sulaikyta 1,8 mln. cigarečių pakelių, iš apyvartos išimta 33.000 l alkoholio, 8.600 t naftos produktų, virš 73.000 kg maisto produktų.

„Sprendimas sujungti priežiūros ir kontrolės institucijų pajėgumus ir išteklius, juos centralizuotai koordinuojant ir orientuojant į problemiškiausius sektorius, kur išlieka didžiausia šešėlinės ekonomikos rizika, pasiteisino“, – pranešime cituojamas Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, vadovaujantis Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijai.

Nurodoma, kad pirmojo šių metų pusmečio kovos su šešėliu veiklos finansinis rezultatas siekia 106,3 mln. Eur: „Jį sudaro užkardytos žalos valstybės biudžetui, nesumokėti mokesčiai, uždraustos ir išimtos iš apyvartos produkcijos, valstybei perduoto turto bei savanoriškai atlygintos žalos ir bešeimininkiu pripažinto turto vertė.“

Bendras finansinis rezultatas, neskaičiuojant darbo užmokesčio fondo, per 2019 m. I pusmetį siekia apie 90,9 mln. Eur. Be to, dar 42,36 mln. Eur gauta iš surinktų „pamirštų“ sumokėti mokesčių per vykusią amnestijos akciją.

Trečdaliu didesnė už ES ir EBPO vidurkį

Tuo pat metu Vyriausybės pranešime pripažįstama, kad, nors šešėlinė ekonomika pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja, „tačiau mažėjimo tempai Vyriausybės netenkina“.

Planuojama, kad iš šešėlio 2019 m. turi būti ištraukta ne mažiau kaip 200 mln. Eur, tad pirmojo pusmečio rezultatas siekia apie 90% planų.

Skirtingais vertinimais, šešėlis Lietuvoje sudaro nuo 15 iki 24% BVP.

Vyriausybės kancleris atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje šešėlinė ekonomika išlieka maždaug trečdaliu didesnė už Europos Sąjungos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkį. Valdžia deklaruoja, kad „toliau sieks užsibrėžtų šešėlio mažinimo tikslų, taikys esamas bei naujas priemones“.

Kitą savaitę turėtų būti paskelbtas 2020 m. biudžeto projektas, kuriame, VŽ žiniomis, gali išlikti panaši ambicija, kaip ir šiemet – iš šešėlio ištraukti apie 200–250 mln. Eur, kas sudaro apie 0,5% BVP.