STT: savivaldybių valdomų įmonių silpnybės – viešieji pirkimai, interesų konfliktai ir valdymas

„Šios apžvalgos tikslas – ne tik apibendrinti pagrindines korupcijos rizikas savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) veikloje, bet ir paskatinti SVĮ, jas kontroliuojančias savivaldybes, kitas viešojo sektoriaus įstaigas ir įmones imtis reikiamų veiksmų antikorupcinei aplinkai kurti“, – pranešime spaudai cituojama Rūta Kaziliūnaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė.

Jos teigimu, apžvalgoje pateikiamos įžvalgos gali būti naudingos esamiems ir naujiems savivaldybių ir SVĮ vadovams, už korupcijos prevenciją atsakingiems asmenims, siekiantiems teisingai įvertinti, aptikti ir valdyti galimas korupcijos rizikas, didinti SVĮ atsakingumą bei skaidrumą.

Tarnybos specialistai nustatė, kad nepakankamai reglamentuotas SVĮ viešųjų pirkimų inicijavimas ir planavimas galėjo atnešti žalos kryptingam įmonių lėšų paskirstymui, tinkamam pirkimų vertės apskaičiavimui ir konkurencingo pirkimo būdo pasirinkimui.

Taip pat pastebėta, kad dėl panašių prekių įsigijimo buvo inicijuoti atskiri pirkimai, kurie sukūrė didelę administracinę naštą ir sukėlė pagrįstų abejonių, ar buvo tinkamai įvertinta galimybė tos pačios rūšies prekes įsigyti vieno pirkimo metu.

Ne visais atvejais buvo užtikrinta tiekėjų konkurencija ir procedūrų skaidrumas, nepakankamai efektyvus interesų konfliktų valdymas bei prevencija. Nustatyta atvejų, kai prekės, paslaugos arba darbai buvo įsigyjami apklausus tik vieną tiekėją arba kreipiantis į tris tiekėjus, iš kurių tik vienas vykdo reikiamą veiklą ar veikia toje vietovėje.

Kai kuriais atvejais nustatytas neaiškus SVĮ valdybos narių ir vadovų skyrimas, viešų ir privačių interesų valdymas.

Atliekant korupcijos rizikos analizes buvo pasigesta reglamentuotos tvarkos ir aiškių motyvų dėl valstybės tarnautojų atrankos: buvo neaišku, pagal kokius gebėjimus, dalykines ir asmenines savybes, motyvaciją, profesinę ar darbo patirtį buvo atrinkti tam tikri savivaldybių administracijos valstybės tarnautojai į jų valdomų bendrovių valdybas.

Įvertinus analizuotas situacijas, pastebėta, kad nebuvo užtikrinamas skaidrus vadovaujančių asmenų atrankos procesas. Be konkurso skiriant asmenis į pareigas pirmenybė galimai teikta pagal pažintis ar kitokius asmeninius ryšius. Tai sudarė korupcijos riziką.

Be to, dažnai nesilaikyta Korupcijos prevencijos įstatymo ir nesikreipta į STT dėl informacijos apie asmenis, siekiančius eiti bendrovių vadovų pareigas.

Kai kuriais atvejais įmonėse buvo nustatyta nepotizmo rizikos požymių. Pavyzdžiui, atliekant analizę vienoje iš savivaldybės valdomų įmonių dirbo daugiau nei 20% darbuotojų, kurie buvo susiję giminystės ryšiais.

Pastebėtas ir neefektyvus įmonių vadovų viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatų vykdymas bei kontrolė. Nustatyti atvejai, kai, pavyzdžiui, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo tėvai buvo privataus kapitalo įmonės akcininkai ir valdybos nariai, o ši įmonė vienu metu buvo didžiausia biokuro tiekėja savivaldybės valdomai įmonei.

Tyrėjai nustatė, kad VSĮ ne visada užtikrinamos skaidrios vadovų atlyginimo, priedų skyrimo procedūros, nereglamentuotas laikinai įmonių vadovų pareigas einančių asmenų darbo apmokėjimas, todėl įmonių valdybos skirtingai sprendė laikinai vadovų pareigas einančių asmenų darbo apmokėjimo klausimus.