Naujųjų darbo santykių išbandymas

Tačiau tirštėjant debesims virš pasaulinės ekonomikos naujos krizės scenarijus tampa vis labiau tikėtinas, o grėsmė, kad nedarbo lygis gali vėl pradėti ropštis į viršų, – gana reali. Gal ne iki 17,8%, koks buvo nuosmukio nualintais 2010-aisiais, bet tapti gerokai aukštesnis nei 6,1%, koks buvo fiksuotas šių metų antrąjį ketvirtį.

Prie to iš dalies gali prisidėti ir kur kas lankstesnis Darbo kodeksas, numatantis lengvesnes ir darbdaviams finansiškai palankesnes darbuotojų atleidimo procedūras.

„Dabartinis Darbo kodeksas itin liberalus, sumažintos išeitinės pašalpos, kurias moka darbdaviai. Tikėtina, kad gali prasidėti masiniai darbuotojų atleidimai, agresyviai mažinamas darbo valandų skaičius ir pan.“, – apie vieną galimų nuosmukio padarinių įspėja Žygimantas Mauricas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

TAIP PAT SKAITYKITE

Su nauju Darbo kodeksu verslui per krizę būtų kiek lengviau

Suprantama, lankstesni darbo santykiai – į naudą verslui, tampa papildomu pranašumu pritraukiant investicijų, galų gale padeda paprasčiau atsisveikinti su dirbti pritinginčiais darbuotojais.

Tačiau per krizę sunkumų patiriantis verslas gali priimti sprendimą atsisveikinti ir su tais, kurie nori ir gali dirbti. O kaip naujasis Darbo kodeksas veiktų ne dabartinės ekonominės gerovės laikotarpiu, o kritinėmis sąlygomis, galime tik spėlioti – pagal jį Lietuva gyvena tik kiek daugiau nei dvejus metus.

Kai kurie ekspertai įsitikinę, kad dabartinio Darbo kodekso liberalumą turėtų atsverti efektyvus Užimtumo tarnybos darbas, galbūt ir didesnės nedarbo išmokos. Antraip per Lietuvą gali nuvilnyti nauja emigracijos banga, dar labiau iškraipydama darbo jėgos rinką, o verslą ateityje palikdama be labiausiai kvalifikuotos darbo jėgos.

Neatmestina, kad „netikėtai“ išaugęs nedarbas Vyriausybei gali tapti problema, su kuria ji sunkiai susidorotų. Pasaulio ekonomikos forumo atliekamame pasaulio šalių vertinime pagal bendrą konkurencingumo indeksą Lietuvos Vyriausybės reakcijos į pokyčius buvo įvertintos itin prastai – užimta 94-a vieta tarp 141 valstybės.

VŽ nuomone, auganti ekonominio nuosmukio rizika turi paskatinti politikus ir valdininkus ne tik kimšti finansinių rezervų pagalvę, bet ir įvertinti problemas, kurios gali kilti darbo rinkoje, ir numatyti, kaip turi būti perkvalifikuojami darbo netekę žmonės.

Peržiūrint bedarbių mokymo programas, turėtų būti pasirinktos efektyviausios, kurios laikinai darbo neturinčius žmones padėtų nukreipti į perspektyvius ir nuosmukio mažiau paliestus ūkio sektorius, taip tolygiau paskirstant darbo jėgos išteklius, o žmonėms užtikrinant pragyvenimo šaltinį.

Ieškant sprendimų, šone neturėtų likti ir socialiniai partneriai, o ypač darbdaviai, kurie geriausiai žino savo poreikius ir galimybes.

Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad bedarbiams mokyti ir perkvalifikuoti pernai buvo skirta per 18,4 mln. Eur, šiemet – daugiau nei 13,2 mln. Eur. Turėtų būti pagalvota ir apie tai, kiek lėšų reikėtų, jei smarkiau išaugtų nedarbo lygis ir iš kur jas būtų galima paimti.